Ne kiekviena vietovė gali didžiuotis turinti pasaulinio garso mokslininką. Mūsų kraštui likimas buvo dosnus.
Teodoras Grotusas gimė 1785 sausio 20 d. Leipcige, tačiau po metų mirus tėvui berniukas su motina atvyko gyventi į Gedučių dvarą. Čia prabėgo jo vaikystė, paauglystė, atsiskleidė pirmieji talentai menui ir mokslui. Jis pirmasis pasauliui įrodė vandens ir tirpalų elektrolizės teoriją, atrado pagrindinį fotochemijos dėsnį ir daug kitų išradimų. Tai vienintelis Lietuvos mokslininkas, kurio vardą randame įrašyta fizikos ir chemijos vadovėliuose.
Tragiška ir ankstyva T. Grotuso mirtis 1822 03 26 d. buvo didžiulė netektis visam mokslo pasauliui.

Sausio 21 d. Žeimelio gimnazijoje buvo prisimintas ir paminėtas žiemgalos žemės sūnus, pasaulinio garso mokslininkas Kristianas Johanas Ditrichas fon Grothusas, kurį mes įpratę vadinti Teodoru Grotusu.
230 – ųjų gimimo metinių paminėjimą „..Nieko nėra tamsiau už šviesą“, organizavo seniūnija, daugiafunkcis centras, gimnazija ir žemės ūkio mokykla.
Renginyje dalyvavo Guostagalio seniūnas Jonas Jocys ir buvęs Žeimelio gimnazistas, Šiaulių universiteto studentas Deivydas Katlauskas.
Meno vadovo Stanislovo Zuoko birbyne atliekamas kūrinys „Kur bakūžė samanota“, mintimis nukėlė į buvusį Gedučių dvarą, kuriame užaugo garsus mokslininkas. Šiandiena iš visos dvarvietės belikęs vienas pastatas, paminklinis akmuo prie buvusios sodybos, nenaudėlių nuniokotas šimtametis ąžuolas ir buvusi kapavietė, (vėliau palaikai buvo perkelti kitur, jų tiksli buvimo vieta dar aiškinama iki šiol).
Vaizdingais žodžiais apie T. Grotuso gimtinę ir asmenybę prabilo vedančioji, daugiafunkcio centro renginių organizatorė Daiva Gasėnienė.
Žeimelio žemės ūkio mokyklos fizikos mokytojas Vytoldas Šimaitis, demonstravo skaidres kurias parengė kartu su moksleiviu Mindaugu Usoniu. Išsamiai buvo pateikta T. Grotuso biografija, prisiminti studijų metai ir didžiuliai moksliniai darbai. T. Grotusas, būdamas tik dvidešimtmetis jaunuolis, išspausdino straipsnį „Apie vandens ir jame ištirpusių medžiagų skaidymą galvanine elektra“, kuris sukėlė susidomėjimą Europoje ir pelnė mokslininkui pasaulinį pripažinimą.

Į mokytojo pasakojimą buvo įpinti įdomūs faktai iš T. Grotuso gyvenimo, asmenybės, paminėtas atminimo vardo įamžinimas. Grotusų giminaitė Vilniuje gyvenanti Marija Čiurlienė, yra įsteigusi T. Grotuso vardo fondą, kurio tikslas tirti žymiojo mokslininko palikimą, remti gabius studentus ir jaunus mokslininkus, ypač chemikus, rūpintis jų stažuotėmis geriausiuose pasaulio universitetuose.
Reikia paminėti, kad T. Grotuso pėdsakus tyrinėjo žymus mūsų kraštotyrininkas Juozas Šliavas.
Įvairiomis renginių formomis yra pažymimi T. Grotuso jubiliejai Žeimelyje. Ne kartą vyko respublikinės ir tarptautinės konferencijos, dalyvavo žymūs mokslininkai, jo giminaičiai.
Daugiausiai prie visų paminėjimų yra prisidėjęs Žeimelio fizikos mokytojas Saulius Žilinskas, kuris ir šio renginio metu buvo sutiktas didžiulėmis ovacijomis.
Mokytojas kalbėjo apie pirmąją laboratoriją Gedučiuose, kurioje buvo įvairių optikos įtaisų, vaistinės reagentų ir stiklinių indų, kuriuos vietoje pats pasigamindavo pūtimo būdu.
Priminė daug pasauliui svarbių atradimų, gimusių pačiame šiaurės Lietuvos kampelyje.
T. Grotusas atlikdamas sudėtingus vandens elektrolizės tyrimus parašė bioliuminescencijos procesą pagrindžiančią teoriją. Pirmasis tyrė grandinines reakcijas, suformulavo fosforescencijos dėsnį. Tyrinėjo Likėnų, Smardonės mineralinius šaltinius, nustatė jų vandens sudėtį. Mokslininkas suformulavo fotochemijos dėsnį, kurio dėka buvo išvystyta fotografija, atrado elektrolizės reiškinį, sukūrė pirmąjį fotometrą. Tarp T. Grotuso mokslinių atradimų reikšmingiausią vietą užima šuoliuojančių sąveikos aktų grandinės idėja, kuri paaiškino to meto dar neaiškius galvanizmo procesus. Ši idėja – pirmosios pasaulyje elektrolizės teorijos ašis.
Jo atlikti bandymai, kad dujų mišiniai užsiliepsnoja tik esant tam tikram slėgiui, sukūrė prielaidas sukonstruoti saugią, nesukeliančią sprogimo šachtininkų lempą.
Apie ją išsamiai papasakojo gimnazijos mokytojas, o bandymą pademonstravo buvęs jo mokinys, Šiaulių universiteto studentas Deivydas Katlauskas.
T. Grotuso darbai buvo neišmatuojamai dideli, tačiau ne visada buvo pripažinti ir įvertinti, tai mokslininką skaudino. Jo nepripažinimas, vienatvė ir progresuojanti nepagydoma liga paskatino ankstyvą tragišką mirtį.
Mokytojas S. Žilinskas ragino nepamiršti šio žmogaus nuopelnų, jo vardo ir gimtinės, kuriai šiandiena reikia nemažos pagalbos.

Guostagalio seniūnas Jonas Jocius kalbėjo, kad šis mokslininkas vienija tris seniūnijas. Guostagalio seniūnijos teritorijoje randasi paminklinis akmuo ir apleista buvusi Grotusų sodyba. Šiandieninis sodybos savininkas gyvena Joniškio rajone, jis minėjimą neatvyko, bet seniūnas tikisi su juo susitikti ir aptarti tolimesnę veiklą.
Šimtametis T. Grotuso vardu pavadintas ąžuolas ir buvusi kapavietė priklauso jau Vaškų seniūnijai.
Žeimelyje Grotaus vardu pavadinta gatvė, o „Žiemgalos“ muziejuje kraštiečio skulptoriaus Kęstučio Balčiūno sukurta mokslininko skulptūra.
Lapkričio mėnesį Gedučių miške buvęs padegtas ąžuolas, bendromis Guostagalio ir Vaškų seniūnijų pastangomis šiandiena išgelbėtas.
Žeimelio seniūnė Vitalija Dobravolskienė padėkojo visiems dalyviams ir įteikė atminimo dovanėles.
Minėjimo pabaigoje nuskambėjo dar vienas S. Zuoko birbyne atliekamas kūrinys.
Latvių mokslininkas Janis Stradinis rašė: Gedučiai – tai vieta, kur Grothusas žmonijai paaiškino, kaip veikia elektra ir kaip veikia šviesa“.
Todėl mūsų visų pareiga, kad T. Grotuso vardo įamžinimo ugnelė nuolat degtų žiemgalos krašto žmonių širdyse, būtų saugomos istorinės jį menančios vietos, o jubiliejiniai metai nušvistų dėkingumo, pagarbos ir atminimo šviesa.

Regina Noreikienė
Žeimelio žemės ūkio mokyklos
bibliotekininkė