Temos Archyvai: Bendruomenės renginiai

Prisiminta ir paminėta žydų bendruomenė

Spalio 8 d. Žeimelio muziejuje „Žiemgala“ vyko renginių ciklo „Vienybės tiltai šimtmečiui“ trečiasis etapas, skirtas – čia gyvenusiai žydų bendruomenei prisiminti.

Renginyje „Mes Jus prisimename“ dalyvavo Pakruojo savivaldybės meras Saulius Gegieckas, seimo narys – Vitalijus Gailius, Renaldas Vaisbrodas – Lietuvos žydų bendruomenės direktorius, Vilniaus ir Šiaulių žydų bendruomenių nariai, Chaješo Leizerio anūkė Ekaterina Goldberg su sūnumi iš Izraelio, žeimeliečiai ir kraštiečiai.

Muziejuje buvo parengta nuotraukų ekspozicija „Žeimelio žydai“, aplankytos žydų kapinės, masinė žudynių vieta, surengta ekskursija po Žeimelio senamiestį, muziejaus vedėja Daiva Skrupskelytė prie buvusių žydų namų išdėliojo informaciją su nuotraukomis.
Pranešimą „Rabinas, teologas ir filosofas Izaokas Kukas. Jo jaunystė ir Žeimelis“, skaitė Chaimas Bargmanas istorikas, gidas, Kauno žydų bendruomenės narys. Buvo prisiminta rabino biografija ir veikla. C. Bargmanas su nuoširdžiu dėkingumu priminė spaudos puslapiuose aprašytą istoriją. 2016 metų vasarą istorijos tyrinėtojai iš Izraelio Žeimelio žydų kapinėse surado rabino pirmosios žmonos kapą. Atsitiktinai pro šalį važiavusi mūsų miestelio fotografė Larisa Kazakevičienė, pasisiūliusi įamžinti šį reikšmingą momentą. Larisa metusi savo darbus, sugrįžo į namus pasiėmė fotoaparatą, nufotografavo svečius, apie tai pranešė muziejaus vadovei Daivai, bei Šiaulių krašto redakcijai. Garbingoje vietoje muziejuje buvo eksponuojamas Janinos Šaparnienės straipsnis „Žeimelyje – pasaulinio garso žydų rabino pėdsakas“, jis yra išverstas į hebrajų kalbą, o nuotrauka platinama po pasaulio žydų bendruomenes. Pranešėjas kalbėjo, kad yra planuojama ekspedicija „Rabino Kuko keliais“, pažadėjo neaplenkti ir Žeimelio.
Vilnietė istorikė Roza Bieliauskienė, remdamasi žydų išeivio Anatolijaus Chaješo straipsniais, pateikė išsamų pranešimą apie Lietuvos „Beilio bylą“.
1930 metais vasario 22 dieną žeimeliečius sukrėtė tragiškas įvykis. Eidamas iš žydams priklausančios mėsinės, dingo veterinarijos gydytojas Kazys Avižienis. Jis buvo rastas negyvas netoli skerdyklos esančiame šulinyje su žaizda galvoje. Buvo išaiškinta, kad tarp žydų ir veterinarijos gydytojo kilo konfliktas. Miestelyje kilo sąmyšis, žmogžudyste buvo apkaltinti du mėsininkai ir du vežėjai žydai. Atvykę pareigūnai nustatė, kad tai nelaimingas atsitikimas. Žuvusio artimieji kreipėsi į kitus pareigūnus, atliko naujus tyrimus, žydai buvo apkaltinti ir įkalinti po 12 metų. Šis įvykis skaudžiai palietė visą žydų bendruomenę. Byla buvo perduota apeliacijai, aukščiausiam tribunolui, vyko daugybė teismų, tačiau kaltė buvo palikta, tik sutrumpintas įkalinimo laikas.
Kraštietis Žeimelio monografijų redaktorius Aloyzas Bėčius vaikystėje girdėjo daug pasakojimų apie žydus ir tragišką K. Avižienio žūtį. Jo žiniomis veterinarijos gydytojas skerdykloje išgėrė dezinfekuojančio spiritinio tirpalo ir einant tamsoje įkrito į neaukštą šulinį, kurį gerai prisimena pasakotojas. Renginio dieną A. Bėčius bandė ieškoti šulinio vietos.
Žeimelio gimnazijos kraštotyrininkai kelerius metų tyrinėją čia gyvenusią žydų bendruomenę, yra parengę du kraštotyros darbus, kuriuos buvome išsiuntę į respublikinį ir nacionalinį konkursą.
2014 metais dalyvavome nacionaliniame projekte „Kiekvienas žmogus turi vardą“, mūsų parengtas darbas „Žeimelio žydų bendruomenė“ buvo išverstas į jidiš kalbą ir išsiųstas į Izraelį.
Renginio metu Žeimelio gimnazistės Žavinta Butaitė, Gabrielė Dovidonytė ir Olivija Usonytės, skaitė žeimeliečių Emilijos Kubilienės, Genovaitės Niauronienės ir Stefanijos Nesavienės prisiminimus.
Parodų galerijoje buvo atidaryta Evos Pohle iš lenkijos paroda „NE– ATMINTIS“. Paveikslai atlikti įvairiomis technikomis, panaudojant gamtines ir buitines medžiagas, juose juntami žydų istorijos pėdsakai. Pati autorė į renginį negalėjo atvykti, parodą pristatė šiaulietis dailininkas Voldemaras Barakauskas.
Renginio atidaryme ir parodos pristatyme skambėjo Šiaulių dramos teatro aktorės Nomedos Bėčiūtės skaitomi Georgijaus Kanovičiaus tekstai.
Šventinį koncertą Klemzer Klanger iš Vilniaus, renginio dalyviams dovanojo Žeimelio žemės ūkio bendrovė.
Pagrindinė renginio organizatorė Daiva Skrupskelytė, aplink save subūrė stiprią rėmėjų ir pagalbininkų komandą. Renginį rėmė Pakruojo rajono savivaldybė, Žeimelio seniūnija, Žeimelio daugiafunkcis centras, Žeimelio žemės ūkio mokykla, Žeimelio gimnazija, Šiaulių spaustuvė, verslininkė Lina Legienė, Žeimelio žvejų klubas „Beržtalis“, buvusi mokytoja E. Bumblienė, Daiva Gasėnienė, aktorė – Nomeda Bėčiūtė, kraštietis Oskaras Večenas.
Žydų bendruomenių atstovai buvo maloniai sujaudinti šiuo prasmingu renginiu, džiaugėsi, kad jų tautos atminimas yra saugomas. „Nuo draugystės iki neapykantos vienas žingsnis“, sakė Šiaulių bendruomenės atstovas Aleksandras Kerbelis, tačiau jis tikisi, kad ši tragiška istorija nepasikartos.

Regina Noreikienė

Žeimelyje – Vienybės renginių pynė

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo jubiliejų, Žeimelyje kiekvieną metų ketvirtį, vyksta renginių ciklas „Vienybės tiltai šimtmečiui“, skirtas čia gyvenusioms keturioms religinėms bendruomenėms. Gegužės 6 d. buvo paminėtos Reformacijos 500-osios metinės ir pagerbta evangelikų liuteronų bendruomenė.
Renginių organizavimu rūpinosi Žeimelio daugiafunkcio centro „Ąžuoliukas“ l. e. p. direktorė Laima Karpavičiūtė, darnus darbuotojų kolektyvas, renginių organizatorė Daiva Gasėnienė, meno vadovas Stanislovas Zuokas, Pakruojo krašto muziejus „Žiemgala“, Žeimelio seniūnija.


Pirmoji dalis – seminaras – „Liuteroniškai Reformacijai – 500 metų“ prasidėjo daugiafunkcio centro „Ąžuoliukas“ salėje. Pagrindinis seminaro globėjas Biržų – Žeimelio – Alkiškių kunigas Juozas Mišeikis, pasveikino visus su Reformacijos 500-osims metinėms, kurios ne kartą šiemet bus paminėtos Žeimelyje.
Pasveikinti atvyko seimo narys Arūnas Gumuliauskas, Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narys Alvydas Žuvininkas, Žeimelio seniūnė Vitalija Dobrovolskienė.
Pranešimą, „Liuteroniškoji reformacija – istorija, teologija ir liturgija“, skaitė kun. habil. dr. Darius Petkūnas. Lektorius pasakojo apie Reformacijos atsiradimą Europoje ir Lietuvoje. Reformacijos pradžia laikomi 1517 metai, kai Martynas Liuteris Vitenberge paskelbė savo garsiąsias 95 tezės, prikalęs jas prie bažnyčios durų.
Kunigas Remigijus Šemeklis pristatė, svarbiausių liuteronų tikėjimo išpažinimo raštų rinkinį, istorinį įvadą į santarvės knygą (1517 – 1580). „Santarvė“ reiškia tikrą ir visišką sutarimą tame mokyme, kurį liuteronai stengiasi su Dievo pagalba išlaikyti ir išsaugoti savo širdyse.
Seminaro metu buvo supažindinta su Martyno Liuterio biografija, liuteronų ir katalikų liturgijos skirtumais.
Po skanių ir sočių daugiafunkcio centro darbuotojų paruoštų pietų, skubėjome į meninę dalį muziejuje.
Pakeliui buvo aplankyta viena seniausių evangelikų liuteronų bažnyčių Lietuvoje. Laukdamos svečių, religinės bendruomenės narės, papuošė maldos namus savo išaugintomis gėlėmis.
Į antrąją renginio dalį atvyko seimo narys Vitalijus Gailius ir jo padėjėjas Gintaras Šurna. O Daiva Skrupskelytė visas renginyje dalyvavusias mamas pasitiko su glėbiu gėlių, įpindama dar vieną gražią šventę į vykusių renginių pynę.
Žeimelio daugiafunkcio centro „Ąžuoliukas“ fotografijos būrelio „Blykstė“ moksleiviai ir jų vadovė Larisa Kazakevičienė keletą savaičių lankė gyventojus, juos fotografavo ir parengė nuotraukų parodą „Žeimelio liuteronai šiandien“.
Muziejuje buvo eksponuojami Žeimelio gimnazijos kraštotyros būrelio moksleivių parengti darbai apie evangelikų liuteronų bendruomenės gyvenimą.
Parodų galerijoje vyko kauniečio Eugenijaus Nalevaikos akvarelės darbų parodos, „Be personažo“ atidarymas. Kalbėjo dailininkas Voldemaras Barakauskas, menotyrininkė Jovita Jociuvienė ir darbų autorius. Menininko darbai saviti, leidžiantys pačiam lankytojui giliau pažvelgti į kūrinį ir tapti ne tik stebėtoju, bet ir mąstytoju.
Parodos atidarymo metu dainomis džiugino Žeimelio gimnazijos 2 g. klasės moksleivis Deimantas Dovidonis.
Šventinį koncertą, skirtą Motinos dienai, dovanojo Šiaulių dramos teatro aktorė Nomeda Bėčiūtė.

Regina Noreikienė

Žeimelyje paminėta Laisvės gynėjų diena

Nuo pat ankstaus ryto ugdymo įstaigų languose degė žvakutės, vyko istorijos ir pilietiškumo pamokos, filmų peržiūros.
Po pietų, pakviesti „Žiemgalos“ muziejaus vedėjos Daivos Skrupskelytės ir Žeimelio daugiafunkcio centro darbuotojų, žeimeliečiai rinkosi prie Vienybės ąžuolo. Renginyje dalyvavo seniūnė Vitalija Dobrovolskienė, daugiafunkcio centro „Ąžuoliukas“ darbuotojai, gimnazijos ir žemės ūkio mokyklos moksleiviai, mokytojai, kraštotyrininkai, jaunieji fotografai.
Muziejuje buvo parengta šiauliečio menininko Rolando Parafinavičiaus nuotraukų paroda, skirta 1991 sausio įvykiams atminti.

Likus valandai iki renginio ėmė varstytis muziejaus durys, vienas po kito rinkos muziejininkės pagalbininkai, Žeimelio gimnazijos moksleiviai. Su glėbiais žvakučių jie skubėjo prie Vienybės ąžuolo. Netrukus ant sausio sniego suliepsnojo raudonų švieselių mozaika – „Laisvė 25“.
Jauniausioji šventės dalyvė, Žeimelio gimnazijos 1 klasės moksleivė Rugilė Gasėnaitė, su meile rikiavusi žvakutes, pirmoji stojo prie mikrofono. Rugilės žodžiai Lietuvai, Laisvei ir daina „Sapnas“, buvo skirti tiems, kurie tą sausio naktį stojo prieš tankus.
Daugybė žmonių buvo sužeista, bet tragiškiausi likimai ištiko 14 Lietuvos patriotų. Gimnazistės Agnė Bulytė ir Austėja Švereikaitė, priminė žuvusių vardus, pavardes, jų amžių.
Muziejaus vadovė Daiva Skrupskelytė kalbėdama apie sausio įvykius, pasidalino savo asmeniniais išgyvenimais. Tą tragišką naktį ji buvo čia, Žeimelyje. Myli Daiva savo gimtąjį miestelį, stengiasi jį atgaivinti kultūriniais renginiais, suburti žmones, pritraukti jaunimą.
Graži buvo renginio organizatorių mintis į dangų paleisti 3 žibintus: už Laisvę, Taiką ir Žeimelį.
Nors šaltukas nemaloniai žnaibė veidus ir rankas, kiekvienas paskendome savuose apmąstymuose. Vienaip ar kitaip šis istorinis įvykis palietė mus visus ir mūsų pareiga apie tai kalbėti. Mano eilėraščiai „Sidabrinė Laisvės ugnis“ ir „Dėkingi liksim amžiams“, priminė kruvinus įvykius, bėgantį laiką ir mūsų dėkingumą taikiems kovotojams.
Kaip ir tomis sausio naktimis prieš 25 metus, žmones vienijo šilta arbata, taip ir tą kart Daiva pakvietė visus į muziejų sušilti.
Fotomenininko Rolando Parafinavičiaus nuotraukos, dar kartą sugražino į praeitį.
Muziejaus vadovė padėkojo susirinkusiems ir įteikė atminimo dovanėles savo pagalbininkams.
Tą vakarą jaukioje muziejaus parodų salėje, žeimeliečių sužvarbusias rankas šildė kvapnios arbatos stiklinės, o širdis vienijo prisiminimai ir nuoširdus bendravimas.

Regina Noreikienė

Latvijos nepriklausomybės dienos paminėjimai Žeimelyje

Jau treti metai iš eilės žeimeliečiai mini Latvijos nepriklausomybės dieną. Šiais metais ji buvo paminėta net dvejose vietose.

Lapkričio 18 d., nesenai pradėjusi dirbti Žiemgalos muziejaus vedėja Daiva Skrupskelytė, žeimeliečius pakvietė į muziejų. Renginyje dalyvavo seniūnė Vitalija Dobrovolskienė, latvių bendruomenės ir daugafunkcio centro atstovės. Buvo parengta paroda, prisiminta Latvijos nepriklausomybė. Didžiulio susidomėjimo sulaukė Martos Usonienės atsineštos senos nuotraukos iš mūsų krašto istorijos puslapių. Larisos Kazakevičienės technologinių galimybių pagalba, mes su Daiva panorome jas perkelti į šiandieninį gyvenimą.

Lapkričio 19 d. visi rinkomės į daugiafunkcį centrą, čia vyko popietė „Lietuvos ir Latvijos Žiemgalos gyventojų bendradarbiavimo ypatumai“, skirta Latvijos nepriklausomybės dienai paminėti.

Šventinę popietę pradėjo renginių organizatorė Daiva Gasėnienė. Seniūnė Vitalija Dobrovolskienė pasveikino susirinkusius su švente, pasidžiaugė daugiafunkcio centro aktyvia veikla, gražiu lietuvių ir latvių žmonių ir tautų bendravimu.

Mielai nuteikė darželinukų ir jų auklėtojų paruoštas latviškų dainelių koncertas ir su didžiule meile pagaminti atvirukai.

Pagrindinį pranešimą skaitė kraštietė, Kauno VDU kultūrų studijų ir etnologijos katedros doktorantė Auksė Noreikaitė. Etnologė apžvelgė lietuvių ir latvių, gyvenančių įvairiose pasienio vietovėse, kultūrinius, socialinius ir žmonių tarpusavio santykius, kuriuos tyrinėjo ekspedicijų metu.

Žeimelio gimnazijos kraštotyros būrelis palaiko glaudžius ryšius su Žeimelio latvių bendruomene. Užrašinėjame žmonių pasakojimus, ruošiame kraštotyros darbus, dalyvaujame religinėse ir valstybinėse šventėse. Į renginį atsinešėme 7 savo paruoštus darbus, susijusius su latvių kultūra ir religija, kurie sulaukė didžiulio bendruomenės narių susidomėjimo. Iš rankų į rankas keliavo segtuvai. Pateikėjos skaitė savo pateiktą informaciją, žiūrinėjo ir komentavo nuotraukas, dalinosi prisiminimais.

1 g. kl. gimnazistės Olivija Usonytė ir Vaineta Stremilaitė, pristatė savo paruoštą darbą „Žeimelio apylinkių latviai senose fotografijose“.

Dažnai esu kviečiama į renginius paskaityti savo kūrybos, šį kartą eilės buvo skirtos Žiemgalos kraštui, lietuvių ir latvių kultūroms. Penktokė Deimantė Guževičiūtė, šventėms dalyviams perskaitė mano sukurtą eilėraštį „Vaikystė“.

Renginio metu klausėmės senjorių atliekamų dainų, bandėme joms pritarti, kalbėjome, diskutavome ir šiltai bendravome.

Jaunosios kraštotyrininkės buvo maloniai nustebintos, kad pakvipus arbatai ir saldumynams, latvių bendruomenės atstovės panoro dar kartą peržvelgti kraštotyros darbus.

Tai buvo pačios maloniausios ir nuoširdžiausios mūsų darbų įvertinimo akimirkos, įkvepiančios naujiems darbams.

Žeimelio gimnazijos kraštotyros būrelio vadovė Regina Noreikienė