Paminėta pedagogo, kraštotyrininko, literato Juozo Šliavo gimimo sukaktis

Visa savaitė prieš Sekmines, Žeimelio gimnazijoje buvo skirta kraštotyrininko Juozo Šliavo 85 – osioms gimimo metinėms paminėti. Baigiamąjį renginį „Sekminių ragelis“, skyrėme ir etnografinių regionų metams.

Šventėje dalyvavo LR Seimo narys Vitalijus Gailius, jo patarėjas Gintaras Šurna, Pakruojo savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Irena Mažulienė, Žeimelio seniūnė Vitalija Dobravolskienė, būrys Žeimelio lopšelio darželio „Ąžuoliukas“ programos dalyvių, mokyklos bendruomenė, moksleivių tėveliai, mūsų krašto amatininkai.

Juozas Šliavas gimė 1930 02 08 Rimkūnų kaime, Pakruojo rajone. Pedagogas 30 gražiausių ir brandžiausių gyvenimo metų atidavė Žeimelio vidurinei mokyklai ir Žiemgalos krašto tyrinėjimams. Jo tyrinėtos sritys: archeologija, etnografija, istorija, kalbotyra, mitologija, tautosaka. Žeimelyje įkūrė „Žiemgalos“ muziejų, surinko apie 4000 eksponatų, parašė 18 tomų mokslo darbų. Įdėjo daug pastangų, kad būtų restauruotos Žeimelio karčemos, prisidėjo prie kultūros paminklų išsaugojimų. Į savo veiklą sugebėjo įtraukti, ne tik mokinius, bet visus mūsų apylinkių gyventojus.

1979 m. nutrūko J. Šliavo gyvenimo styga, tačiau liko darbai, prisiminimai, po mirties išleistos knygos. Buvę mokiniai šiandiena tęsia jo darbus, o gimnazijos administracija, mokytojai ir jaunieji kraštotyrininkai stengiasi, kad Žiemgalos krašto šviesuolio vardas būtų gyvas mūsų širdyse.

J. Šliavo jubiliejinės gimimo sukaktys mokykloje pažymimos įvairiomis renginių formomis. Šiais metais nutarėme surengti Sekminių šventę, pagal šiaurės Lietuvos senovines tradicijas.

Buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo direktorės pavaduotoja Raimonda Gasperavičienė. Etnografine programos dalimi daugiausiai rūpinosi šventės iniciatorė, muzikos mokytoja Irmina Nogobodienė.

Visą savaitę skyrėme mokytojo šviesuolio atminimui. Kraštotyros būrelio mokiniai ir vadovė atnaujino mokykloje esantį stendą, bibliotekoje parengė knygų ir moksleivių kraštotyros darbų parodą, moksleiviams buvo priminta J. Šliavo biografija. 2 g. kl. gimnazistas Aleksas Pašuškevičius pasakojo apie Žiemgalos kraštą, aplankėme kraštotyrininko kapą. Moksleiviai mokėsi liaudiškų šokių ir dainų.

Baigiamąją dieną, „Sekminių ragelis“ sukvietė visus į šventiškai papuoštą mokyklos kiemelį. Sveikinimo žodį tarė LR seimo narys Vitalijus Gailius, jis pasidžiaugė, kad Žeimelio gimnazija turi savo tradicijas, jas išlaiko, prisimena žymius žmones, o ir mokslo srityje siekia vis geresnių rezultatų.

Sėkminių „gaspadinė“ gimnazijos direktorė Vilma Kaminskienė, su vaišėmis pasitiko būrį piemenėlių atvedusių vainikuoti ožkytę.

Kiekviena moksleivių klasė ir mokytojai demonstravo senuosius amatus: pynė juostas, sekminių vainikėlius, gamino žilvičių švilpynes, rišo vantas. Šventės viešnia Modesta Plačakienė demonstravo pintinių pynimą, kvepėjo Janinos Vareikienės naminė duona, pyragai, gruzdeliai (žagarėliai). Ilgametis mokyklos darbuotojas Vytautas Pakalnis grojo lūpine armonikėle.

Klasių programoje skambėjo nuotaikingos liaudiškos dainos, muzika, šokiai, žaidimai į kuriuos buvo įjungti visi šventės dalyviai.

Viso renginio metu linksmino Žeimelio daugiafuncio centro kaimo kapela, vadovaujama Stanislovo Zuoko.

Moksleiviai ir svečiai vaišinosi mūsų krašto tradiciniais valgiais, gėrimais, moksleivių mamyčių Reginos Grunskienės ir Lenos Liepienės žiemgališkais „virtieniais“.

Visos gimnazijos bendruomenės pastangomis, minint J. Šliavo 85 – ąsias gimimo metines, pabandėme gyvai atversti vieną jo knygos puslapis – Sekmines.

Regina Noreikienė

Žeimelio gimnazijos kraštotyros būrelio vadovė

Žemės dieną kalbėta apie miškus ir saulę

Minint Pasaulinę žemės dieną, Žeimelio žemės ūkio mokykloje kalbėjome apie miškus. Renginyje dalyvavo svečias, Linkuvos girininkijos girininko pavaduotojas, Algirdas Plakbarzdis.

 

Miškai – didžiausi žmonijai teikiami žemės turtai: žmonių išgyvenimo, pragyvenimo, meninių įkvėpimų šaltiniai, faunos namai, tylos ir ramybės oazė didžiulėje technologijų epochoje. Apie miškus sukurta daug įdomių pasakojimų, dainų, eilėraščių. Šiais metais minime poeto Antano Baranausko 180 – ąsias gimimo metines. Jis pirmasis prabilo apie gamtos ir žmogaus dvasinio turtingumo ryšius, jo sukurta meninė poema „Anykščių šilelis“ – savotiškas himnas miškui. Bibliotekoje buvo parengta paroda skirta „Pasaulinei žemės dienai“.
Tradicinį renginį, pranešimu apie žemės dieną, pradėjo biologijos mokytoja Regina Dainauskienė. Primindama etnografinių regionų metus, mokytoja kalbėjo apie mūsų regiono miškus, mažuosius jų turtus, kurie suteikia žmonėms džiaugsmo ir sveikatos. Pasidalino vaikystės prisiminimais, apie pavasario laukimą, bendras talkas, savo vaikystės kaimo žmonių bendruomeniškumą.
Mokytoja kvietė visus mylėti gamtą, nešiukšlinti, susitvarkyti aplinką ir laukti tikrojo pavasario.
Su žemės diena pasveikino ir išsamų pranešimą pateikė svečias, Algirdas Plakbarzdis. Girininko pavaduotojas plačiai papasakojo apie mūsų miškų teritorijas, jų ribas, miškuose augančių medžių rūšis. Mūsų miškų teritorija turi net du saugomus draustinius: Glebavos genetinį uosio ir pedologinį dirvožemio, kuriuose galima rasti retų augalų ir gyvūnų. Kvietė tausoti miško turtus ir saugoti miškus nuo gaisrų.
Svečias daug pasakojo ne tik apie savo, bet ir kitų miškininkų darbus: želdynų sodinimus, jų priežiūrą, medžių kirtimą. Mokinai domėjosi miškininko profesija, pateikė klausimų. Sužinojo kokius dalykus labiausiai reikia stengtis mokytis norint tapti miškininkais.

Kalbos dienos minėjimas Žeimelio ŽŪM

Kalba yra didis, tautos statytas paminklas (J. Jablonskis)

Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Mūsų gimtoji kalba yra unikali, viena iš archajiškiausių indoeuropiečių kalbų. Šiame, XXI amžiuje, gyvenantiems lietuviams tenka nemenkas uždavinys: ne tik nepasiklysti kitų kultūrų labirintuose, išvažiavus į kitas šalis, bet ir išsaugoti savo identitetą: kalbą, kultūrą, tradicijas.

Šiai ypatingai dienai paminėti mokykloje buvo skirta visa savaitė. Bibliotekoje vyko akcija Užrašyk gražiausią lietuvišką žodį. Moksleiviai, mokytojai ir mokyklos administracijos atstovai, jų manymu gražiausius žodžius talpino į tam skirtą dėžutę. Sudaryta komisija išrinko 25 gražiausius žodžius. Iš jų buvo kuriamas Gimtosios kalbos medis, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25– osioms metinėms. Moksleivis Justas Grigaliūnas nupiešė ir iš spalvoto popieriaus iškirpo ąžuolą. Stasys Veruitis, Dovilė Vasiliauskaitė, Jūratė Minkevičiūtė, Viktorija Pučkoriūtė, Mantas Bakanauskas, Mindaugas Usonis, konsultuojant bibliotekininkei Reginai Noreikienei, medžio šakas pagyvino gražiausių žodžių lapais. Renginio metu juos perskaitė Justas Grigaliūnas, Stasys Veruitis ir Einaras Giniotis. Gimtosios kalbos medis papuošė biblioteką. Čia buvo parengtos dvi parodos:

Kalbininkas Jonas Jablonskis ir jo ryšiai su Pakruojo kraštu. Parodą paruošė Pakruojo J. Paukštelio vyresn. bibliotekininkė G. Juodytė. Viešnia parodą padovanojo mokyklai.

Gimtoji kalba – kaip motina, kaip saulė. Parodą paruošė mokyklos bibliotekininkė Regina Noreikienė.

Gimtajai kalbai paminėti skirta savaitė pralėkė labai greitai. Pirmadienį bibliotekoje visi norintys galėjo atlikti kalbos kultūros užduotis, kurias parengė lietuvių kalbos mokytoja Audronė Skučienė. Ne visi įveikė užduotis, tačiau galima pasidžiaugti Elvinos Poznanskytės žiniomis. Jai pasisekė geriausiai atlikti užduotis, ištaisyti netaisyklingus sakinius.

Antradienį matematikos informatikos mokytoja Ilona Bagdonavičienė informatikos pamokose kartu su mokiniais maketavo, rinko tekstą ir kelių pamokų prireikė sudėlioti gražų skirtuką, skirtą gimtosios kalbos dienai.

Trečiadienį lietuvių kalbos pamokose, kurias vedė lietuvių k. mokytoja A. Skučienė, vieni mokiniai rašė diktantą, kiti atliko 2015 m. Kalbos Kengūros užduotis. Diktante mažiausiai klaidų padarė Dovilė Vasiliauskaitė, o Kalbos Kengūros užduotis sėkmingiausiai atliko ir daugiausia taškų surinko Ineta Matuzaitė ir Evaldas Valentinavičius.

Šiuos prasmingus darbus apibendrino renginys, skirtas tarptautiniam gimtosios kalbos pamokų ciklui ir kalbininko Jono Jablonskio jubiliejiniams metams paminėti.

Mokyklos bibliotekininkė pristatė 2010 m. išleistą knygą Atsiminimai apie Joną Jablonskį (sudarė Giedrė Čepaitienė ir Lionė Lapinskienė), suteikė žodį viešniai, buvusiai žeimelietei, kraštotyrininkei, Pakruojo viešosios bibliotekos vyresniąjai bibliotekininkei Genei Juodytei. Viešnia skaitė pranešimą Kalbininkas Jonas Jablonskis ir jo ryšiai su Pakruojo kraštu, atskleidė įdomių detalių iš kalbininko gyvenimo. Bibliotekininkė kalbėjo ne tik apie J. Jablonskį, kitus žymius mūsų kraštiečius, bet ir apie savo profesijos kelio pasirinkimą, kraštotyrinę veiklą, ilgametį darbą bibliotekoje. Moksleiviams tai buvo pažintis su bibliotekininko profesija. Karjeros ugdymo komanda yra suplanavusi surengti dar ne vien susitikimą su kitų profesijų atstovais.

Mokiniai skaitė įvairių žymių žmonių mintis apie didį kalbininką.

Mokykloje vykusią gimtosios kalbos savaitę apibendrino ir įteikė apdovanojimus lietuvių k. mokytoja A. Skučienė.

Ar tauta gali gyvuoti be savo kalbos? Tikrai ne. Todėl puoselėkime savo gimtąją kalbą, išsaugokime ją ateinančioms kartoms ir stenkimės jos nepamiršti, kur bebūtumėm.

Lietuvių k. mokytoja A. Skučienė

Vasario 16-osios minėjimas Žeimelio žemės ūkio mokykloje

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimą mūsų mokyklos bendruomenė paminėjo vasario 12d. Aktų salėje, nuskambėjus LR himnui, susirinkusiems darbuotojams, moksleiviams sveikinimo žodį tarė mokyklos direktorius, nemažą puokštę šiltų, gražių žodžių laisvės, bendrumo tema išsakė neformaliojo švietimo organizatorė, muzikos mokytoja Edita Dovidonienė.

Istorijos mokytoja Lina Ulinienė priminė istorinius įvykius, nulėmusius šios dienos svarbą Lietuvos žmonių gyvenime. Mokytoja pabrėžė nepriklausomybės,  politinio, ekonominio savarankiškumo vaidmenį. Pedagogė  priminė kitą artėjančią Lietuvos valstybinę datą – kovo 11-ąją, kuomet visa Lietuva pasitiks gražų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį. Ir viena ir kita žymi data suteikė progą Lietuvos piliečiams būti laisviems, tačiau laisvė tik prielaida savo šalyje išlikti kūrybingiems.
J. Jakšto, B. Brazdžiono eiles  laisvės, tėvynės tema skaitė Dovilė, Elvina, Jūratė, Justas. Mokiniams eiles parinko ir juos paruošė lietuvių kalbos mokytoja Audronė Skučienė. Muzikos mokytoja E. Dovidonienė parinko dainas ir paruošė mokinius. Milvyda padainavo dainą „Laisvė“  (žodžiai Justino Marcinkevičiaus). Mokytojai Editai  akomponuojant gitara Dobilė, Dovilė, Odeta, Ieva, Jūratė, Justas, Milvyda, Ineta ir Irūnas  padainavo dainą „Lietuva“ ( žodžiai J. Strielkūno).
Lietuvių kalbos mokytoja A. Skučienė pasidalino mintimis iš Valdovų rūmuose vykusios konferencijos „Lietuvos nepriklausomybės 25-mečiui artėjant“, supažindino su vykstančia akcija „Tėvynei ir sau“ ir kartu su dailės mokytoja Gitana Kokmaniene pakvietė renginio metu mokyklos vadovus, darbuotojus, mokinius nupinti Lietuvos tautos vienybę išreiškiančias apyrankes. Pinti trispalves apyrankes visi norintys galės ir bibliotekoje iki kovo 10 d. Šia akcija siekiama sutelkti Lietuvą, išreikšti tautos vienybę. Mokytoja priminė, kaip svarbu vertinti savo valstybę, žinoti jos istoriją, gerbti tai, ką turime, puoselėti tautiškumą.
Tikimės, kad valstybinių švenčių paminėjimai, ypač vasario 16-osios, nors maža dalele prisidės prie mūsų pačių ir mokinių pilietiškumo, atsakingumo ugdymo, taip pat kultūrinių vertybių puoselėjimo.

Lietuvių kalbos mokytoja Audronė Skučienė

„Unt kasdiene i švėntine stalą“

2015 – ieji metai Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu yra paskelbti Etnografinių regionų metais. Ugdymo, kultūros ir kituose įstaigose visus metus vyks daug įvairių renginiai, kurių tikslas puoselėti savo regiono tradicijas, papročius, tarmę, kulinarinį paveldą.

Vasario 5 d. Žeimelio žemės ūkio mokyklos bibliotekoje vyko popietė skirta etnografinių regionų metams ir Duonos dienai „Unt kasdiene i šventine stala“.

Renginio metu stengėmės kalbėti kiekvienas savo regiono tarme, paminėjome šv. Agatos dieną, prisiminėme duonos istoriją, kepimo papročius, tradicijas, duonos reikšmę šeimos ir kalendorinėse šventės. Paragavome žiemgalos krašto kepėjos Janinos Vareikienės iškeptos naminės duonos ir pyrago, pasigardžiavome virėjų profesijos mokytojos Liucijos Rusinienės padaryta gira.

Renginyje dalyvavo viešnios: etnologė Auksė Noreikaitė, Pakruojo J. Paukštelio viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė Virginija Balčiūnienė, Žeimelio seniūnijos atstovės Sandra Ankėnaitė, Vitalija Beinorienė, bibliotekos skaitytoja, buvusi Žeimelio vidurinės mokyklos biologijos mokytoja, Emilija Bumblienė.

Šv. Agatos duona turėjo stebuklingų galių, ji saugojo žmones nuo gaisrų, avarijų ir kitokių nelaimių. Apie šv. Agatą ir jos duoną, pasakojo tikybos mokytoja Vilma Plačakienė ir moksleivė Jurgita.

Su etnografinių regionų ypatumais, tautiniais drabužiais, gyvenamaisiais pastatais ir patiekalais, supažindino etnologė Auksė.

Ekonomikos mokytoja Zita Balčiūnienė pasidalino mintimis apie savo gimtąjį Suvalkijos regioną.

Lietuvių kalbos mokytoja Audronė Skučienė kalbėjo apie duonos reikšmę kalendorinėse šventėse, o jos paruošti moksleiviai Elvina, Jūratė, Justas ir Vaidas skaitė Justino Marcinkevičiaus, bei mūsų kraštiečių Vilijos Narvydienės ir Karolinos Kazlauskienės eiles apie duoną.

Duonos istoriją nuo seniausių iki šiandieninių laikų, skaidrių pagalba, išsamiai pateikė virėjų profesijos mokytoja, maisto technologė Ligita Merkelienė.

Elvina ir Justas visiems priminė seną pasaką, „Kaip vilkas norėjo duonos išsikepti“. Po nuotaikingos pasakos rimtai apie javų auginimą nuo sėjos iki kūlimo, kalbėjo biologijos mokytoja Regina Dainauskienė. Ji į renginį atsinešė ir įvairių javų pavyzdžių, kuriuos įdėmiai apžiūrinėjo moksleiviai.

Viešnia Janina papasakojo istoriją įkvėpusią kepti namuose duoną, be kurios nebeįsivaizduoja šiandieninio savo gyvenimo. Energinga moteris ilgus metus gyvenusi mieste, sugrįžo į tėviškę nuošaliame Daugalonių kaime, kuriame tik keletas sodybų ir nėra jokio kultūros židinio. Ji turi keletą bičiulių gretimuose kaimuose, džiaugiasi suradusi bendraminčių Pakruojyje, tarp kurių ir buvusi žeimelietė, poetė Karolina Kazlauskienė. Janina su savimi atsivežė ir Karolinos jai sukurtą eilėraštį.

Nuoširdi, pilna gerų emocijų ponia Janina. Jos iškepta duona tikra, kaip kaimo gyvenimas, suteikianti stiprybės, jėgų, mintimis sugražinanti į tėviškes.

Renginys užsitęsė, visų kantrybę bandė didžiulės lėkštės duonos gaminių, kuriuos norėjosi kuo greičiau paragauti. Nesuspėjome pažiūrėti filmuotos medžiagos, kurią ruošėsi pristatyti lietuvių kalbos mokytoja Vita Songailienė. Supratome, kad ne tik auginant ir kepant, bet ir pagerbiant duoną reikia daug kantrybės, laiko ir meilės.

Man savo darbe norisi ieškoti įvairesnių renginių temų, formų, įjungti daugiau bendrojo lavinimo ir profesijos dalykų mokytojų. Duona lydi žmogų nuo gimimo iki mirties, ji kartu su žmogumi buvo tremtyje, lageriuose, kalėjimuose, kasdienybėje ir šventėse, todėl yra verta didžiulės pagarbos. Trumpai priminiau duonos reikšmę šeimos šventėse ir papasakojau apie mūsų senolių tikėtus prietarus, kurie šiandiena kelia šypsenas. Dalyviams teko pasukti galvas norint įminti senovines mįsles.

Iš popietės visi ką nors išsinešė: širdį užplūdusius nostalgiškus prisiminimus, tikros kaimiškos duonos riekelę, prizą už įmintą mįslę ar į dvi valandas sutalpintą gerų emocijų rinkinį.

Regina Noreikienė

bibliotekininkė