Žeimelyje – Rositos Eidintienės tapybos darbų paroda

Sausio 23 d. Pakruojo krašto Žeimelio muziejuje „Žiemgala“, buvo atidaryta šiaulietės Rositos Eidintienės tapybos darbų paroda „Žaidimai“. Parodą organizavo muziejaus vedėja Daiva Skrupskelytė ir dailininkas Voldemaras Barakauskas.


Atidarymo šventėje dalyvavo šiaulietė dailininkė Izolda Žagrakalienė, seniūnė Vitalija Dobrovolskienė, žemės ūkio mokyklos direktorius Antanas Indriulis, daugifunkcio centro „Ąžuoliukas“ direktorė ir darbuotojai, ugdymo įstaigų mokytojai, žeimeliečiai ir jų atžalos grįžę aplankyti gimtinės.
Muziejininkė Daiva visais įmanomais būdais kvietė žeimeliečius, rašė skelbimus, platino internete, kalbino žmones. Pastangos davė vaisių, susirinko apie pusšimtį lankytojų.
Menas nušviečia žmogaus sielą spalvomis, tačiau dar ryškiau viskas nušvinta suskambus muzikos garsams. Šiaulių S. Sondeckio menų gimnazijos moklseivis, žeimelietis Mindaugas Avižienis, pritardamas gitara svečiams dovanojo nuotaikingas dainas.
Negailėdamas pagyrimo žodžių, Voldemaras pristatė savo buvusią dailės studijos mokinę. Gabi buvo Rosita, stebėjausi, kad nelankiusi dailės mokyklos iš karto viską gerai atlikdavo. Jos kūriniai savito stiliaus, elegantiški, subtilūs, įdomūs siužetai, vyrauja šviesios spalvos, tokia ir pati dailininkė švelni, moteriška. Voldemarui uždavus klausimą, kokia galėtų būti Rositos profesija, daugelis atsakė medikė, modelis arba mokytoja, tačiau klydome visi. Giliai paslėptų minčių darbų autorė – ekonomistė.
Dailininkė pristatydama parodą nekalbėjo apie atskirus paveikslus. Ji neišsakė savo minčių sudėtų į tapybos darbus ir paliko tai interpretuoti patiems lankytojams. Darbų temos labai įvairios, paslėptos gilios emocijos, betarpiškos jungtys triptikuose. Nesinorėjo darbų lyginti vieno su kitu, tiesiog norėjosi kiekvieną atskirai paliesti mintimis, pajausti širdimi.
Menininkė Izolda pasigėrėjo gamtos suteiktu žiemos grožiu, tyrumu, sniego baltumu. Rositos parodos spalvinė gama, tarsi kelionės iš Šiaulių metu matytų vaizdų tęsinys. Menininkė palinkėjo ir toliau eiti savo surastu keliu, žaisti balta spalva ir jos atspalviais.
Apglėbtos Daivos rankų, į paveikslus ir kalbančius menininkus, smalsiai žvelgė trys poros mažų akučių, tai daugiafunkcio centro, neformaliojo švietimo būrelio vadovaujamo Voldemaro Barakausko auklėtinės: Gabija, Evelina ir Samanta. Išsakyti savo mintis buvo leista ir jaunosioms dailininkėms.
Žeimelio gimnazijos dailės ir technologijų mokytojas Saulius Zapalskis prisipažino, kad jam artimas Rositos darbų stilius, jis – realistas, tačiau jo mintis nėra tiek giliai paslėpta, daugiausiai tapo tai ką mato. Žeimeliečiai žino, kad mokytojo Saulius rankoms paklūsta ne tik švelnus teptukas, bet kietas medis ir net akmuo. Su nekantrumu laukiame savo krašto dailininko parodos muziejuje.
Žeimelio žemės ūkio mokyklos direktorius, Pakruojo savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto komiteto narys Antanas Indriulis, neturėjo tiek daug meniškų žodžių, tačiau jis pažadėjo prisidėti prie meninių projektų įgyvendinimo ir plenero organizavimo Žeimelyje.
Mūsų miestelio žmonės dar tik pratinasi prie naujos muziejaus veiklos ir labai džiaugiasi, kad miestiečių menininkų darbai pasiekia atokų paribio kampelį.
Neskubėdami skirstėsi lankytojai, buvo gera, šilta, jautru.
Rositos Eidintienės sielos atspindžiais mus džiugins iki vasario 20 d., kviečiame aplankyti.

Regina Noreikienė

Žeimelyje paminėta Laisvės gynėjų diena

Nuo pat ankstaus ryto ugdymo įstaigų languose degė žvakutės, vyko istorijos ir pilietiškumo pamokos, filmų peržiūros.
Po pietų, pakviesti „Žiemgalos“ muziejaus vedėjos Daivos Skrupskelytės ir Žeimelio daugiafunkcio centro darbuotojų, žeimeliečiai rinkosi prie Vienybės ąžuolo. Renginyje dalyvavo seniūnė Vitalija Dobrovolskienė, daugiafunkcio centro „Ąžuoliukas“ darbuotojai, gimnazijos ir žemės ūkio mokyklos moksleiviai, mokytojai, kraštotyrininkai, jaunieji fotografai.
Muziejuje buvo parengta šiauliečio menininko Rolando Parafinavičiaus nuotraukų paroda, skirta 1991 sausio įvykiams atminti.

Likus valandai iki renginio ėmė varstytis muziejaus durys, vienas po kito rinkos muziejininkės pagalbininkai, Žeimelio gimnazijos moksleiviai. Su glėbiais žvakučių jie skubėjo prie Vienybės ąžuolo. Netrukus ant sausio sniego suliepsnojo raudonų švieselių mozaika – „Laisvė 25“.
Jauniausioji šventės dalyvė, Žeimelio gimnazijos 1 klasės moksleivė Rugilė Gasėnaitė, su meile rikiavusi žvakutes, pirmoji stojo prie mikrofono. Rugilės žodžiai Lietuvai, Laisvei ir daina „Sapnas“, buvo skirti tiems, kurie tą sausio naktį stojo prieš tankus.
Daugybė žmonių buvo sužeista, bet tragiškiausi likimai ištiko 14 Lietuvos patriotų. Gimnazistės Agnė Bulytė ir Austėja Švereikaitė, priminė žuvusių vardus, pavardes, jų amžių.
Muziejaus vadovė Daiva Skrupskelytė kalbėdama apie sausio įvykius, pasidalino savo asmeniniais išgyvenimais. Tą tragišką naktį ji buvo čia, Žeimelyje. Myli Daiva savo gimtąjį miestelį, stengiasi jį atgaivinti kultūriniais renginiais, suburti žmones, pritraukti jaunimą.
Graži buvo renginio organizatorių mintis į dangų paleisti 3 žibintus: už Laisvę, Taiką ir Žeimelį.
Nors šaltukas nemaloniai žnaibė veidus ir rankas, kiekvienas paskendome savuose apmąstymuose. Vienaip ar kitaip šis istorinis įvykis palietė mus visus ir mūsų pareiga apie tai kalbėti. Mano eilėraščiai „Sidabrinė Laisvės ugnis“ ir „Dėkingi liksim amžiams“, priminė kruvinus įvykius, bėgantį laiką ir mūsų dėkingumą taikiems kovotojams.
Kaip ir tomis sausio naktimis prieš 25 metus, žmones vienijo šilta arbata, taip ir tą kart Daiva pakvietė visus į muziejų sušilti.
Fotomenininko Rolando Parafinavičiaus nuotraukos, dar kartą sugražino į praeitį.
Muziejaus vadovė padėkojo susirinkusiems ir įteikė atminimo dovanėles savo pagalbininkams.
Tą vakarą jaukioje muziejaus parodų salėje, žeimeliečių sužvarbusias rankas šildė kvapnios arbatos stiklinės, o širdis vienijo prisiminimai ir nuoširdus bendravimas.

Regina Noreikienė

Latvijos nepriklausomybės dienos paminėjimai Žeimelyje

Jau treti metai iš eilės žeimeliečiai mini Latvijos nepriklausomybės dieną. Šiais metais ji buvo paminėta net dvejose vietose.

Lapkričio 18 d., nesenai pradėjusi dirbti Žiemgalos muziejaus vedėja Daiva Skrupskelytė, žeimeliečius pakvietė į muziejų. Renginyje dalyvavo seniūnė Vitalija Dobrovolskienė, latvių bendruomenės ir daugafunkcio centro atstovės. Buvo parengta paroda, prisiminta Latvijos nepriklausomybė. Didžiulio susidomėjimo sulaukė Martos Usonienės atsineštos senos nuotraukos iš mūsų krašto istorijos puslapių. Larisos Kazakevičienės technologinių galimybių pagalba, mes su Daiva panorome jas perkelti į šiandieninį gyvenimą.

Lapkričio 19 d. visi rinkomės į daugiafunkcį centrą, čia vyko popietė „Lietuvos ir Latvijos Žiemgalos gyventojų bendradarbiavimo ypatumai“, skirta Latvijos nepriklausomybės dienai paminėti.

Šventinę popietę pradėjo renginių organizatorė Daiva Gasėnienė. Seniūnė Vitalija Dobrovolskienė pasveikino susirinkusius su švente, pasidžiaugė daugiafunkcio centro aktyvia veikla, gražiu lietuvių ir latvių žmonių ir tautų bendravimu.

Mielai nuteikė darželinukų ir jų auklėtojų paruoštas latviškų dainelių koncertas ir su didžiule meile pagaminti atvirukai.

Pagrindinį pranešimą skaitė kraštietė, Kauno VDU kultūrų studijų ir etnologijos katedros doktorantė Auksė Noreikaitė. Etnologė apžvelgė lietuvių ir latvių, gyvenančių įvairiose pasienio vietovėse, kultūrinius, socialinius ir žmonių tarpusavio santykius, kuriuos tyrinėjo ekspedicijų metu.

Žeimelio gimnazijos kraštotyros būrelis palaiko glaudžius ryšius su Žeimelio latvių bendruomene. Užrašinėjame žmonių pasakojimus, ruošiame kraštotyros darbus, dalyvaujame religinėse ir valstybinėse šventėse. Į renginį atsinešėme 7 savo paruoštus darbus, susijusius su latvių kultūra ir religija, kurie sulaukė didžiulio bendruomenės narių susidomėjimo. Iš rankų į rankas keliavo segtuvai. Pateikėjos skaitė savo pateiktą informaciją, žiūrinėjo ir komentavo nuotraukas, dalinosi prisiminimais.

1 g. kl. gimnazistės Olivija Usonytė ir Vaineta Stremilaitė, pristatė savo paruoštą darbą „Žeimelio apylinkių latviai senose fotografijose“.

Dažnai esu kviečiama į renginius paskaityti savo kūrybos, šį kartą eilės buvo skirtos Žiemgalos kraštui, lietuvių ir latvių kultūroms. Penktokė Deimantė Guževičiūtė, šventėms dalyviams perskaitė mano sukurtą eilėraštį „Vaikystė“.

Renginio metu klausėmės senjorių atliekamų dainų, bandėme joms pritarti, kalbėjome, diskutavome ir šiltai bendravome.

Jaunosios kraštotyrininkės buvo maloniai nustebintos, kad pakvipus arbatai ir saldumynams, latvių bendruomenės atstovės panoro dar kartą peržvelgti kraštotyros darbus.

Tai buvo pačios maloniausios ir nuoširdžiausios mūsų darbų įvertinimo akimirkos, įkvepiančios naujiems darbams.

Žeimelio gimnazijos kraštotyros būrelio vadovė Regina Noreikienė

Kaireliuose eksperimentinė ekspedicija

Baigiantis ištuštėti, buvęs antras pagal dydį Žeimelio valsčiaus kaimas, keletui dienų atgijo. Čia ekspediciją surengė archeologas, Klaipėdos universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas, profesorius, habl. dr. Algirdas Girininkas. Eksperimentus atliko doktorantai: Gvidas Slah, Tomas Rimkus, bei bakalauro studijų studentai, Vilius Memgaudis ir Marius Mačiulaitis. Vyko akmens amžiaus įrankių gamybą, susitikimas su apylinkių gyventojais, grupei Žeimelio gimnazijos 3g. kl, gimnazistų, lankančių dailės užsiėmimus ir kraštotyros būrelį, buvo pravesta pamoka netradicinėje aplinkoje.

Kairelių kaimo istoriją Žeimelio valsčiaus monografijoje išsamiai aprašė kraštietė, žurnalistė, redaktorė Audronė Škiudaitė – Girininkienė. Nuo seno Škiudų namai buvo laikomi savotišku kaimo kultūros centru: vykdavo arklių lenktynės, futbolo ir krepšinio ir kitų sporto šakų varžybos, grodavo orkestras.
Gyvendama Vilniuje kraštietė visą laiką jautė didžiulę trauką senelių sodybai. Mieli vaikystės prisiminimai, kvapnus obuolių skonis nuolat parvesdavo į šį kaimą. Praėjusiais metais įsigytoje sodyboje vasarą vyko garsios giminės susitikimas.
Atokų, ramų kampelį, ne tik pamilo jos vyras archeologas, Klaipėdos universiteto prof. habl. dr. Algirdas Girininkas, bet čia pasikvietė ir savo studentus.
Susitikimų su gyventojais ir moksleiviais tarpininke tapo Audronės mokslo draugė, Raimonda Gasperavičienė.
Vieną vakarą joniškietis, Klaipėdos universiteto doktorantas, Gvidas Slah pasakojo apie kelionę į savo tėvo gimtinę, esančią pietų Afrikoje, netoli Alžyro. Įdomiai ir išraiškingai Gvidas pateikė istoriją, kalbėjo apie berberų gentį, žmonių buitį, papročius, tardicijas, pasakojimą pagyvino fotografuotomis nuotraukomis.
Smagu, kad ne tik išklausėme įdomios paskaitos, pabendravome, atsigėrėme arbatos, bet ir gavome pakvietimą atvykti su grupe mokinių.
Dailės ir technologijų mokytoja Inga Strižigauskienė atsivežė 3g. kl. gimnazistus lankančius dailės pamokas, o aš – tos pačios klasės kraštotyrininkus.
Acheologai mūsų atvykimui ruošėsi iš anksto, sode ant stalelio išvydome daugybę daiktų, matytų tik muziejuose ir knygose. Tai jų pačių pagaminti akmens amžių menantys gaminiai iš titnago, kaulo, rago: gremžtukai, peiliai, kirvukai, žvejybos ir medžioklės reikmenys.
Doktorantas Gvidas pasakojo apie eksperimentinę archeologiją, supažindino su įrankių gamyba ir jų paskirtimi.
Tomas kalbėjo apie titnago paruošiamą skaldymui ir siuntė per rankas ką tik atskeltus gabalėlius.
Vilius ruošia bakalaurinį darbą apie molio dirbinių masės struktūrą. Jis demonstravo savo lipdinius ir pasakojo apie jų gamybos technologijas.
Profesorius Algirdas Girininkas supažindino su archeologo profesija, pasakojo su kokiais mokymo dalykais ji siejasi, kvietė pasirinkti šias studijas. Akmens amžiaus žinovas parodė iškastą duobę, kurioje iš beržo tošies lydo dervą, kaitina titnagą ir dega molio dirbinius.
Už sodybos driekiasi ką tik suarti laukai, pietų pusėje matosi kalvelė, tai buvusi seniausia Kairelių kaimo gyvenvietė, kurios liekanų dar ir šiandiena randama laukuose.
Moksleiviams didžiulį įspūdį paliko susitikimas su archeologais. Kiekvienas dalyvis turėjo galimybę rankoje palaikyti akmens amžių menančius įrankius, norintys bandė įskelti ugnį, įtempti lanką. Visi stebėjome Gvido pagamintos strėlės skrydį per sodą, klausėmės įdomių pasakojimų, ragavome sodybos šeimininkės vaišių.

Regina Noreikienė
Žeimelio gimnazijos, kraštotyros būrelio vadovė

Judėjimo savaitė

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos olimpinė akademija rugsėjo 21 – 27 dienomis skelbė akciją “Judėjimo savaitė”. Mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų bendruomenes kvietė ne tik į tradicinį bėgimą, bet ir pasiūlė naujovę – mankštą. Prie šios iniciatyvos prisijungė Žeimelio gimnazijos ir Žeimelio darželio – daugiafunkcinio centro „Ąžuoliukas“ bendruomenės.

Visą savaitę pradinių klasių mokiniai per ilgąją pertrauką šoko kartu su kūno kultūros mokytoja Egle Saudargaite, vyresnių klasių mokiniai judėjo šalia mokyklos esančioje krepšinio aikštelėje, ant lauko treniruoklių ar stadione. Trečiadienio rytą, pirmą pamoką abi bendruomenės buvo sukviestos rytinei mankštai į Žeimelio miestelio turgelio teritoriją. Judriąją mankštą rodoma mokytojos Eglės atliko nuo 3 metų mažylių iki senjorų, galėjo prisidėti visi norintys.
Pirmieji ketvirtadienio ryte į Žeimelio stadioną sugūžėjo darželio “Ąžuoliukas“ auklėtiniai, lydimi auklėtojų ir auklėtojų padėjėjų. Atlikę pramankštos pratimus kartu su gimnazijos mokytoja, mažieji suskirstyti į amžiaus grupes rikiavosi prie starto linijos. Vos tik gavę starto signalą mažieji greituoliai palaikomi atėjusių tėvelių, auklėtojų Elitos, Liudos, Daivos, Dianos, Daivutės, auklėtojų padėjėjų, l.e.p. direktorės Laimos skuodė link finišo. Visi finišavę gavo „Judėjimo savaitės“ diplomus. Visi norintys gimnazijos moksleiviai rinkosi bėgimui po pamokų. Mokinių būrys kas bėgdamas, kas eidamas įveikė jo amžiaus grupei skirtą atstumą. Gausiausiai dalyvavo 5 ir 1g klasių mokiniai. Savaitės renginius vainikavo pradinių klasių „Rudenėlio“ šventė – bėgimas Žeimelio pušynėlyje prie ežerėlio. Šį bėgimą padėjo organizuoti Žeimelio bendruomenės centras. Mokiniams buvo įteikti „Judėjimo savaitės“ diplomai, o užėmusiems prizines vietas projekto „Judam 2015” medaliai.

Kūno kultūros vyr. mokytoja Eglė Saudargaitė