Lietuvos valstybės šimtmetis – Žeimelio žemės ūkio mokykloje

Šventinė diena prasidėjo vasario 15–osios rytą, seimo nario Arūno Gumuliausko dovanotos Lietuvos istorinės vėliavos pakėlimu.

Iškilmingai nuskambėjus tautiškai giesmei, vairą perėmė vedantieji Greta Kareivaitė ir Gytis Grybė.

Su Lietuvos valstybės jubiliejumi pasveikino mokyklos direktorius Antanas Indriulis. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Svetlana Lacienė pasidžiaugė mokinių pusmečio rezultatais. Už gerą mokymąsi ir aktyvią visuomeniną veiklą buvo įteiktos padėkos.

Renginio metu Lietuvos istorijos puslapius vartė Neringa Savickaitė ir Dovilė Vasiliauskaitė, linkėjimus Lietuvai skaitė Viktorija Leščinskaitė ir Gabija Vinciūnaitė.

Renginio dalyvius linksmino moksleivių estradinis ansamblis, vadovė Edita Dovidonienė ir ritminių šokių grupė „Gimnestarda“, vadovė Vilma Palačakienė.

Beveik visą mėnesį sukausi su mokiniais ir mokytojais darbų rate, todėl man nebuvo sunku apibendrinti. Nuo sausio 22 iki vasario 12 d. organizavome mokinių kūrybinių darbų akciją „Dovana Lietuvai“. Darbai labai įvairūs: piešiniai, birografijos darbai, paveikslas iš skystų tapetų, Gedimino pilies kalno maketas, šventinė atributika, lankstinukas ir kt. Aleksas Pašuškevičius parašė 50 puslapių Steigvilių kaimo istoriją, kurią pristatė renginio metu ir mokykloje parengė savo piešinių parodą „Šimtmečio žmonių portretai“. Eglė Juozauskienė sukūrė ir perskaitė eilėraštį „Dabartinės Lietuva“.

Pačią didžiausią dovaną mokyklai, savo rankų darbo žiemgališką juostą, dovanojo buvusi mokinė Jurgita Povilionienė. Su šia idėja įsijungėme į Prezidentės skelbtą akciją „Vasario 16–ąją švęsk linksmai ir išradingai“.

Visuomenės sveikatos specialistė Diana Anghelenici su mokiniais ir mokytojais įsijungė į Pakruojo rajono savivaldybės skelbtą akciją „Padovanok širdelę Lietuvai“.

Meninės fotografijos būrelio moksleiviai ir vadovė Larisa Kazakevičienė įamžino pasiruošimo darbus ir šventės akimirkas.

Bibliotekoje buvo parengta teminė lentyna „Lietuva 1918 – 2018“, bei visą savaitę skambėjo lietuviška muzika ir buvo rodomi lietuviški dokumentiniai filmai.

Kūrybiniuose darbuose moksleiviams talkino mokytojai: Albina Kavaliauskienė, Gitana Kokmanienė, Lina Ulinienė, Audronė Skučienė, Ilona Bagdonavičienė, Inga Račkauskienė, Ona Užkuraitienė, Vytoldas Šimaitis.

Būsimosios virėjos ir jų profesijos mokytoja Liucija Rusinienė, bei socialinė pedagogė Lineta Šukienė vaišino trispalviais saldumynais.

Iškilmingame renginyje buvo paskelbti Žeimelio gimnazijos kraštotyrininkų organizuotos akcijos balsavimo rezultatai. Žeimelio seniūnijos šimtmečio žmogumi išrinktas Juozas Šliavas, jį dar prisimenantiems – išdalinti lankstinukai.

Lietuvos valstybės šimtmečio proga, žiemgališka Jurgitos Povilionienės nurišta juosta apjuosėme mokyklos pastatą.

Regina Noreikienė

Žeimelio seniūnijos Šimtmečio žmogumi išrinktas – mokytojas, kraštotyrininkas Juozas Šliavas

Vasario mėnesio pabaigoje buvo paskelbtas Žeimelio šimtmečio žmogaus balsavimas.

2018 m. vasario 15 d. Žeimelio gimnazijoje, žemės ūkio mokykloje ir miestelio renginyje buvo paskelbti internetinio balsavimo rezultatai.

Internetu gauti – 492 balsai.

Juozas Šliavas – 200

Aloyzas Bėčius – 158

Gediminas Ališauskas – 68

Erikas Leijeris – 21

Julius Juzeliūnas -17

Bronius Nainys – 16

Kiti – 12

Žeimelio gimnazijos kraštotyrininkai ta proga parengė lankstinuką.

 

 

Paskelbė: Regina Noreikienė

Žeimelio gimnazijos kraštotyros mokytoja

Suskubkite balsuoti Žeimelio seniūnijos Šimtmečio žmogaus rinkimuose

Pasitinkant Lietuvos valstybės jubiliejų, Žeimelio gimnazijos kraštotyrininkai organizuoja Žeimelio seniūnijos Šimtmečio žmogaus rinkimus. Atrinkome 6 pretendentus, kuriuos apklausos būdu pasiūlė įvairaus amžiaus ir išsilavinimo seniūnijos žmonės. Kviečiame aktyviai balsuoti už žmogų, Jūsų manymu, savo veikla labiausiai nusipelniusį mūsų kraštui per 100 metų.

Balsavimo anketa pasiekiama adresu: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSf2_Nvu9NfHShTqO7TfHL3yojVJZ9zMpouzOHCRGd6hADxl4A/alreadyresponded

Balsavimas baigsis 2018 m. vasario 14 d. Paskubėkite išreikšti savo nuomonę!

 

Prisiminta ir paminėta žydų bendruomenė

Spalio 8 d. Žeimelio muziejuje „Žiemgala“ vyko renginių ciklo „Vienybės tiltai šimtmečiui“ trečiasis etapas, skirtas – čia gyvenusiai žydų bendruomenei prisiminti.

Renginyje „Mes Jus prisimename“ dalyvavo Pakruojo savivaldybės meras Saulius Gegieckas, seimo narys – Vitalijus Gailius, Renaldas Vaisbrodas – Lietuvos žydų bendruomenės direktorius, Vilniaus ir Šiaulių žydų bendruomenių nariai, Chaješo Leizerio anūkė Ekaterina Goldberg su sūnumi iš Izraelio, žeimeliečiai ir kraštiečiai.

Muziejuje buvo parengta nuotraukų ekspozicija „Žeimelio žydai“, aplankytos žydų kapinės, masinė žudynių vieta, surengta ekskursija po Žeimelio senamiestį, muziejaus vedėja Daiva Skrupskelytė prie buvusių žydų namų išdėliojo informaciją su nuotraukomis.
Pranešimą „Rabinas, teologas ir filosofas Izaokas Kukas. Jo jaunystė ir Žeimelis“, skaitė Chaimas Bargmanas istorikas, gidas, Kauno žydų bendruomenės narys. Buvo prisiminta rabino biografija ir veikla. C. Bargmanas su nuoširdžiu dėkingumu priminė spaudos puslapiuose aprašytą istoriją. 2016 metų vasarą istorijos tyrinėtojai iš Izraelio Žeimelio žydų kapinėse surado rabino pirmosios žmonos kapą. Atsitiktinai pro šalį važiavusi mūsų miestelio fotografė Larisa Kazakevičienė, pasisiūliusi įamžinti šį reikšmingą momentą. Larisa metusi savo darbus, sugrįžo į namus pasiėmė fotoaparatą, nufotografavo svečius, apie tai pranešė muziejaus vadovei Daivai, bei Šiaulių krašto redakcijai. Garbingoje vietoje muziejuje buvo eksponuojamas Janinos Šaparnienės straipsnis „Žeimelyje – pasaulinio garso žydų rabino pėdsakas“, jis yra išverstas į hebrajų kalbą, o nuotrauka platinama po pasaulio žydų bendruomenes. Pranešėjas kalbėjo, kad yra planuojama ekspedicija „Rabino Kuko keliais“, pažadėjo neaplenkti ir Žeimelio.
Vilnietė istorikė Roza Bieliauskienė, remdamasi žydų išeivio Anatolijaus Chaješo straipsniais, pateikė išsamų pranešimą apie Lietuvos „Beilio bylą“.
1930 metais vasario 22 dieną žeimeliečius sukrėtė tragiškas įvykis. Eidamas iš žydams priklausančios mėsinės, dingo veterinarijos gydytojas Kazys Avižienis. Jis buvo rastas negyvas netoli skerdyklos esančiame šulinyje su žaizda galvoje. Buvo išaiškinta, kad tarp žydų ir veterinarijos gydytojo kilo konfliktas. Miestelyje kilo sąmyšis, žmogžudyste buvo apkaltinti du mėsininkai ir du vežėjai žydai. Atvykę pareigūnai nustatė, kad tai nelaimingas atsitikimas. Žuvusio artimieji kreipėsi į kitus pareigūnus, atliko naujus tyrimus, žydai buvo apkaltinti ir įkalinti po 12 metų. Šis įvykis skaudžiai palietė visą žydų bendruomenę. Byla buvo perduota apeliacijai, aukščiausiam tribunolui, vyko daugybė teismų, tačiau kaltė buvo palikta, tik sutrumpintas įkalinimo laikas.
Kraštietis Žeimelio monografijų redaktorius Aloyzas Bėčius vaikystėje girdėjo daug pasakojimų apie žydus ir tragišką K. Avižienio žūtį. Jo žiniomis veterinarijos gydytojas skerdykloje išgėrė dezinfekuojančio spiritinio tirpalo ir einant tamsoje įkrito į neaukštą šulinį, kurį gerai prisimena pasakotojas. Renginio dieną A. Bėčius bandė ieškoti šulinio vietos.
Žeimelio gimnazijos kraštotyrininkai kelerius metų tyrinėją čia gyvenusią žydų bendruomenę, yra parengę du kraštotyros darbus, kuriuos buvome išsiuntę į respublikinį ir nacionalinį konkursą.
2014 metais dalyvavome nacionaliniame projekte „Kiekvienas žmogus turi vardą“, mūsų parengtas darbas „Žeimelio žydų bendruomenė“ buvo išverstas į jidiš kalbą ir išsiųstas į Izraelį.
Renginio metu Žeimelio gimnazistės Žavinta Butaitė, Gabrielė Dovidonytė ir Olivija Usonytės, skaitė žeimeliečių Emilijos Kubilienės, Genovaitės Niauronienės ir Stefanijos Nesavienės prisiminimus.
Parodų galerijoje buvo atidaryta Evos Pohle iš lenkijos paroda „NE– ATMINTIS“. Paveikslai atlikti įvairiomis technikomis, panaudojant gamtines ir buitines medžiagas, juose juntami žydų istorijos pėdsakai. Pati autorė į renginį negalėjo atvykti, parodą pristatė šiaulietis dailininkas Voldemaras Barakauskas.
Renginio atidaryme ir parodos pristatyme skambėjo Šiaulių dramos teatro aktorės Nomedos Bėčiūtės skaitomi Georgijaus Kanovičiaus tekstai.
Šventinį koncertą Klemzer Klanger iš Vilniaus, renginio dalyviams dovanojo Žeimelio žemės ūkio bendrovė.
Pagrindinė renginio organizatorė Daiva Skrupskelytė, aplink save subūrė stiprią rėmėjų ir pagalbininkų komandą. Renginį rėmė Pakruojo rajono savivaldybė, Žeimelio seniūnija, Žeimelio daugiafunkcis centras, Žeimelio žemės ūkio mokykla, Žeimelio gimnazija, Šiaulių spaustuvė, verslininkė Lina Legienė, Žeimelio žvejų klubas „Beržtalis“, buvusi mokytoja E. Bumblienė, Daiva Gasėnienė, aktorė – Nomeda Bėčiūtė, kraštietis Oskaras Večenas.
Žydų bendruomenių atstovai buvo maloniai sujaudinti šiuo prasmingu renginiu, džiaugėsi, kad jų tautos atminimas yra saugomas. „Nuo draugystės iki neapykantos vienas žingsnis“, sakė Šiaulių bendruomenės atstovas Aleksandras Kerbelis, tačiau jis tikisi, kad ši tragiška istorija nepasikartos.

Regina Noreikienė

Žeimelyje – Vienybės renginių pynė

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo jubiliejų, Žeimelyje kiekvieną metų ketvirtį, vyksta renginių ciklas „Vienybės tiltai šimtmečiui“, skirtas čia gyvenusioms keturioms religinėms bendruomenėms. Gegužės 6 d. buvo paminėtos Reformacijos 500-osios metinės ir pagerbta evangelikų liuteronų bendruomenė.
Renginių organizavimu rūpinosi Žeimelio daugiafunkcio centro „Ąžuoliukas“ l. e. p. direktorė Laima Karpavičiūtė, darnus darbuotojų kolektyvas, renginių organizatorė Daiva Gasėnienė, meno vadovas Stanislovas Zuokas, Pakruojo krašto muziejus „Žiemgala“, Žeimelio seniūnija.


Pirmoji dalis – seminaras – „Liuteroniškai Reformacijai – 500 metų“ prasidėjo daugiafunkcio centro „Ąžuoliukas“ salėje. Pagrindinis seminaro globėjas Biržų – Žeimelio – Alkiškių kunigas Juozas Mišeikis, pasveikino visus su Reformacijos 500-osims metinėms, kurios ne kartą šiemet bus paminėtos Žeimelyje.
Pasveikinti atvyko seimo narys Arūnas Gumuliauskas, Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narys Alvydas Žuvininkas, Žeimelio seniūnė Vitalija Dobrovolskienė.
Pranešimą, „Liuteroniškoji reformacija – istorija, teologija ir liturgija“, skaitė kun. habil. dr. Darius Petkūnas. Lektorius pasakojo apie Reformacijos atsiradimą Europoje ir Lietuvoje. Reformacijos pradžia laikomi 1517 metai, kai Martynas Liuteris Vitenberge paskelbė savo garsiąsias 95 tezės, prikalęs jas prie bažnyčios durų.
Kunigas Remigijus Šemeklis pristatė, svarbiausių liuteronų tikėjimo išpažinimo raštų rinkinį, istorinį įvadą į santarvės knygą (1517 – 1580). „Santarvė“ reiškia tikrą ir visišką sutarimą tame mokyme, kurį liuteronai stengiasi su Dievo pagalba išlaikyti ir išsaugoti savo širdyse.
Seminaro metu buvo supažindinta su Martyno Liuterio biografija, liuteronų ir katalikų liturgijos skirtumais.
Po skanių ir sočių daugiafunkcio centro darbuotojų paruoštų pietų, skubėjome į meninę dalį muziejuje.
Pakeliui buvo aplankyta viena seniausių evangelikų liuteronų bažnyčių Lietuvoje. Laukdamos svečių, religinės bendruomenės narės, papuošė maldos namus savo išaugintomis gėlėmis.
Į antrąją renginio dalį atvyko seimo narys Vitalijus Gailius ir jo padėjėjas Gintaras Šurna. O Daiva Skrupskelytė visas renginyje dalyvavusias mamas pasitiko su glėbiu gėlių, įpindama dar vieną gražią šventę į vykusių renginių pynę.
Žeimelio daugiafunkcio centro „Ąžuoliukas“ fotografijos būrelio „Blykstė“ moksleiviai ir jų vadovė Larisa Kazakevičienė keletą savaičių lankė gyventojus, juos fotografavo ir parengė nuotraukų parodą „Žeimelio liuteronai šiandien“.
Muziejuje buvo eksponuojami Žeimelio gimnazijos kraštotyros būrelio moksleivių parengti darbai apie evangelikų liuteronų bendruomenės gyvenimą.
Parodų galerijoje vyko kauniečio Eugenijaus Nalevaikos akvarelės darbų parodos, „Be personažo“ atidarymas. Kalbėjo dailininkas Voldemaras Barakauskas, menotyrininkė Jovita Jociuvienė ir darbų autorius. Menininko darbai saviti, leidžiantys pačiam lankytojui giliau pažvelgti į kūrinį ir tapti ne tik stebėtoju, bet ir mąstytoju.
Parodos atidarymo metu dainomis džiugino Žeimelio gimnazijos 2 g. klasės moksleivis Deimantas Dovidonis.
Šventinį koncertą, skirtą Motinos dienai, dovanojo Šiaulių dramos teatro aktorė Nomeda Bėčiūtė.

Regina Noreikienė