Temos Archyvai: Bendruomenės renginiai

Paribio miestelyje – prasminga šventė

Bendruomenės renginiai, Įvykę renginiai, Įvykiai, Miestelio renginiai, Renginiai, , ,

Liepos 4 d. Žeimelyje vykusi vasaros šventė „Po Tėviškės beržais“, buvo skirta Žiemgalos krašto tyrinėtojo, pedagogo, kraštotyrininko, literato Juozo Šliavo 85–osioms gimimo metinėms.

J. Šliavo atminimo įamžinimo šventės dalyje dalyvavo Žiemgalos draugijos prezidentas doc. Dr. Stasys Tumėnas, J. Šliavo sūnėnas Gintautas Šliavas su dukra.

Į šventės atidarymą atvyko seimo narys Vitalijus Gailius, jo patarėjas Gintaras Šurna, Pakruojo savivaldybės vicemeras Gediminas Grybė.

Rodyti miniatiūras

Prieš pietus sporto programos dalyviai rinkosi į Vienybės aikštę, o žeimeliečiai ir svečiai į šv. Petro ir šv. Povilo katalikų bažnyčią. Po šv. Mišių, koncertą bažnyčioje surengė Bardiškių filialo folkloro ansamblis „Beržulėlis“.

Iš bažnyčios eisena pasuko lik evangelikų liuteronų pastorato. Čia esančiame parkelyje Žeimelio seniūnė Vitalija Dobrovolskienė ir J. Šliavo sūnėnas Gintautas Šlevas pasodino atminimo berželį. Berželio sodinimo metu, mūsų krašto senolių dainas dainavo moterų etnografinis ansamblis „Beržutėlis“. Buvo priminta Žiemgalos krašto šviesuolio veikla, aplankytas kapas, miestelio centre parengtas proginis stendas, išleisti lankstinukai ir šventiniai ženkliukai.

Evangelikų liuteronų bažnyčioje šventinių pamaldų metu birbyne grojo svečias, Akmenės muzikos mokyklos mokytojas, Valdas Bogavičius.

Po pamaldų, miestelio centre, šalia Vienybės ąžuolo Žeimelio daugiafunkcio centro renginių organizatorės: Daiva Gasėnienė ir Dovilė Radavičienė pradėjo šventę.

Seniūnė Vitalija Dobrovolskienė tarė sveikinimo žodį ir išreiškė padėką šventės rėmėjams. Į susirinkusius kreipėsi seimo narys Vitalijus Gailius. Rajono atstovas, kraštietis Gediminas Grybė prisiminė mokytoją, kraštotyrininką J. Šliavą ir jo nuveiktus darbus. Vicemeras įteikė rajono savivaldybės padėka seniūnei, „Už krašto istorijos ir tradicijų puoselėjimą, jų perteikimą jaunąją kartai, bendruomenės telkimą naujiems darbams“.

Šventinio koncerto metu skambėjo konkurso “Tramtatulis“ laureatės Emilijos Pukevičiūtės, dainos, pasakojimai ir nuotaikingi pučiamųjų orkestrų pasirodymai.

Buvo apdovanoti sporto varžybų nugalėtojai.

Muziejuje „Žiemgala“ veikė tekstilinių etiudų paroda „Tekstilės spalvos laiko perspektyvoje“ ir Žeimelio žemės ūkio mokyklos meninės fotografijos būrelio moksleivių nuotraukų paroda „Mūsų Žiemgala“.

Svečiai iš Rundalės (Latvija) atvyko su šokių kolektyvais.

Vakaro programoje džiugino pop muzikos grupė „DAR“, šventiniais saliutai ir diskoteka.

Žeimelio seniūnės Vitalijos Dobrovolskienės iniciatyva, kas metai gražėja ne tik miestelis, bet keičiasi ir renginiai. Švenčių metu ne tik skamba muzika, aidi dainos, vyksta sportinės varžybos, bet ir abejose bažnyčiose vyksta šv. mišios ir pamaldos, atsigręžiama į krašto, baltų kultūros istoriją, prisimenami ir įamžinami čia gyvenę ir dirbę žymūs žmonės.

Regina Noreikienė

Paminėta pedagogo, kraštotyrininko, literato Juozo Šliavo gimimo sukaktis

Bendruomenės renginiai, Gimnazijos renginiai, Įvykę renginiai, Renginiai, Švietimo renginiai, , , , , ,

Visa savaitė prieš Sekmines, Žeimelio gimnazijoje buvo skirta kraštotyrininko Juozo Šliavo 85 – osioms gimimo metinėms paminėti. Baigiamąjį renginį „Sekminių ragelis“, skyrėme ir etnografinių regionų metams.

Šventėje dalyvavo LR Seimo narys Vitalijus Gailius, jo patarėjas Gintaras Šurna, Pakruojo savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Irena Mažulienė, Žeimelio seniūnė Vitalija Dobravolskienė, būrys Žeimelio lopšelio darželio „Ąžuoliukas“ programos dalyvių, mokyklos bendruomenė, moksleivių tėveliai, mūsų krašto amatininkai.

Rodyti miniatiūras

Juozas Šliavas gimė 1930 02 08 Rimkūnų kaime, Pakruojo rajone. Pedagogas 30 gražiausių ir brandžiausių gyvenimo metų atidavė Žeimelio vidurinei mokyklai ir Žiemgalos krašto tyrinėjimams. Jo tyrinėtos sritys: archeologija, etnografija, istorija, kalbotyra, mitologija, tautosaka. Žeimelyje įkūrė „Žiemgalos“ muziejų, surinko apie 4000 eksponatų, parašė 18 tomų mokslo darbų. Įdėjo daug pastangų, kad būtų restauruotos Žeimelio karčemos, prisidėjo prie kultūros paminklų išsaugojimų. Į savo veiklą sugebėjo įtraukti, ne tik mokinius, bet visus mūsų apylinkių gyventojus.

1979 m. nutrūko J. Šliavo gyvenimo styga, tačiau liko darbai, prisiminimai, po mirties išleistos knygos. Buvę mokiniai šiandiena tęsia jo darbus, o gimnazijos administracija, mokytojai ir jaunieji kraštotyrininkai stengiasi, kad Žiemgalos krašto šviesuolio vardas būtų gyvas mūsų širdyse.

J. Šliavo jubiliejinės gimimo sukaktys mokykloje pažymimos įvairiomis renginių formomis. Šiais metais nutarėme surengti Sekminių šventę, pagal šiaurės Lietuvos senovines tradicijas.

Buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo direktorės pavaduotoja Raimonda Gasperavičienė. Etnografine programos dalimi daugiausiai rūpinosi šventės iniciatorė, muzikos mokytoja Irmina Nogobodienė.

Visą savaitę skyrėme mokytojo šviesuolio atminimui. Kraštotyros būrelio mokiniai ir vadovė atnaujino mokykloje esantį stendą, bibliotekoje parengė knygų ir moksleivių kraštotyros darbų parodą, moksleiviams buvo priminta J. Šliavo biografija. 2 g. kl. gimnazistas Aleksas Pašuškevičius pasakojo apie Žiemgalos kraštą, aplankėme kraštotyrininko kapą. Moksleiviai mokėsi liaudiškų šokių ir dainų.

Baigiamąją dieną, „Sekminių ragelis“ sukvietė visus į šventiškai papuoštą mokyklos kiemelį. Sveikinimo žodį tarė LR seimo narys Vitalijus Gailius, jis pasidžiaugė, kad Žeimelio gimnazija turi savo tradicijas, jas išlaiko, prisimena žymius žmones, o ir mokslo srityje siekia vis geresnių rezultatų.

Sėkminių „gaspadinė“ gimnazijos direktorė Vilma Kaminskienė, su vaišėmis pasitiko būrį piemenėlių atvedusių vainikuoti ožkytę.

Kiekviena moksleivių klasė ir mokytojai demonstravo senuosius amatus: pynė juostas, sekminių vainikėlius, gamino žilvičių švilpynes, rišo vantas. Šventės viešnia Modesta Plačakienė demonstravo pintinių pynimą, kvepėjo Janinos Vareikienės naminė duona, pyragai, gruzdeliai (žagarėliai). Ilgametis mokyklos darbuotojas Vytautas Pakalnis grojo lūpine armonikėle.

Klasių programoje skambėjo nuotaikingos liaudiškos dainos, muzika, šokiai, žaidimai į kuriuos buvo įjungti visi šventės dalyviai.

Viso renginio metu linksmino Žeimelio daugiafuncio centro kaimo kapela, vadovaujama Stanislovo Zuoko.

Moksleiviai ir svečiai vaišinosi mūsų krašto tradiciniais valgiais, gėrimais, moksleivių mamyčių Reginos Grunskienės ir Lenos Liepienės žiemgališkais „virtieniais“.

Visos gimnazijos bendruomenės pastangomis, minint J. Šliavo 85 – ąsias gimimo metines, pabandėme gyvai atversti vieną jo knygos puslapis – Sekmines.

Regina Noreikienė

Žeimelio gimnazijos kraštotyros būrelio vadovė

„Unt kasdiene i švėntine stalą“

Bendruomenės renginiai, Įvykę renginiai, Įvykiai, Renginiai, Švietimo renginiai, Žemės ūkio mokyklos renginiai, , , , ,

2015 – ieji metai Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu yra paskelbti Etnografinių regionų metais. Ugdymo, kultūros ir kituose įstaigose visus metus vyks daug įvairių renginiai, kurių tikslas puoselėti savo regiono tradicijas, papročius, tarmę, kulinarinį paveldą.

Vasario 5 d. Žeimelio žemės ūkio mokyklos bibliotekoje vyko popietė skirta etnografinių regionų metams ir Duonos dienai „Unt kasdiene i šventine stala“.

Rodyti miniatiūras

Renginio metu stengėmės kalbėti kiekvienas savo regiono tarme, paminėjome šv. Agatos dieną, prisiminėme duonos istoriją, kepimo papročius, tradicijas, duonos reikšmę šeimos ir kalendorinėse šventės. Paragavome žiemgalos krašto kepėjos Janinos Vareikienės iškeptos naminės duonos ir pyrago, pasigardžiavome virėjų profesijos mokytojos Liucijos Rusinienės padaryta gira.

Renginyje dalyvavo viešnios: etnologė Auksė Noreikaitė, Pakruojo J. Paukštelio viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė Virginija Balčiūnienė, Žeimelio seniūnijos atstovės Sandra Ankėnaitė, Vitalija Beinorienė, bibliotekos skaitytoja, buvusi Žeimelio vidurinės mokyklos biologijos mokytoja, Emilija Bumblienė.

Šv. Agatos duona turėjo stebuklingų galių, ji saugojo žmones nuo gaisrų, avarijų ir kitokių nelaimių. Apie šv. Agatą ir jos duoną, pasakojo tikybos mokytoja Vilma Plačakienė ir moksleivė Jurgita.

Su etnografinių regionų ypatumais, tautiniais drabužiais, gyvenamaisiais pastatais ir patiekalais, supažindino etnologė Auksė.

Ekonomikos mokytoja Zita Balčiūnienė pasidalino mintimis apie savo gimtąjį Suvalkijos regioną.

Lietuvių kalbos mokytoja Audronė Skučienė kalbėjo apie duonos reikšmę kalendorinėse šventėse, o jos paruošti moksleiviai Elvina, Jūratė, Justas ir Vaidas skaitė Justino Marcinkevičiaus, bei mūsų kraštiečių Vilijos Narvydienės ir Karolinos Kazlauskienės eiles apie duoną.

Duonos istoriją nuo seniausių iki šiandieninių laikų, skaidrių pagalba, išsamiai pateikė virėjų profesijos mokytoja, maisto technologė Ligita Merkelienė.

Elvina ir Justas visiems priminė seną pasaką, „Kaip vilkas norėjo duonos išsikepti“. Po nuotaikingos pasakos rimtai apie javų auginimą nuo sėjos iki kūlimo, kalbėjo biologijos mokytoja Regina Dainauskienė. Ji į renginį atsinešė ir įvairių javų pavyzdžių, kuriuos įdėmiai apžiūrinėjo moksleiviai.

Viešnia Janina papasakojo istoriją įkvėpusią kepti namuose duoną, be kurios nebeįsivaizduoja šiandieninio savo gyvenimo. Energinga moteris ilgus metus gyvenusi mieste, sugrįžo į tėviškę nuošaliame Daugalonių kaime, kuriame tik keletas sodybų ir nėra jokio kultūros židinio. Ji turi keletą bičiulių gretimuose kaimuose, džiaugiasi suradusi bendraminčių Pakruojyje, tarp kurių ir buvusi žeimelietė, poetė Karolina Kazlauskienė. Janina su savimi atsivežė ir Karolinos jai sukurtą eilėraštį.

Nuoširdi, pilna gerų emocijų ponia Janina. Jos iškepta duona tikra, kaip kaimo gyvenimas, suteikianti stiprybės, jėgų, mintimis sugražinanti į tėviškes.

Renginys užsitęsė, visų kantrybę bandė didžiulės lėkštės duonos gaminių, kuriuos norėjosi kuo greičiau paragauti. Nesuspėjome pažiūrėti filmuotos medžiagos, kurią ruošėsi pristatyti lietuvių kalbos mokytoja Vita Songailienė. Supratome, kad ne tik auginant ir kepant, bet ir pagerbiant duoną reikia daug kantrybės, laiko ir meilės.

Man savo darbe norisi ieškoti įvairesnių renginių temų, formų, įjungti daugiau bendrojo lavinimo ir profesijos dalykų mokytojų. Duona lydi žmogų nuo gimimo iki mirties, ji kartu su žmogumi buvo tremtyje, lageriuose, kalėjimuose, kasdienybėje ir šventėse, todėl yra verta didžiulės pagarbos. Trumpai priminiau duonos reikšmę šeimos šventėse ir papasakojau apie mūsų senolių tikėtus prietarus, kurie šiandiena kelia šypsenas. Dalyviams teko pasukti galvas norint įminti senovines mįsles.

Iš popietės visi ką nors išsinešė: širdį užplūdusius nostalgiškus prisiminimus, tikros kaimiškos duonos riekelę, prizą už įmintą mįslę ar į dvi valandas sutalpintą gerų emocijų rinkinį.

Regina Noreikienė

bibliotekininkė

Paminėtas pasaulinio garso mokslininkas

Bendruomenės renginiai, Įvykę renginiai, Įvykiai, Miestelio renginiai, Naujienos, Renginiai, Vidurinės mokyklos renginiai, , , , ,

Ne kiekviena vietovė gali didžiuotis turinti pasaulinio garso mokslininką. Mūsų kraštui likimas buvo dosnus.
Teodoras Grotusas gimė 1785 sausio 20 d. Leipcige, tačiau po metų mirus tėvui berniukas su motina atvyko gyventi į Gedučių dvarą. Čia prabėgo jo vaikystė, paauglystė, atsiskleidė pirmieji talentai menui ir mokslui. Jis pirmasis pasauliui įrodė vandens ir tirpalų elektrolizės teoriją, atrado pagrindinį fotochemijos dėsnį ir daug kitų išradimų. Tai vienintelis Lietuvos mokslininkas, kurio vardą randame įrašyta fizikos ir chemijos vadovėliuose.
Tragiška ir ankstyva T. Grotuso mirtis 1822 03 26 d. buvo didžiulė netektis visam mokslo pasauliui.

Rodyti miniatiūras

Sausio 21 d. Žeimelio gimnazijoje buvo prisimintas ir paminėtas žiemgalos žemės sūnus, pasaulinio garso mokslininkas Kristianas Johanas Ditrichas fon Grothusas, kurį mes įpratę vadinti Teodoru Grotusu.
230 – ųjų gimimo metinių paminėjimą „..Nieko nėra tamsiau už šviesą“, organizavo seniūnija, daugiafunkcis centras, gimnazija ir žemės ūkio mokykla.
Renginyje dalyvavo Guostagalio seniūnas Jonas Jocys ir buvęs Žeimelio gimnazistas, Šiaulių universiteto studentas Deivydas Katlauskas.
Meno vadovo Stanislovo Zuoko birbyne atliekamas kūrinys „Kur bakūžė samanota“, mintimis nukėlė į buvusį Gedučių dvarą, kuriame užaugo garsus mokslininkas. Šiandiena iš visos dvarvietės belikęs vienas pastatas, paminklinis akmuo prie buvusios sodybos, nenaudėlių nuniokotas šimtametis ąžuolas ir buvusi kapavietė, (vėliau palaikai buvo perkelti kitur, jų tiksli buvimo vieta dar aiškinama iki šiol).
Vaizdingais žodžiais apie T. Grotuso gimtinę ir asmenybę prabilo vedančioji, daugiafunkcio centro renginių organizatorė Daiva Gasėnienė.
Žeimelio žemės ūkio mokyklos fizikos mokytojas Vytoldas Šimaitis, demonstravo skaidres kurias parengė kartu su moksleiviu Mindaugu Usoniu. Išsamiai buvo pateikta T. Grotuso biografija, prisiminti studijų metai ir didžiuliai moksliniai darbai. T. Grotusas, būdamas tik dvidešimtmetis jaunuolis, išspausdino straipsnį „Apie vandens ir jame ištirpusių medžiagų skaidymą galvanine elektra“, kuris sukėlė susidomėjimą Europoje ir pelnė mokslininkui pasaulinį pripažinimą.

Į mokytojo pasakojimą buvo įpinti įdomūs faktai iš T. Grotuso gyvenimo, asmenybės, paminėtas atminimo vardo įamžinimas. Grotusų giminaitė Vilniuje gyvenanti Marija Čiurlienė, yra įsteigusi T. Grotuso vardo fondą, kurio tikslas tirti žymiojo mokslininko palikimą, remti gabius studentus ir jaunus mokslininkus, ypač chemikus, rūpintis jų stažuotėmis geriausiuose pasaulio universitetuose.
Reikia paminėti, kad T. Grotuso pėdsakus tyrinėjo žymus mūsų kraštotyrininkas Juozas Šliavas.
Įvairiomis renginių formomis yra pažymimi T. Grotuso jubiliejai Žeimelyje. Ne kartą vyko respublikinės ir tarptautinės konferencijos, dalyvavo žymūs mokslininkai, jo giminaičiai.
Daugiausiai prie visų paminėjimų yra prisidėjęs Žeimelio fizikos mokytojas Saulius Žilinskas, kuris ir šio renginio metu buvo sutiktas didžiulėmis ovacijomis.
Mokytojas kalbėjo apie pirmąją laboratoriją Gedučiuose, kurioje buvo įvairių optikos įtaisų, vaistinės reagentų ir stiklinių indų, kuriuos vietoje pats pasigamindavo pūtimo būdu.
Priminė daug pasauliui svarbių atradimų, gimusių pačiame šiaurės Lietuvos kampelyje.
T. Grotusas atlikdamas sudėtingus vandens elektrolizės tyrimus parašė bioliuminescencijos procesą pagrindžiančią teoriją. Pirmasis tyrė grandinines reakcijas, suformulavo fosforescencijos dėsnį. Tyrinėjo Likėnų, Smardonės mineralinius šaltinius, nustatė jų vandens sudėtį. Mokslininkas suformulavo fotochemijos dėsnį, kurio dėka buvo išvystyta fotografija, atrado elektrolizės reiškinį, sukūrė pirmąjį fotometrą. Tarp T. Grotuso mokslinių atradimų reikšmingiausią vietą užima šuoliuojančių sąveikos aktų grandinės idėja, kuri paaiškino to meto dar neaiškius galvanizmo procesus. Ši idėja – pirmosios pasaulyje elektrolizės teorijos ašis.
Jo atlikti bandymai, kad dujų mišiniai užsiliepsnoja tik esant tam tikram slėgiui, sukūrė prielaidas sukonstruoti saugią, nesukeliančią sprogimo šachtininkų lempą.
Apie ją išsamiai papasakojo gimnazijos mokytojas, o bandymą pademonstravo buvęs jo mokinys, Šiaulių universiteto studentas Deivydas Katlauskas.
T. Grotuso darbai buvo neišmatuojamai dideli, tačiau ne visada buvo pripažinti ir įvertinti, tai mokslininką skaudino. Jo nepripažinimas, vienatvė ir progresuojanti nepagydoma liga paskatino ankstyvą tragišką mirtį.
Mokytojas S. Žilinskas ragino nepamiršti šio žmogaus nuopelnų, jo vardo ir gimtinės, kuriai šiandiena reikia nemažos pagalbos.

Guostagalio seniūnas Jonas Jocius kalbėjo, kad šis mokslininkas vienija tris seniūnijas. Guostagalio seniūnijos teritorijoje randasi paminklinis akmuo ir apleista buvusi Grotusų sodyba. Šiandieninis sodybos savininkas gyvena Joniškio rajone, jis minėjimą neatvyko, bet seniūnas tikisi su juo susitikti ir aptarti tolimesnę veiklą.
Šimtametis T. Grotuso vardu pavadintas ąžuolas ir buvusi kapavietė priklauso jau Vaškų seniūnijai.
Žeimelyje Grotaus vardu pavadinta gatvė, o „Žiemgalos“ muziejuje kraštiečio skulptoriaus Kęstučio Balčiūno sukurta mokslininko skulptūra.
Lapkričio mėnesį Gedučių miške buvęs padegtas ąžuolas, bendromis Guostagalio ir Vaškų seniūnijų pastangomis šiandiena išgelbėtas.
Žeimelio seniūnė Vitalija Dobravolskienė padėkojo visiems dalyviams ir įteikė atminimo dovanėles.
Minėjimo pabaigoje nuskambėjo dar vienas S. Zuoko birbyne atliekamas kūrinys.
Latvių mokslininkas Janis Stradinis rašė: Gedučiai – tai vieta, kur Grothusas žmonijai paaiškino, kaip veikia elektra ir kaip veikia šviesa“.
Todėl mūsų visų pareiga, kad T. Grotuso vardo įamžinimo ugnelė nuolat degtų žiemgalos krašto žmonių širdyse, būtų saugomos istorinės jį menančios vietos, o jubiliejiniai metai nušvistų dėkingumo, pagarbos ir atminimo šviesa.

Regina Noreikienė
Žeimelio žemės ūkio mokyklos
bibliotekininkė

Rudens amatų ir gėrybių mugė ,,Rudens simfonija“ Žeimelyje

Bendruomenės renginiai, Įvykę renginiai, Įvykiai, Miestelio renginiai, Renginiai, Vidurinės mokyklos renginiai, , , , ,

Spalio 19d. su rudeninių lapų puokštėmis, vaisių ir daržovių kraitėmis, įvairiais skanėstais ir meniškais vietinių ,,auksarankių“ amatininkų dirbiniais į Žeimelio vidurinę mokyklą atkeliavo nuotaikinga rudens gėrybių ir amatų šventė ,,Rudens simfonija“.

Nuo pat ryto kartu su auklėtojais ir mokytojais prie mokyklos išsirikiavo 1-12 klasių mokiniai ir  linksma bei spalvinga eisena miestelio gatvėmis patraukė link Žeimelio kultūros namų. Kartu prisijungė ir būrys Žeimelio ŽŪM mokinių ir mokytojų.

[svgallery name=”2012 10 19 Rudens gerybiu muge”]

Kultūros namuose atvykusius šventės dalyvius trankia muzika pasitiko Žeimelio kultūros namų kaimo kapela, vadovaujama Stanislovo Zuoko ir šventės vedantieji: Šalna – 11 klasės mokinė Samanta Šaknevičiūtė ir Auksinis Rudenėlis – 11 klasės mokinys Lukas Vaičiulis.

Po trumpos įsikūrimo valandėlės kultūros namuose 1 – 4 klasių mokinių stalai lūžo nuo įvairiausių skanėstų, kompozicijomis iš sodo ir daržo gėrybių, kuriuos mokiniai sukūrė tėvelių, senelių ir mokytojų pagalba. Čia, tarsi pasakų pasaulyje, cukinijos, morkos, burokėliai, obuoliai virto plaukiančiais laivais, prašmatniais automobiliais, daugiaaukščiais namais.

,,Auksarankių dirbtuvėse“ mezgimo, keramikos, dekupažo, nėrimo, bitininkystės, juostų pynimo, siuvinėjimo ir kitus amatus demonstravo ir mokiniams vedė pamokas 12 vietinių amatininkų: Oksana Litvinskienė, Irena Lebedienė, Virginijus Padgurskis, Daiva Katlauskienė, Gitana Kokmanienė, Algis Noreika, Giedrė Švelnikaitė, Elita Gaurilovienė, Zina Damasickienė, Stasys Noreika, Jurgita Povilionienė ir Gerda Jutinskaitė.

Aplinka prie kultūros namų puikavosi skulptūromis ir rudeninėmis puokštėmis, kurias iš sodo, daržo, lauko gėrybių ir gėlių sukūrė 5 – 8 klasių mokiniai kartu su savo auklėtojais. Ant pievelės akis džiugino dvyliktokų sukurti kilimai iš gamtinių medžiagų. Su kvapniais patiekalais ir kaimiškomis pre kėmis šurmuliavo Mikoliškio bendruomenės kiemelis.

Mažiesiems žventės dalyviams neapsakomą malonumą suteikė ūkininkas Česlovas Dainauskas, pavėžindamas juos po miestelį su arkliu ir prašmatniu vežimu.

Šventės metu vyko originali loterija, kurią parengė 10 klasės mokiniai, vadovaujami auklėtojos Ingos Strižigauskienės, įspūdingas rudens madų šou, Žeimelio ir Bardiškių kultūros namų saviveiklininkų koncertas, mokyklos gitaristų pasirodymas. Visai mokyklos bendruomenei ir šventės dalyviams nuotaiką kėlė liaudiški žaidimai ir rateliai, kuriuos vedė Bardiškių folklorinis kolektyvas ,,Beržutėlis“ ir mažieji mokyklos saviveiklininkai, vadovaujami Irminos Nogobodienės. Kiekvienas šventės dalyvis galėjo puikiai praleisti laiką, atskleisti savo kūrybiškumą, išmokti gražių tarpusavio santykių, na, ir savaime, apsipirkti.

Šventės pabaigoje mokyklos  direktorė Vilma Kaminskienė ir seniūnės pavaduotojas Kęstutis Kabalinskas padėkojo už puikiai organizuotą šventę, visus amatininkus apdovanojo padėkos raštais, o mokinius – saldžiais prizais.

Džiaugiuosi, kad šioje naujomis spalvomis sužydėjusioje šventėje pasireiškė mokyklos bendruomenės, kultūros namų, seniūnijos, žemės ūkio mokyklos ir vietinių amatininkų sutelktumas, draugiškumas, įvairiausių gebėjimų sklaida ir senovinio paveldo puoselėjimas.

Žeimelio vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Raimonda Gasperavičienė.