Temos Archyvai: Senjorų renginiai

Senjorai su kalėdaičiais pas Žeimelio vidurinės mokyklos pradinukus

Visus metus puoselėtą pažadą, kad Žeimelio bendruomenės centro senjorai prieš Šv. Kalėdas apsilankys Žeimelio vidurinėje mokykloje ir parneš pradinukams džiugią šventę įvykdė gruodžio 16 dieną.

Minėtą dieną būrelis senjorų nuo pat ryto tiesė baltą staltiesę ir dengė parodomąjį Kūčių vakaro stalą ir vis skaičiavo, kad būtų 12 populiariausių senovinių patiekalų.

Įdomiausia visiems vaikams buvo paragauti  aguonų pieno.

This SimpleViewer gallery requires Macromedia Flash. Please open this post in your browser or get Macromedia Flash here.
This is a WPSimpleViewerGallery

Kūdikėlio  gimimo istoriją priminė iš molio nulipdyta prakartėlė, kurią sukūrė senjorės Elenos Vaznienės  dukra prieš keletą metų.

Apie didžiųjų žiemos švenčių papročius  mokinukams ir jų mokytojams išsamiai papasakojo šventinės idėjos sumanytoja senjorų vadė Vida Paliliūnienė.

Šventėje moloniai sutiko dalvauti ir Žeimelio klebonas Vaidas Mikalčius. Vaikai drąsiai uždavinėjo rūpimus klausimus.

O kokia gi šventė be dovanų! Senjorų vardu dovanėles (kūčiukus) įteikė 5 klasių atstovams Kalėdų senelio patikėtinė.

Saldžias dovanėles pradinukai gavo ir iš klebono.

Baigiantis pažintinei šventei, mokytoja Onutė Grigaliūnienė  apsidžiaugė: „Nuo šiandien mokykloje dar viena tradicija“.

Zita Čeponienė.

Žeimelio senjorai keliauja

Ankstyvą gražų birželio 17 d. rytą Žeimelio bendruomenės senjorai prie liuteronų bažnyčios susirinko pirmai išvykai. Dvidešimt senjorų su pakilia nuotaika susėdom į pasisamdytą autobusą. Geros kelionės palinkėjo atėjęs palydėti Žeimelio bendruomenės pirmininkas Kęstutis Valentinavičius.

Pirmoji pažintinė stotelė buvo Žagarės žirgynas. Su žirgais supažindino jų globėjas ir žirginio sporto puoselėtojas V. Staškevičius. Puodų namelis, Barboros Žagarietės bažnytėlė ir Žvilgaičių piliakalnis paliko gerų prisiminimų.

This SimpleViewer gallery requires Macromedia Flash. Please open this post in your browser or get Macromedia Flash here.
This is a WPSimpleViewerGallery

Pavažiavus 15 km, savo grožiu pasitiko Latvijos Tervitės parkas. Po parką bėgiojom kaip jauni, tikriausiai  nuo to jaunystės ir grožio eliksyro, kurio pavaišino Raganiukė iš amžinai verdančio katilo. Buvo nuostabu pamatyti, kaip iš medžio ir jo šakų be jokių priemonių tik žmogaus rankų prisilietimu sukurtos pasakų skulptūros. Tai garsios latvių rašytojos vaikams pasakų personažai. Aplankėm ir namą, kuriame vaikų rašytoja Anna Brigadere prieš daugiau, kaip 100 metų rašė.

Užėjęs lietus nesugadino nuotaikos. Buvo smagu. Už išvyką autobusu visi padėkojome klubo įkūrėjai V. Paliliūnienei.  Jau planuojame ir kitą kelionę.

Zita Čeponienė.

Ir Žeimelio stiklas tapo spalvotas

Balandžio 9 dieną Žeimelio bendruomenės centras pasikvietė Žeimelio vidurinės mokyklos mokytoją – dailininką Saulių Zapalskį į renginį, kuriame buvo piešiama ant stiklo. Jau taip atsitiko, kad tą dieną Žeimelyje lankėsi ir Sauliaus Zapalskio draugai – tai menininkai Daiva Skrupskelytė ir Voldemaras Barakauskas. Tad susirinkusiems mažiems ir dideliems „dailininkams“  buvo kas ne tik parodo,  bet ir papasakoja apie tai, kaip stiklo ąsotis, puodelis ar dužena tampa namų interjero neįtikėtina puošmena ar dovana.

This SimpleViewer gallery requires Macromedia Flash. Please open this post in your browser or get Macromedia Flash here.
This is a WPSimpleViewerGallery

Visų nuostabai mažieji renginio dalyviai pranoko visų lūkesčius. Beata Kazakevičiūtė be jokio specialaus pasiruošimo ant stiklo skraidino savo nuostabius drugelius. Gabrielės Dovidonytės žuvytės – neatskirsi, tarsi akvariume plaukioja, linksmai vinguriuodamos po tikrąją jūrą, o Robertos Bitaitytės stiklo butelys, pražydo tikra vasara. Gera ir šilta bus ten sėdėti namų „Džinui“. Neringos Valentinavičiūtės vitražas kabės ant lango virš tėvelio kompiuterio. Pasak dailininko Voldemaro Barakausko vaikai nuo gimimo turi savo spalvas ir savo sampratą į juos supantį pasaulį. Jie mūsų tikrieji menininkai. O mes, suaugusieji, gadiname tą subtilią spalvų gamą, jiems peršame savo neaiškias spalvas.

Žinoma, per keletą valandų ir Žeimelio bendruomenės „asai“ tapo tikrais menininkais. Surikiuotas mini parodėlėje išmargintas stiklas pradžiugino visus susirinkusius meno žinovus. Žeimelyje kalbama, kad tai užkrečiama. Tad sekantį kartą mes piešime ant šilko.

Žeimelio senjorus suviliojo dekupažas

Tą pirmą kartą, kai Žeimelio bendruomenės „Senjorų klubas“ organizavo dekupažo mokymą, labai pergyvenau, kad negalėsiu jame dalyvauti. Dar labiau parūpo, kai po užsiėmimo dalyvės papasakojo, kad buvo labai įdomu ir naudinga. Kas tas dekupažas ir kaip tai yra daroma, parūpo ne tik man, bet ir daugeliui žeimeliečių. Kad tas brangus užsiėmimas užima daug laiko, jau žinojome, taip pat žinojome, kad kai kas Žeimelyje su tuo sunkiu ir kruopščiu darbu jau susipažinęs. Tad smalsumas nugalėjo. Mes paprašėme Genutės Virbalinės ( Žeimelio seniūnijos socialinės darbuotojos) kad nupirktų reikiamų mokymo priemonių ir  dar kartą  paaukotų savo brangaus laiko dekupažo mokymams.

This SimpleViewer gallery requires Macromedia Flash. Please open this post in your browser or get Macromedia Flash here.
This is a WPSimpleViewerGallery

Kovo 18 dieną, nuo pat ankstyvo penktadienio ryto Žeimelio „blusų turgelyje“ senjorų klubo narės kilnojo ir rinkosi sendaikčius, kuriuos, įsigijus už vieną litą, būtų galima restauruoti  ir paversti širdžiai mielu daikteliu. Vakarop, po darbo, pasisemti žinių  į Žeimelio seniūniją susirinko 15 žmonių. Kadangi salė buvo užimta, Žeimelio seniūnijos seniūnė Vitalija Dobrovolskienė užleido didesnį kabinetą.  Vizma Uozuolienė ir Aina Feldmanienė  atskubėjo jau į antrą užsiėmimą, tad jos  jau iš namų turėjo pasiruošusios ruošinukus. Buvo įdomu žiūrėti, kaip Audrutė Jarašiūnienė susikaupusi gražina savo užrašų knygelę, kaip Jūratė Lukošiūnienė  ant medinės rudos lėkštutės tupdo gelsvą katiną… Savu darbu ne labai džiaugiaus, tačiau su kokiu baltu pavydu  žiūrėjau, kaip Emilijos Bumblienės nusipirkti seni apšiurę padėklai tapo gražiais suvenyrais. Moteris džiaugėsi, kad jos gelsvos saulėgrąžos ant dangaus spalvos padėkliuko  bus dovana  ypatingai progai. Bendruomenės fotografė Larisa Kazakevičiene su dukryte Beata karpė drugelius ir dėliojo ant mažos skrynutės. Drugeliai saugos Beatos „brangenybes“. Vizma Uozuolienė savo beąsiam uzbonui skyrė daugiausiai laiko. Jis iš rudo ir pasenusio tapo šviesiai mėlynu, pasipuošęs didžiulėmis rožėmis. Manau, kad toks uzbonas papuoštų kiekvieno namus. Pūpsotų sau kampe, o į jį įmerktos pirmos pavasario gėlės… Tokią puošmeną norėčiau turėti namuose ir aš.

Tą dieną visi karpėm, dažėm, lipdėm. Klijai ir lakas ėjo iš rankų į rankas… Tik kartais paklausdavom Genutės Virbalinės patarimo, kaip elgtis su viena ar kita medžiaga. Kai mūsų darbai ėjo į pabaigą, atsipūtėme ir tyliai uždainavome… Taip buvo gera širdžiai. Mūsų darbai buvo nupiešti, tačiau dvelkė artumu ir pavasario šiluma.

Kai Larisa Kazakevičienė pasiūlė nufotografuoti mūsų „suvenyrus“, ir aš pastačiau savo vazelę, kuri primins man apie tos dienos nepaprastus išgyvenimus, įspūdžius, spinduliuojančius paprastą šilumą ir jaukumą.

Žeimelio bendruomenės centro tarybos narė Zita Čeponienė.

Kaip žeimeliečiai žiemą vijo

Manau, tikrai ne veltui kovo 8 dieną buvo šaukiamas ir žadinamas pavasaris. Kaip tyčia, diena buvo šilta ir saulėta. Bet už namų kampų, pavėsių ir medžių šešėlių vis dar tūnojo nepajudinami sniego tarnai. Guli sau skylėtomis baltomis kelnėmis ir nesiruošia keltis. Ir kas gi nepadės tos dienos skaisčiai saulutei, jei ne vaikai…

This SimpleViewer gallery requires Macromedia Flash. Please open this post in your browser or get Macromedia Flash here.
This is a WPSimpleViewerGallery

Su darniais šūksniais, baisiomis kaukėmis pasikvietę į pagalbą „Kanapinį“ drąsiai ir ryžtingai pareiškė, kad žiemai laikas bėgti iš jų kiemo. Apie savo ryžtą vaikai pranešė visam Žeimeliui.  Pakeliui, barstydami kviečius, aplankė parduotuves, Žeimelio bendrovę ir žmogų, kuris didesnę laiko dalį praleidžia mašinoje. Nepamiršo ir vaikų darželio, kuriam buvo paskelbtas sniego karas. Nusiplūkusi nuo nelengvo darbo, eisena užsuko į mokyklos stadioną. Čia visų laukė ką tik iškepti Žeimelio bendruomenės blynai, arbata ir girininkijos darbuotojų sukrautas įspūdingas laužas. Žinoma, prie laužo linksma pašokti ir padainuoti. O  „Lašininis“ visiems įrodinėjo, kad žiemą yra daug žaidimų, kuriuos žaisti labai linksma. Tačiau jo jėgos ir išmintis greitai seko. Galiausiai „Kanapinis“, pasitelkęs vaikų armiją, suniurkė „Lašininį“ į pernykštį sniegą. Ne gana to, kaip trofėjų, pasiėmė niekuo dėtą „Lašininio“ palydovę „Morę“ ir, užkėlęs ant laužo, sudegino. Ji vienoje rankoje nešė besidabinančią pavasario pumpurais šluotą, kitoje – spragilą, kaip darbo ir gero derliaus simbolį.

Visus su pavasariu sveikina

Žeimelio bendruomenės pirmininkas Kęstutis Valentinavičius.