Temos Archyvai: Miestelio renginiai

Žeimelyje prisiminta ir paminėta sentikių bendruomenė

Kovo 25 d. Pakruojo krašto muziejuje „Žiemgala“ vyko tarptautinė konferencija „Žeimelio sentikiai: praeitis – dabartis – ateitis“, į kurią atvyko svečiai iš visų trijų Baltijos šalių.
Prieš konferenciją, Žeimelio moterų ansamblis visiems susirinkusiems dovanojo rusišką romansą. Muziejaus vedėja Daiva Skrupskelytė papasakojo apie renginių ciklą, skirtą Lietuvos nepriklausomybės 100- čiui. Miestelyje, kuriame gražiai sugyveno 4 tautos: lietuviai , latviai, rusai ir žydai, visus metus bus prisimenama jų istoriją, kultūra, tradicijos. Pirmasis metų ketvirtis skirtas sentikių bendruomenei. Su romansų atlikėja Liuba Nazarenko linksmai buvo atšvęsti Seni Nauji metai, ragaujami nacionaliniai patiekalai, gaminamos namus serginčios lėlytės.


Konferencijos atidarymą paskelbė Dvasios tėvas iš Panevėžio, Nikolajus Vladimirovas. Jis kalbėjo apie sentikių bendruomenę, ką ji prarado bėgant laikui ir ką dar galima padaryti dėl tikėjimo.
Sveikinimo žodį tarė Pakruojo savivaldybės vicemeras Jonas Juozapaitis.
Pranešimą, „Šiaurės Lietuvos sentikių istorija, žmonės ir kultūros paveldas“, skaitė Vilniaus universiteto mokslinis darbuotojas Grigorijus Potašenko. Svečias pasakojo apie sentikių bendruomenių atsiradimą ir gyvavimą Lietuvoje. Istorikui teko dalyvauti ir mūsų krašto ekspedicijose, jo surinkta medžiaga apie Vileišių sentikių bendruomenę išspausdinta Žeimelio monografijoje.
Žeimelio gimnazijos 3 g klasės gimnazistė Viktorija Leimontaitė, trumpai papasakojo apie sentikius, pasidalino savo močiutės Marijos Gedminienės, gyvenančios Žeimelyje prisiminimais.
Vilniaus universiteto mokslinė darbuotoja Nadiežda Morozova, supažindino su sentikių knygų kultūrą, rankraščių rašymu jų ornamentais ir puošyba.
Mokslinė tyrėja ir knygų autorė, estė Mari – Liss Paaver atvykusi iš Vilniaus, pasakojo apie sentikių ikonų paveldą XX-XXI a. pradžioje ir garsiuosius ikonų tapytojus Ivaną Michailovą ir Georgijų Jakovlevą.
Iš kaimyninės Latvijos atvykęs Dmitrijus Ščegolevas, dažnas mūsų svečias ir renginių dalyvis, skaitė pranešimą „Sentikiai Kuršių ir Žiemgalos – praeitis ir dabartis“.
Mokyklinių laikų prisiminimais apie Žeimelyje gyvenusias tautas, klasės draugą Leontijų Čičiškiną, pasidalino kraštietis Aloyzas Bėčius.
Muziejuje buvo parengta fotografijų paroda „Sentikiai Lietuvos ir Žeimelio: žmonės, papročiai, paveldas“. Parodoje buvo eksponuojamos nuotraukos iš privačių kolekcijų A. Petrašiūno, G. Potašenko, D. Ščegolevo.

Po svečių sveikinimų, visi konferencijos dalyviai buvo pakviesti į Pavelo Varunino parodos „Šiuolaikinis sentikių Lubokas“ atidarymą. Lankytojams buvo pristatyti įvairios tematikos Rusų liaudies grafikos darbai.
Po parodos atidarymo, Žeimelio Didžiojoje karčemoje laukė rėmėjų lėšomis paruoštos vaišės ir menininko Pavelo Varunino edukacinis užsiėmimas. Tuo pat metu iš įvairių miestų suvažiavę sentikiai, turėjo galimybę sugrįžti prie savo protėvių ištakų, buvo organizuota ekskursija po senąsias Žeimelio apylinkės sentikių vietas.
Šventinę dieną vainikavo nuotaikingas Rusų folklorinis ansamblis Arinuška.

Regina Noreikienė

Žeimelyje – šiaulietės, Vitos Morkūnienės knygos pristatymas

Vasario 19 d. Žeimelio daugiafukncio centro salėje, vyko šiaulietės, žurnalistės, rašytojos Vitos Morkūnienės ketvirtosios knygos „Obuolėtas. Įsižiūrėjimai iš arti“ pristatymas.
Įžanginėje popietės dalyje, kūrinį „Strangers in the Night“, trimitu atliko Pakruojo J. Pakalnio muzikos mokyklos moksleivis Erikas Magee, o jo broliukas – Benedict, smuiku pagriežė J. S. Bacho maršą.
Viešnią pristatė muziejaus „Žiemgala“ vadovė Daiva Skrupskelytė, kuri ją ir pakvietė atvykti į Žeimelį.


Rajono moksleivių raiškiojo skaitymo konkursų nugalėtojas, Žeimelio gimnazijos 3g. klasės moksleivis Justas Kazakevičius, perskaitė keletą pasirinktų tekstų iš pristatomos knygos.
Knygų autorės paprastumas, nuoširdumas, jautrumas, nuo pirmų susitikimo akimirkų prikaustė klausytojus.
Myli ponia Vita gyvenima, moka džiaugtis ir džiuginti kitus, gražiai vadina savo knygas „nameliai kuriuose gyvena mano mintys“. Dažnai sulaukianti skaitytojų klausimo sau ar kitiems rašo knygas, moteris turi atsakymą „niekada nerašau tik sau ir niekada nerašau tik skaitytojui“. Visos knygos: esė, publicistiniai straipsniai, poetinės ir filosofinės miniatiūros, autorei brangios.
Knygoje „Obuolėtas. Įsižiūrėjimai iš arti“ – asmeniški atsivėrimai, įsižiūrėjimai į save ir kitus, gamtos, kasdienybės, gyvenimo prasmės pajautimai. Rašytojos požiūriu knyga – laiškas rašomas į ateitį. Puslapiuose palikta daug tuščios vietos skaitytojo apmąstymams. Ketvirtoji knyga, kaip ir trys pirmosios, ilustruotos pačios autorės fotografuotomis nuotraukomis.
Vitos Morkūnienės gimtinė Kėdainių rajone, ji dėkinga likimui, už suteiktą galimybę pažinti Paberžės kleboną, Tėvą Stanislovą. Po nuoširdžių jų bendravimo akimirkų, šviesuolio biografija, prasmingos mintys, dangiški ir žmogiški patarimai, sugulė į pirmąją knygą „Pokalbiai Tėvo Stanislovo celėje“.
Nuoširdžiai džiaugiasi žmonos parašytomis knygomis vyras Donatas Morkūnas, turėjome galimybę paklausyti ir jo skaitomų kūrinėlių.
Antroje knygoje „Su savimi ir tavimi“, autorė neįprastai kalba apie paprastą mūsų gyvenimą, atkreipia mintis į vertybes, kurios bėgant metams keičiasi, amžinybę, būties akimirkos trapumą, egzistenciją. Kalbasi pati su savimi ir kartu su skaitytoju.
Pamilo ponia Vita mūsų lygumų karšto žmones, daug jų aplankė ir aprašė, dirbdama laikraščio „Šiaulių kraštas“ žurnaliste. Visi jos sutikti herojai su nepakartojamomis gyvenimo istorijomis, pomėgiais, keistenybėmis. Žurnalistei labai norėjosi juos visus kažkur pakviesti, pabūti kartu su jais. Sumanymą savitai pavyko įgyvendinti – jie vis susitiko publicistės trečioje knygoje „Dangaus eiliniai vieversiai“.
Klausytojams laikas neprailgo, neskubėjome skirstytis, buvome pakylėti, žodžiai palietė jautrias klausytojų sielos gelmes.
Aistringa keliautoja ir fotografė surengė ir nuotraukų parodą, kuri žeimeliečius džiugins iki Šv. Velykų. Knygų autorės teigimu, nuotraukose įamžinti Tėvo Stanislovo buitiniai ir liturginiai daiktai – įvadas į penktąją, mintyse brandinamą knygą.
Šiltą ir jaukią literatūrinę – meninę popietę surengė, vaikų darželio „Ąžuoliukas“ direktorė Laima Karpavičiūtė ir daugiafunkcio centro renginių organizatorės Daiva Gasėnienė ir Dovilė Radavičienė.

Regina Noreikienė

Žeimelyje – Rositos Eidintienės tapybos darbų paroda

Sausio 23 d. Pakruojo krašto Žeimelio muziejuje „Žiemgala“, buvo atidaryta šiaulietės Rositos Eidintienės tapybos darbų paroda „Žaidimai“. Parodą organizavo muziejaus vedėja Daiva Skrupskelytė ir dailininkas Voldemaras Barakauskas.


Atidarymo šventėje dalyvavo šiaulietė dailininkė Izolda Žagrakalienė, seniūnė Vitalija Dobrovolskienė, žemės ūkio mokyklos direktorius Antanas Indriulis, daugifunkcio centro „Ąžuoliukas“ direktorė ir darbuotojai, ugdymo įstaigų mokytojai, žeimeliečiai ir jų atžalos grįžę aplankyti gimtinės.
Muziejininkė Daiva visais įmanomais būdais kvietė žeimeliečius, rašė skelbimus, platino internete, kalbino žmones. Pastangos davė vaisių, susirinko apie pusšimtį lankytojų.
Menas nušviečia žmogaus sielą spalvomis, tačiau dar ryškiau viskas nušvinta suskambus muzikos garsams. Šiaulių S. Sondeckio menų gimnazijos moklseivis, žeimelietis Mindaugas Avižienis, pritardamas gitara svečiams dovanojo nuotaikingas dainas.
Negailėdamas pagyrimo žodžių, Voldemaras pristatė savo buvusią dailės studijos mokinę. Gabi buvo Rosita, stebėjausi, kad nelankiusi dailės mokyklos iš karto viską gerai atlikdavo. Jos kūriniai savito stiliaus, elegantiški, subtilūs, įdomūs siužetai, vyrauja šviesios spalvos, tokia ir pati dailininkė švelni, moteriška. Voldemarui uždavus klausimą, kokia galėtų būti Rositos profesija, daugelis atsakė medikė, modelis arba mokytoja, tačiau klydome visi. Giliai paslėptų minčių darbų autorė – ekonomistė.
Dailininkė pristatydama parodą nekalbėjo apie atskirus paveikslus. Ji neišsakė savo minčių sudėtų į tapybos darbus ir paliko tai interpretuoti patiems lankytojams. Darbų temos labai įvairios, paslėptos gilios emocijos, betarpiškos jungtys triptikuose. Nesinorėjo darbų lyginti vieno su kitu, tiesiog norėjosi kiekvieną atskirai paliesti mintimis, pajausti širdimi.
Menininkė Izolda pasigėrėjo gamtos suteiktu žiemos grožiu, tyrumu, sniego baltumu. Rositos parodos spalvinė gama, tarsi kelionės iš Šiaulių metu matytų vaizdų tęsinys. Menininkė palinkėjo ir toliau eiti savo surastu keliu, žaisti balta spalva ir jos atspalviais.
Apglėbtos Daivos rankų, į paveikslus ir kalbančius menininkus, smalsiai žvelgė trys poros mažų akučių, tai daugiafunkcio centro, neformaliojo švietimo būrelio vadovaujamo Voldemaro Barakausko auklėtinės: Gabija, Evelina ir Samanta. Išsakyti savo mintis buvo leista ir jaunosioms dailininkėms.
Žeimelio gimnazijos dailės ir technologijų mokytojas Saulius Zapalskis prisipažino, kad jam artimas Rositos darbų stilius, jis – realistas, tačiau jo mintis nėra tiek giliai paslėpta, daugiausiai tapo tai ką mato. Žeimeliečiai žino, kad mokytojo Saulius rankoms paklūsta ne tik švelnus teptukas, bet kietas medis ir net akmuo. Su nekantrumu laukiame savo krašto dailininko parodos muziejuje.
Žeimelio žemės ūkio mokyklos direktorius, Pakruojo savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto komiteto narys Antanas Indriulis, neturėjo tiek daug meniškų žodžių, tačiau jis pažadėjo prisidėti prie meninių projektų įgyvendinimo ir plenero organizavimo Žeimelyje.
Mūsų miestelio žmonės dar tik pratinasi prie naujos muziejaus veiklos ir labai džiaugiasi, kad miestiečių menininkų darbai pasiekia atokų paribio kampelį.
Neskubėdami skirstėsi lankytojai, buvo gera, šilta, jautru.
Rositos Eidintienės sielos atspindžiais mus džiugins iki vasario 20 d., kviečiame aplankyti.

Regina Noreikienė

Žeimelyje paminėta Laisvės gynėjų diena

Nuo pat ankstaus ryto ugdymo įstaigų languose degė žvakutės, vyko istorijos ir pilietiškumo pamokos, filmų peržiūros.
Po pietų, pakviesti „Žiemgalos“ muziejaus vedėjos Daivos Skrupskelytės ir Žeimelio daugiafunkcio centro darbuotojų, žeimeliečiai rinkosi prie Vienybės ąžuolo. Renginyje dalyvavo seniūnė Vitalija Dobrovolskienė, daugiafunkcio centro „Ąžuoliukas“ darbuotojai, gimnazijos ir žemės ūkio mokyklos moksleiviai, mokytojai, kraštotyrininkai, jaunieji fotografai.
Muziejuje buvo parengta šiauliečio menininko Rolando Parafinavičiaus nuotraukų paroda, skirta 1991 sausio įvykiams atminti.

Likus valandai iki renginio ėmė varstytis muziejaus durys, vienas po kito rinkos muziejininkės pagalbininkai, Žeimelio gimnazijos moksleiviai. Su glėbiais žvakučių jie skubėjo prie Vienybės ąžuolo. Netrukus ant sausio sniego suliepsnojo raudonų švieselių mozaika – „Laisvė 25“.
Jauniausioji šventės dalyvė, Žeimelio gimnazijos 1 klasės moksleivė Rugilė Gasėnaitė, su meile rikiavusi žvakutes, pirmoji stojo prie mikrofono. Rugilės žodžiai Lietuvai, Laisvei ir daina „Sapnas“, buvo skirti tiems, kurie tą sausio naktį stojo prieš tankus.
Daugybė žmonių buvo sužeista, bet tragiškiausi likimai ištiko 14 Lietuvos patriotų. Gimnazistės Agnė Bulytė ir Austėja Švereikaitė, priminė žuvusių vardus, pavardes, jų amžių.
Muziejaus vadovė Daiva Skrupskelytė kalbėdama apie sausio įvykius, pasidalino savo asmeniniais išgyvenimais. Tą tragišką naktį ji buvo čia, Žeimelyje. Myli Daiva savo gimtąjį miestelį, stengiasi jį atgaivinti kultūriniais renginiais, suburti žmones, pritraukti jaunimą.
Graži buvo renginio organizatorių mintis į dangų paleisti 3 žibintus: už Laisvę, Taiką ir Žeimelį.
Nors šaltukas nemaloniai žnaibė veidus ir rankas, kiekvienas paskendome savuose apmąstymuose. Vienaip ar kitaip šis istorinis įvykis palietė mus visus ir mūsų pareiga apie tai kalbėti. Mano eilėraščiai „Sidabrinė Laisvės ugnis“ ir „Dėkingi liksim amžiams“, priminė kruvinus įvykius, bėgantį laiką ir mūsų dėkingumą taikiems kovotojams.
Kaip ir tomis sausio naktimis prieš 25 metus, žmones vienijo šilta arbata, taip ir tą kart Daiva pakvietė visus į muziejų sušilti.
Fotomenininko Rolando Parafinavičiaus nuotraukos, dar kartą sugražino į praeitį.
Muziejaus vadovė padėkojo susirinkusiems ir įteikė atminimo dovanėles savo pagalbininkams.
Tą vakarą jaukioje muziejaus parodų salėje, žeimeliečių sužvarbusias rankas šildė kvapnios arbatos stiklinės, o širdis vienijo prisiminimai ir nuoširdus bendravimas.

Regina Noreikienė