Dienos archyvas: 2011 29 birželio

Joninių aidai Žeimelyje

Birželio 23-oji viena iš mistiškiausių dienų metuose. Tai diena, kuri nepalieka abejingo nei senolio nei jaunimo. Ta diena iš praeities ataidi persipynusi pagonybės ir krikščionybės  burtais, mitais, padavimais, žaidimais… Kiekvienas tos dienos dalyvis tiki ir nori tikėti prisilietimu prie žemės, jos teikiama viltimi į derlių, augmeniją, vandenį ir ugnį… Smagu tą dieną minėti ir Jono vardadienį. Jonas – vienas iš seniausių lietuvių vardų, tai kodėl gi jį neapipinti ąžuolo vainiku.

[svgallery name=”2011 06 Jonines”]

Žeimelio bendruomenės centras birželio 23 dieną organizavo Joninių šventę. Jos metu Jonai ir Janinos buvo įvesti per simbolinius vartus, tarsi iš praeities atnešdami senolių dvasią. O kur dvasios – ten ir ragana. Šį kartą pastaroji nebuvo labai piktai nusiteikusi. Ji buvo geranoriška ir labai mylėjo vaikus, nes jiems dovanojo po burbulų saują. Šalia raganos šventę vesti padėjo atsistojęs velnio neštas ir pamestas jaunikaitis. Šventės dalyviai, palinkėję vieni kitiems ilgiausių metų,  uždegė deglą, kaip ženklą šventės pradžiai. Deglas buvo įteiktas vyriausiai Janinai, kuri užsidegė savo  liepsnelę. Vėliau deglas buvo perduodamas iš Janinos kitiems Jonams, kurie įžiebė savo simbolines šviesas. Galiausiai, aukštai virš Vienybės aikštės sužibo šventės aukuras. Šventė prasidėjo… Buvo šokama, dainuojama, žaidžiama, o pritemus, geroji ragana pakvietė šventės dalyvius po ąžuolu į savo buveinę išsiburti laimės. Tą dieną tikinčiųjų laimę netrūko… Netrūko ieškotojų ir vidurnaktį pražydusio paparčio žiedo. Gera nuotaika žeimeliečius lydėjo iki pat paryčių.

Žeimelio bendruomenės centro taryba norėtų padėkoti visiems prisidėjusiems prie šventės organizavimo, tai: Žeimelio seniūnijai, Žeimelio girininkijos darbuotojams, Žeimelio kultūros darbuotojams ir, žinoma, patiems sau už tai, kad esame neabejingi šiandienos renginiams ir protėvių dvasiai.

Žeimelio bendruomenės centro pirmininkas Kęstutis Valentinavičius.

Menų malūnas

Taip vadinosi Žeimelio vidurinės mokyklos 6 – 11 klasių savaitės trukmės vaikų vasaros poilsio stovykla, kurią finansavo Agentūros – Visos Lietuvos vaikai Pakruojo labdaros ir paramos fondas.

Stovyklą pavadinome ,,Menų malūnas“ todėl, kad joje dalyvavo 15 vaikų, neabejingų dailei ir scenos menui.

Jaunieji dailininkai įvairiomis piešimo technikomis piešė Pakruojo vaizdus, kūrybingai išmargino drabužių pakabas, miesto centre surengė akciją ,,Padovanok gėlę Pakruojui‘‘, kurią labai šauniai įvertino joje dalyvavę pakruojiečiai.

Scenos mėgėjai sukūrė stovyklos dainą, parengė jumoristinį vaizdelį, organizavo beždžioniukų diskoteką, šauniausio moksleivio konkursą.

[svgallery name=”2011 06 29 Menu malunas”]

Neišdildomų įspūdžių paliko ekskursija po Pakruojo dvarą, už kurią esame dėkingi VŠĮ Pakruojo poilsio ir turizmo centro direktoriui Valdui Kanišauskui.

Būdamos ir dirbdamos kartu su vaikais įsitikinome, kad čia mokiniai ne tik lavino savo kūrybinius įgūdžius, bet ir mokėsi bendrauti, geriau pažinti save ir kitus, įsiklausyti į kito nuomonę, pajusti darbo džiaugsmą ir pasitikėjimą savo jėgomis.

Ne veltui, apibendrinant stovyklos rezultatus, vaikai rašė: ,,Norėčiau pakartoti stovyklos įspūdžius‘‘, ,,Dėkojame už puikiai praleistą laiką‘‘ ir t.t. Dalis vaikų norėjo, kad stovykla tęstusi kuo ilgiau.

Už puikiai praleistą laiką, dovanas nuoširdžiai dėkojame Agentūros – Visos Lietuvos vaikai Pakruojo labdaros ir paramos fondui. Džiaugiamės, kad yra žmonių, kurie neabejingi vaikų kryptingam ir kūrybingam užimtumui bei veiklai.

Visi tariame NUOŠIRDŲ AČIŪ ir tikimės tokio pat gražaus ir glaudaus bendravimo ir bendradarbiavimo ateityje.

Stovyklos ,,Menų malūnas‘‘ vadovės Raimonda Gasperavičienė ir Inga Strižigauskienė.