Mėnesio archyvas: birželio 2011

Joninių aidai Žeimelyje

Bendruomenės renginiai, Įvykę renginiai, Miestelio renginiai, Naujienos, Renginiai, ,

Birželio 23-oji viena iš mistiškiausių dienų metuose. Tai diena, kuri nepalieka abejingo nei senolio nei jaunimo. Ta diena iš praeities ataidi persipynusi pagonybės ir krikščionybės  burtais, mitais, padavimais, žaidimais… Kiekvienas tos dienos dalyvis tiki ir nori tikėti prisilietimu prie žemės, jos teikiama viltimi į derlių, augmeniją, vandenį ir ugnį… Smagu tą dieną minėti ir Jono vardadienį. Jonas – vienas iš seniausių lietuvių vardų, tai kodėl gi jį neapipinti ąžuolo vainiku.

[svgallery name=”2011 06 Jonines”]

Žeimelio bendruomenės centras birželio 23 dieną organizavo Joninių šventę. Jos metu Jonai ir Janinos buvo įvesti per simbolinius vartus, tarsi iš praeities atnešdami senolių dvasią. O kur dvasios – ten ir ragana. Šį kartą pastaroji nebuvo labai piktai nusiteikusi. Ji buvo geranoriška ir labai mylėjo vaikus, nes jiems dovanojo po burbulų saują. Šalia raganos šventę vesti padėjo atsistojęs velnio neštas ir pamestas jaunikaitis. Šventės dalyviai, palinkėję vieni kitiems ilgiausių metų,  uždegė deglą, kaip ženklą šventės pradžiai. Deglas buvo įteiktas vyriausiai Janinai, kuri užsidegė savo  liepsnelę. Vėliau deglas buvo perduodamas iš Janinos kitiems Jonams, kurie įžiebė savo simbolines šviesas. Galiausiai, aukštai virš Vienybės aikštės sužibo šventės aukuras. Šventė prasidėjo… Buvo šokama, dainuojama, žaidžiama, o pritemus, geroji ragana pakvietė šventės dalyvius po ąžuolu į savo buveinę išsiburti laimės. Tą dieną tikinčiųjų laimę netrūko… Netrūko ieškotojų ir vidurnaktį pražydusio paparčio žiedo. Gera nuotaika žeimeliečius lydėjo iki pat paryčių.

Žeimelio bendruomenės centro taryba norėtų padėkoti visiems prisidėjusiems prie šventės organizavimo, tai: Žeimelio seniūnijai, Žeimelio girininkijos darbuotojams, Žeimelio kultūros darbuotojams ir, žinoma, patiems sau už tai, kad esame neabejingi šiandienos renginiams ir protėvių dvasiai.

Žeimelio bendruomenės centro pirmininkas Kęstutis Valentinavičius.

Menų malūnas

Įvykę renginiai, Naujienos, Vidurinės mokyklos renginiai, , , , ,

Taip vadinosi Žeimelio vidurinės mokyklos 6 – 11 klasių savaitės trukmės vaikų vasaros poilsio stovykla, kurią finansavo Agentūros – Visos Lietuvos vaikai Pakruojo labdaros ir paramos fondas.

Stovyklą pavadinome ,,Menų malūnas“ todėl, kad joje dalyvavo 15 vaikų, neabejingų dailei ir scenos menui.

Jaunieji dailininkai įvairiomis piešimo technikomis piešė Pakruojo vaizdus, kūrybingai išmargino drabužių pakabas, miesto centre surengė akciją ,,Padovanok gėlę Pakruojui‘‘, kurią labai šauniai įvertino joje dalyvavę pakruojiečiai.

Scenos mėgėjai sukūrė stovyklos dainą, parengė jumoristinį vaizdelį, organizavo beždžioniukų diskoteką, šauniausio moksleivio konkursą.

[svgallery name=”2011 06 29 Menu malunas”]

Neišdildomų įspūdžių paliko ekskursija po Pakruojo dvarą, už kurią esame dėkingi VŠĮ Pakruojo poilsio ir turizmo centro direktoriui Valdui Kanišauskui.

Būdamos ir dirbdamos kartu su vaikais įsitikinome, kad čia mokiniai ne tik lavino savo kūrybinius įgūdžius, bet ir mokėsi bendrauti, geriau pažinti save ir kitus, įsiklausyti į kito nuomonę, pajusti darbo džiaugsmą ir pasitikėjimą savo jėgomis.

Ne veltui, apibendrinant stovyklos rezultatus, vaikai rašė: ,,Norėčiau pakartoti stovyklos įspūdžius‘‘, ,,Dėkojame už puikiai praleistą laiką‘‘ ir t.t. Dalis vaikų norėjo, kad stovykla tęstusi kuo ilgiau.

Už puikiai praleistą laiką, dovanas nuoširdžiai dėkojame Agentūros – Visos Lietuvos vaikai Pakruojo labdaros ir paramos fondui. Džiaugiamės, kad yra žmonių, kurie neabejingi vaikų kryptingam ir kūrybingam užimtumui bei veiklai.

Visi tariame NUOŠIRDŲ AČIŪ ir tikimės tokio pat gražaus ir glaudaus bendravimo ir bendradarbiavimo ateityje.

Stovyklos ,,Menų malūnas‘‘ vadovės Raimonda Gasperavičienė ir Inga Strižigauskienė.

Kiek rovė – neišrovė

Bendruomenės renginiai, Įvykę renginiai, Miestelio renginiai, Naujienos, Renginiai, , , ,

Šį birželį septyniasdešimtą kartą atvertėme vieną iš juodžiausių Lietuvos istorijos puslapių. Birželio 14-oji – pirmųjų tremčių diena. Prasidėjo nežmoniškai sunki lietuvių tautos odisėja. Ją rašė mūsų inteligentai, ūkininkai, gamyklų ir įmonių vadovai, menininkai ir kt. Užsibrėžta buvo sunaikinti tautos žiedą, sovietizuoti ne tik Lietuvą, bet ir kitas Pabaltijo šalis. Norėta nuraminti nepasitenkinimo okupacija nuotaikas ir įvaryti baimę. Lietuva padalinta: vienoje pusėje vykdantieji valdžios užmojus, perduotus iš Maskvos, kitoje – išvežtieji. Jie kaip medžiai buvo rauti išrauti iš Tėvynės ir pasmerkti kentėti Sibiro šalčius. Per pirmąsias savaites prie Baikalo ir kitose apgyvendinti numatytose vietose žuvo pusė išvestųjų.

[svgallery name=”2011 Gedulo ir vilties diena”]

Žeimelio šitą nelaimė irgi neaplenkė. Į nelaimingųjų sąrašą pakliuvo mokyklos direktorius Balys Nainys. Mokytojo šviesus paveikslas ir šiandien tebėra gyvas moksleivių širdyse. Jo auklėtiniai, ruošiantis B. Nainio gimimo šimtmečiui paminėti, pasakojo, kaip ir ko mokė mokytojas. Jo vadovaujama mokykla stengėsi skiepyti dorą, meilę žmogui, ugdė krikščioniškas tiesas. Mokytojo pasėta gėrio sėkla rado atgarsį moksleivių sidruose. Deja,  B. Nainys, išvežtas kartu su trimis mažamečiais vaikais ir žmona, nebegrįžo – neaiškiomis aplinkybėmis mirė tremtyje. Vaikai su motina grįžo, praėję Sibiro kančias ir pažeminimą.

Kitas mūsų miestelio šviesuolis – pastorius E. Lejeris. Tikėdamas valdžios humaniškumu, parašė prašymą, kad būtų leidžiamas religinės apeigos bažnyčioje. Už tai jis buvo suimtas ir ištremtas. Latvių kapinėse jam pastatytas atminimo paminklas menamai kapo vietai pažymėti. Tikinčiųjų atmintyje liko jų pastorius kaip žmogus, organizavęs kultūrinius miestelio renginius ir labdarą.

Vėlesni išvežimai atplėšė nemažą Lietuvos dalį. Tai buvo didelių netekčių ir sukrėtimų metai. Apie įvykius tų dienų liudininkai negali kalbėti be ašarų akyse. Nelengvai prakalbinami ir grįžusieji iš nežmoniškų gyvenimo sąlygų.

Gedulo ir vilties dienos minėjime kalbėjusieji: Per. Razgus „Žiemgalos“ muziejaus direktorius, K. Valentinavičius, Žeimelio bendruomenės pirmininkas, ir šių eilučių autorė pabrėžė, kad lietuvių tauta išliko dėl to, kad geriausioji jos dalis išlaikė savyje vertybes, kurios buvo įaugę į ją: sąžiningumą, pagarbą žmogui, pagalba silpniesiems, meilę savo Tėvynei, gimtosioms vietoms.

Minėjimo rengėjai labai apsidžiaugė, kad susirinkusiųjų tarpe buvo ne tik mergaitės deklamavusios eiles, bet ir šiaip jauni žmonės. Ačiū jiems.

Dalyvavusieji, sulaikę kvapą, žiūrėjo filmus „Birželio ledas“ ir „Vaikai tremtyje“. Vaizdai priminė žmoniškąją kančią, tylų pasipriešinimą sugyvulėjusių žmonių siautėjimui. Žmogų sunaikinti galima, bet nugalėti – ne, – tokia išvada peršasi, stebint filmus, žiūrint į įspūdingai sukrautą atminimo žvakučių aukurą.

R. Railienė.

Išvyka pas ūkininką Gediminą Ališauską

Įvykę renginiai, Naujienos, Vidurinės mokyklos renginiai, , , ,

Gediminas Ališauskas – išgirdus šią pavardę, visų pirmą sakoma: „Žmogus, sukūręs savo protėvių žemėje nuostabią 4 ha  gamtos oazę. Tik vėliau prisimenama, kad tai ūkininkas dirbantis virš 1000 ha. žemės.

[svgallery name=”2011 06 Pas Alisauska”]

Birželio 8 dieną Žeimelio vidurinės mokyklos 7 klasės mokiniai, pagal iš anksto numatytą veiklos kryptį „2011- veterinarijos gydytojo metai“ lankėsi pas ūkininką G. Ališauską. Ūkininko pagrindinė veiklos kryptis yra augalininkystė. Tačiau ūkyje auginamos ir kiaulės. Ūkininkas turi įsigijęs naujausią pašarų ruošimo ir kiaulių auginimo techniką. Pasak Gedimino „Kiaules auginti šiuo metu labai neapsimoka. Todėl kiaulių ūkis yra sumažintas iki minimumo. Auginama tik savoms reikmėms…“ Pastaruoju metu kiaulių aplankyti, dėl Lietuvoje siautėjančios ligos, nepavyko. Bet tai mokiniams nesutrukdė grožėtis Gedimino Ališausko sukurtu muziejumi po atviru dangumi, rankomis paliesti senąjį arklą, akėčias, arklio traukiamus žemės dirbimo padargus ir  įsėsti į patį naujausią traktorių, susipažinti su pakrovėjo galimybėmis, kurios gali pakilti į 7 metrų aukštį. Įspūdingoje akmenų karalijoje vaikai ieškojo dviejų vienodų akmenų, tačiau ūkininkas įspėjo „Jų čia yra virš 3 tūkstančių – bus sunkoka“. Pačiame sodybos centre iškaltas akmeninis ratas, tai sodybos simbolis bylojantis nesibaigiančią gyvenimo tėkmę, senolių, tėvų ir dabarties didžiulę meilę žemės ūkiui. O ūkininkas nesiliovė stebinti svečių. Jis iš savo arbatų sodo vaikams pateikė trijų rūšių mišinių arbatų: 1. Juozažolės, Raudonėlio, Šalavijo. 2. Krūmininės perilės, Šeivamedžio žiedo, Medetkos. 3. Mėtos, Melisos, Čiobrelių. Pastaroji, dėl ypatingo kvapo jaunimui labai patiko. Tad tą pusdienį mokiniai pailsino kūną ir sielą. Pakruojo rajono VMVT ūkininkui Gediminui Ališauskui padėkojo už nuoširdumą, vaišingumą, meilę žemės ūkiui bei švietėjišką darbą jaunimo tarpę ir įteikė padėkos raštą.

Kęstutis Valentinavičius.

Žeimelio senjorai keliauja

Įvykę renginiai, Naujienos, Senjorų renginiai, , , ,

Ankstyvą gražų birželio 17 d. rytą Žeimelio bendruomenės senjorai prie liuteronų bažnyčios susirinko pirmai išvykai. Dvidešimt senjorų su pakilia nuotaika susėdom į pasisamdytą autobusą. Geros kelionės palinkėjo atėjęs palydėti Žeimelio bendruomenės pirmininkas Kęstutis Valentinavičius.

Pirmoji pažintinė stotelė buvo Žagarės žirgynas. Su žirgais supažindino jų globėjas ir žirginio sporto puoselėtojas V. Staškevičius. Puodų namelis, Barboros Žagarietės bažnytėlė ir Žvilgaičių piliakalnis paliko gerų prisiminimų.

[svgallery name=”2011 06 18 Senjorai keliauja”]

Pavažiavus 15 km, savo grožiu pasitiko Latvijos Tervitės parkas. Po parką bėgiojom kaip jauni, tikriausiai  nuo to jaunystės ir grožio eliksyro, kurio pavaišino Raganiukė iš amžinai verdančio katilo. Buvo nuostabu pamatyti, kaip iš medžio ir jo šakų be jokių priemonių tik žmogaus rankų prisilietimu sukurtos pasakų skulptūros. Tai garsios latvių rašytojos vaikams pasakų personažai. Aplankėm ir namą, kuriame vaikų rašytoja Anna Brigadere prieš daugiau, kaip 100 metų rašė.

Užėjęs lietus nesugadino nuotaikos. Buvo smagu. Už išvyką autobusu visi padėkojome klubo įkūrėjai V. Paliliūnienei.  Jau planuojame ir kitą kelionę.

Zita Čeponienė.