Paribio miestelyje – prasminga šventė

Liepos 4 d. Žeimelyje vykusi vasaros šventė „Po Tėviškės beržais“, buvo skirta Žiemgalos krašto tyrinėtojo, pedagogo, kraštotyrininko, literato Juozo Šliavo 85–osioms gimimo metinėms.

J. Šliavo atminimo įamžinimo šventės dalyje dalyvavo Žiemgalos draugijos prezidentas doc. Dr. Stasys Tumėnas, J. Šliavo sūnėnas Gintautas Šliavas su dukra.

Į šventės atidarymą atvyko seimo narys Vitalijus Gailius, jo patarėjas Gintaras Šurna, Pakruojo savivaldybės vicemeras Gediminas Grybė.

Prieš pietus sporto programos dalyviai rinkosi į Vienybės aikštę, o žeimeliečiai ir svečiai į šv. Petro ir šv. Povilo katalikų bažnyčią. Po šv. Mišių, koncertą bažnyčioje surengė Bardiškių filialo folkloro ansamblis „Beržulėlis“.

Iš bažnyčios eisena pasuko lik evangelikų liuteronų pastorato. Čia esančiame parkelyje Žeimelio seniūnė Vitalija Dobrovolskienė ir J. Šliavo sūnėnas Gintautas Šlevas pasodino atminimo berželį. Berželio sodinimo metu, mūsų krašto senolių dainas dainavo moterų etnografinis ansamblis „Beržutėlis“. Buvo priminta Žiemgalos krašto šviesuolio veikla, aplankytas kapas, miestelio centre parengtas proginis stendas, išleisti lankstinukai ir šventiniai ženkliukai.

Evangelikų liuteronų bažnyčioje šventinių pamaldų metu birbyne grojo svečias, Akmenės muzikos mokyklos mokytojas, Valdas Bogavičius.

Po pamaldų, miestelio centre, šalia Vienybės ąžuolo Žeimelio daugiafunkcio centro renginių organizatorės: Daiva Gasėnienė ir Dovilė Radavičienė pradėjo šventę.

Seniūnė Vitalija Dobrovolskienė tarė sveikinimo žodį ir išreiškė padėką šventės rėmėjams. Į susirinkusius kreipėsi seimo narys Vitalijus Gailius. Rajono atstovas, kraštietis Gediminas Grybė prisiminė mokytoją, kraštotyrininką J. Šliavą ir jo nuveiktus darbus. Vicemeras įteikė rajono savivaldybės padėka seniūnei, „Už krašto istorijos ir tradicijų puoselėjimą, jų perteikimą jaunąją kartai, bendruomenės telkimą naujiems darbams“.

Šventinio koncerto metu skambėjo konkurso “Tramtatulis“ laureatės Emilijos Pukevičiūtės, dainos, pasakojimai ir nuotaikingi pučiamųjų orkestrų pasirodymai.

Buvo apdovanoti sporto varžybų nugalėtojai.

Muziejuje „Žiemgala“ veikė tekstilinių etiudų paroda „Tekstilės spalvos laiko perspektyvoje“ ir Žeimelio žemės ūkio mokyklos meninės fotografijos būrelio moksleivių nuotraukų paroda „Mūsų Žiemgala“.

Svečiai iš Rundalės (Latvija) atvyko su šokių kolektyvais.

Vakaro programoje džiugino pop muzikos grupė „DAR“, šventiniais saliutai ir diskoteka.

Žeimelio seniūnės Vitalijos Dobrovolskienės iniciatyva, kas metai gražėja ne tik miestelis, bet keičiasi ir renginiai. Švenčių metu ne tik skamba muzika, aidi dainos, vyksta sportinės varžybos, bet ir abejose bažnyčiose vyksta šv. mišios ir pamaldos, atsigręžiama į krašto, baltų kultūros istoriją, prisimenami ir įamžinami čia gyvenę ir dirbę žymūs žmonės.

Regina Noreikienė

Dieninė vasaros stovykla Žeimelio gimnazijoje 2015

Kelerius pastaruosius metus Pakruojo rajono Žeimelio gimnazijoje vyksta dieninės vasaros poilsio stovyklos. Šių metų birželio 8-12 dienomis stovyklauti rinkosi 3-5 klasių ir 6-8 klasių mokiniai. Stovyklai vadovavo klasių auklėtojai, bendrabučio auklėtoja ir sveikatos priežiūros specialistė.

Kiekvienoje grupėje pirmąją dieną mokiniai skirstėsi į būrius, galvojo stovyklos ir būrio pavadinimą, kūrė emblemą, šūkį ir prisistatymą, taip pat pakartojo saugaus elgesio taisykles. Antrąją dieną mažųjų grupė „Šypsenėlės“ vyko į ekskursiją po Biržų kraštą. Vaikai pamatė Biržų pilį, Astravo dvarą, Karvės olą, pabėgiojo Širvėnos ežero tiltu – ilgiausiu Lietuvoje mediniu pėsčiųjų tiltu. Taip pat lankėsi Likėnuose, ragavo mineralinio vandens iš ten esančio šaltinio, kurį tyrė mūsų žymiausias kraštotyrininkas J. Šliavas. O vyresnieji stovyklautojai dieną praleido prie Žeimelio ežerėlio: bėgiojo po miškelį, atliko orientacines užduotis, sveikatos priežiūros specialistė L. Radavičiene mokė suteikti pirmąją pagalbą.

Trečiąją dieną visi vaikai praleido Žeimelyje. Aplankė darželį-daugiafunkcinį centrą „Ąžuoliukas“. Kaimo kapelos vadovas S. Zuokas supažindino stovyklautojus su muzikos instrumentais, leido jais pagroti. Dar mokiniai lankėsi Žeimelio žemės ūkio mokyklos sporto klube, atliko pratimus ant įvairių treniruoklių. Gimnazijos sporto salėje žaidė įvairius sportinius žaidimus. Ketvirtąją dieną abi stovyklos grupės rytą pradėjo sporto salėje, gimnazijos kūno kultūros mokytoja E.Saudargaitė paskelbė popierinių lėktuvėlių varžybas. Varžybos prasidėjo „Ilgiausio nuotolio“ rungtimi. Visi norintys išsilankstė po lėktuvėlį ir varžėsi, kas toliausiai jį nuskraidins. Geriausiai tą dieną skrido T. Bartkaus paleistas lėktuvėlis, kuris nuskriejo net 15m 90cm. Deja, Tautvydui finaliniame etape teko tenkintis ketvirtąją vieta, šią rungtį laimėjo mokytojas J. Petraitis, antrąją vietą užėmė N. Paplauskas, trečiąją – O. Navickas. „Ilgiausio laiko ore“ rungtyje nosis visiems nušluostė E. Steponavičiūtė, jos paleistas lėktuvėlis ore išsilaikė 2.56 s. Nuo jos kiek atsiliko O. Navickas, B.M. Magee, J. Petraitis. Aktyviai dalyvius palaikė ir drąsino stovyklos vadovės Z. Naudžiūnienė ir G. Jutinskaitė. Dar tą dieną mokiniai, susiskirstę į tris grupes, gavę Žeimelio žemėlapį su pažymėtais taškais, turėjo juos rasti ir ten pasidaryti asmenukę. Diena baigėsi kvadrato varžybomis, kuriose dalyvavo visi stovyklautojai. Stovyklos uždarymo dieną stovyklautojai vadovaujami mokytojų Sauliaus ir Lenos Zapalskių kūrė „Žemės meną“, naudodami gamtos išteklius komponavo augalų paveikslus.

Stovyklaudami vaikai daug laiko praleido gryname ore, žaidė judriuosius žaidimus, sprendė galvosūkius, naudojo išmaniąsias technologijas, pramogavo.

Stovyklos vadovė Eglė Saudargaitė.

Paminėta pedagogo, kraštotyrininko, literato Juozo Šliavo gimimo sukaktis

Visa savaitė prieš Sekmines, Žeimelio gimnazijoje buvo skirta kraštotyrininko Juozo Šliavo 85 – osioms gimimo metinėms paminėti. Baigiamąjį renginį „Sekminių ragelis“, skyrėme ir etnografinių regionų metams.

Šventėje dalyvavo LR Seimo narys Vitalijus Gailius, jo patarėjas Gintaras Šurna, Pakruojo savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Irena Mažulienė, Žeimelio seniūnė Vitalija Dobravolskienė, būrys Žeimelio lopšelio darželio „Ąžuoliukas“ programos dalyvių, mokyklos bendruomenė, moksleivių tėveliai, mūsų krašto amatininkai.

Juozas Šliavas gimė 1930 02 08 Rimkūnų kaime, Pakruojo rajone. Pedagogas 30 gražiausių ir brandžiausių gyvenimo metų atidavė Žeimelio vidurinei mokyklai ir Žiemgalos krašto tyrinėjimams. Jo tyrinėtos sritys: archeologija, etnografija, istorija, kalbotyra, mitologija, tautosaka. Žeimelyje įkūrė „Žiemgalos“ muziejų, surinko apie 4000 eksponatų, parašė 18 tomų mokslo darbų. Įdėjo daug pastangų, kad būtų restauruotos Žeimelio karčemos, prisidėjo prie kultūros paminklų išsaugojimų. Į savo veiklą sugebėjo įtraukti, ne tik mokinius, bet visus mūsų apylinkių gyventojus.

1979 m. nutrūko J. Šliavo gyvenimo styga, tačiau liko darbai, prisiminimai, po mirties išleistos knygos. Buvę mokiniai šiandiena tęsia jo darbus, o gimnazijos administracija, mokytojai ir jaunieji kraštotyrininkai stengiasi, kad Žiemgalos krašto šviesuolio vardas būtų gyvas mūsų širdyse.

J. Šliavo jubiliejinės gimimo sukaktys mokykloje pažymimos įvairiomis renginių formomis. Šiais metais nutarėme surengti Sekminių šventę, pagal šiaurės Lietuvos senovines tradicijas.

Buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo direktorės pavaduotoja Raimonda Gasperavičienė. Etnografine programos dalimi daugiausiai rūpinosi šventės iniciatorė, muzikos mokytoja Irmina Nogobodienė.

Visą savaitę skyrėme mokytojo šviesuolio atminimui. Kraštotyros būrelio mokiniai ir vadovė atnaujino mokykloje esantį stendą, bibliotekoje parengė knygų ir moksleivių kraštotyros darbų parodą, moksleiviams buvo priminta J. Šliavo biografija. 2 g. kl. gimnazistas Aleksas Pašuškevičius pasakojo apie Žiemgalos kraštą, aplankėme kraštotyrininko kapą. Moksleiviai mokėsi liaudiškų šokių ir dainų.

Baigiamąją dieną, „Sekminių ragelis“ sukvietė visus į šventiškai papuoštą mokyklos kiemelį. Sveikinimo žodį tarė LR seimo narys Vitalijus Gailius, jis pasidžiaugė, kad Žeimelio gimnazija turi savo tradicijas, jas išlaiko, prisimena žymius žmones, o ir mokslo srityje siekia vis geresnių rezultatų.

Sėkminių „gaspadinė“ gimnazijos direktorė Vilma Kaminskienė, su vaišėmis pasitiko būrį piemenėlių atvedusių vainikuoti ožkytę.

Kiekviena moksleivių klasė ir mokytojai demonstravo senuosius amatus: pynė juostas, sekminių vainikėlius, gamino žilvičių švilpynes, rišo vantas. Šventės viešnia Modesta Plačakienė demonstravo pintinių pynimą, kvepėjo Janinos Vareikienės naminė duona, pyragai, gruzdeliai (žagarėliai). Ilgametis mokyklos darbuotojas Vytautas Pakalnis grojo lūpine armonikėle.

Klasių programoje skambėjo nuotaikingos liaudiškos dainos, muzika, šokiai, žaidimai į kuriuos buvo įjungti visi šventės dalyviai.

Viso renginio metu linksmino Žeimelio daugiafuncio centro kaimo kapela, vadovaujama Stanislovo Zuoko.

Moksleiviai ir svečiai vaišinosi mūsų krašto tradiciniais valgiais, gėrimais, moksleivių mamyčių Reginos Grunskienės ir Lenos Liepienės žiemgališkais „virtieniais“.

Visos gimnazijos bendruomenės pastangomis, minint J. Šliavo 85 – ąsias gimimo metines, pabandėme gyvai atversti vieną jo knygos puslapis – Sekmines.

Regina Noreikienė

Žeimelio gimnazijos kraštotyros būrelio vadovė

Žemės dieną kalbėta apie miškus ir saulę

Minint Pasaulinę žemės dieną, Žeimelio žemės ūkio mokykloje kalbėjome apie miškus. Renginyje dalyvavo svečias, Linkuvos girininkijos girininko pavaduotojas, Algirdas Plakbarzdis.

 

Miškai – didžiausi žmonijai teikiami žemės turtai: žmonių išgyvenimo, pragyvenimo, meninių įkvėpimų šaltiniai, faunos namai, tylos ir ramybės oazė didžiulėje technologijų epochoje. Apie miškus sukurta daug įdomių pasakojimų, dainų, eilėraščių. Šiais metais minime poeto Antano Baranausko 180 – ąsias gimimo metines. Jis pirmasis prabilo apie gamtos ir žmogaus dvasinio turtingumo ryšius, jo sukurta meninė poema „Anykščių šilelis“ – savotiškas himnas miškui. Bibliotekoje buvo parengta paroda skirta „Pasaulinei žemės dienai“.
Tradicinį renginį, pranešimu apie žemės dieną, pradėjo biologijos mokytoja Regina Dainauskienė. Primindama etnografinių regionų metus, mokytoja kalbėjo apie mūsų regiono miškus, mažuosius jų turtus, kurie suteikia žmonėms džiaugsmo ir sveikatos. Pasidalino vaikystės prisiminimais, apie pavasario laukimą, bendras talkas, savo vaikystės kaimo žmonių bendruomeniškumą.
Mokytoja kvietė visus mylėti gamtą, nešiukšlinti, susitvarkyti aplinką ir laukti tikrojo pavasario.
Su žemės diena pasveikino ir išsamų pranešimą pateikė svečias, Algirdas Plakbarzdis. Girininko pavaduotojas plačiai papasakojo apie mūsų miškų teritorijas, jų ribas, miškuose augančių medžių rūšis. Mūsų miškų teritorija turi net du saugomus draustinius: Glebavos genetinį uosio ir pedologinį dirvožemio, kuriuose galima rasti retų augalų ir gyvūnų. Kvietė tausoti miško turtus ir saugoti miškus nuo gaisrų.
Svečias daug pasakojo ne tik apie savo, bet ir kitų miškininkų darbus: želdynų sodinimus, jų priežiūrą, medžių kirtimą. Mokinai domėjosi miškininko profesija, pateikė klausimų. Sužinojo kokius dalykus labiausiai reikia stengtis mokytis norint tapti miškininkais.

Kalbos dienos minėjimas Žeimelio ŽŪM

Kalba yra didis, tautos statytas paminklas (J. Jablonskis)

Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Mūsų gimtoji kalba yra unikali, viena iš archajiškiausių indoeuropiečių kalbų. Šiame, XXI amžiuje, gyvenantiems lietuviams tenka nemenkas uždavinys: ne tik nepasiklysti kitų kultūrų labirintuose, išvažiavus į kitas šalis, bet ir išsaugoti savo identitetą: kalbą, kultūrą, tradicijas.

Šiai ypatingai dienai paminėti mokykloje buvo skirta visa savaitė. Bibliotekoje vyko akcija Užrašyk gražiausią lietuvišką žodį. Moksleiviai, mokytojai ir mokyklos administracijos atstovai, jų manymu gražiausius žodžius talpino į tam skirtą dėžutę. Sudaryta komisija išrinko 25 gražiausius žodžius. Iš jų buvo kuriamas Gimtosios kalbos medis, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25– osioms metinėms. Moksleivis Justas Grigaliūnas nupiešė ir iš spalvoto popieriaus iškirpo ąžuolą. Stasys Veruitis, Dovilė Vasiliauskaitė, Jūratė Minkevičiūtė, Viktorija Pučkoriūtė, Mantas Bakanauskas, Mindaugas Usonis, konsultuojant bibliotekininkei Reginai Noreikienei, medžio šakas pagyvino gražiausių žodžių lapais. Renginio metu juos perskaitė Justas Grigaliūnas, Stasys Veruitis ir Einaras Giniotis. Gimtosios kalbos medis papuošė biblioteką. Čia buvo parengtos dvi parodos:

Kalbininkas Jonas Jablonskis ir jo ryšiai su Pakruojo kraštu. Parodą paruošė Pakruojo J. Paukštelio vyresn. bibliotekininkė G. Juodytė. Viešnia parodą padovanojo mokyklai.

Gimtoji kalba – kaip motina, kaip saulė. Parodą paruošė mokyklos bibliotekininkė Regina Noreikienė.

Gimtajai kalbai paminėti skirta savaitė pralėkė labai greitai. Pirmadienį bibliotekoje visi norintys galėjo atlikti kalbos kultūros užduotis, kurias parengė lietuvių kalbos mokytoja Audronė Skučienė. Ne visi įveikė užduotis, tačiau galima pasidžiaugti Elvinos Poznanskytės žiniomis. Jai pasisekė geriausiai atlikti užduotis, ištaisyti netaisyklingus sakinius.

Antradienį matematikos informatikos mokytoja Ilona Bagdonavičienė informatikos pamokose kartu su mokiniais maketavo, rinko tekstą ir kelių pamokų prireikė sudėlioti gražų skirtuką, skirtą gimtosios kalbos dienai.

Trečiadienį lietuvių kalbos pamokose, kurias vedė lietuvių k. mokytoja A. Skučienė, vieni mokiniai rašė diktantą, kiti atliko 2015 m. Kalbos Kengūros užduotis. Diktante mažiausiai klaidų padarė Dovilė Vasiliauskaitė, o Kalbos Kengūros užduotis sėkmingiausiai atliko ir daugiausia taškų surinko Ineta Matuzaitė ir Evaldas Valentinavičius.

Šiuos prasmingus darbus apibendrino renginys, skirtas tarptautiniam gimtosios kalbos pamokų ciklui ir kalbininko Jono Jablonskio jubiliejiniams metams paminėti.

Mokyklos bibliotekininkė pristatė 2010 m. išleistą knygą Atsiminimai apie Joną Jablonskį (sudarė Giedrė Čepaitienė ir Lionė Lapinskienė), suteikė žodį viešniai, buvusiai žeimelietei, kraštotyrininkei, Pakruojo viešosios bibliotekos vyresniąjai bibliotekininkei Genei Juodytei. Viešnia skaitė pranešimą Kalbininkas Jonas Jablonskis ir jo ryšiai su Pakruojo kraštu, atskleidė įdomių detalių iš kalbininko gyvenimo. Bibliotekininkė kalbėjo ne tik apie J. Jablonskį, kitus žymius mūsų kraštiečius, bet ir apie savo profesijos kelio pasirinkimą, kraštotyrinę veiklą, ilgametį darbą bibliotekoje. Moksleiviams tai buvo pažintis su bibliotekininko profesija. Karjeros ugdymo komanda yra suplanavusi surengti dar ne vien susitikimą su kitų profesijų atstovais.

Mokiniai skaitė įvairių žymių žmonių mintis apie didį kalbininką.

Mokykloje vykusią gimtosios kalbos savaitę apibendrino ir įteikė apdovanojimus lietuvių k. mokytoja A. Skučienė.

Ar tauta gali gyvuoti be savo kalbos? Tikrai ne. Todėl puoselėkime savo gimtąją kalbą, išsaugokime ją ateinančioms kartoms ir stenkimės jos nepamiršti, kur bebūtumėm.

Lietuvių k. mokytoja A. Skučienė