Žymų Archyvai: etnografija

Paminėta pedagogo, kraštotyrininko, literato Juozo Šliavo gimimo sukaktis

Visa savaitė prieš Sekmines, Žeimelio gimnazijoje buvo skirta kraštotyrininko Juozo Šliavo 85 – osioms gimimo metinėms paminėti. Baigiamąjį renginį „Sekminių ragelis“, skyrėme ir etnografinių regionų metams.

Šventėje dalyvavo LR Seimo narys Vitalijus Gailius, jo patarėjas Gintaras Šurna, Pakruojo savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Irena Mažulienė, Žeimelio seniūnė Vitalija Dobravolskienė, būrys Žeimelio lopšelio darželio „Ąžuoliukas“ programos dalyvių, mokyklos bendruomenė, moksleivių tėveliai, mūsų krašto amatininkai.

Juozas Šliavas gimė 1930 02 08 Rimkūnų kaime, Pakruojo rajone. Pedagogas 30 gražiausių ir brandžiausių gyvenimo metų atidavė Žeimelio vidurinei mokyklai ir Žiemgalos krašto tyrinėjimams. Jo tyrinėtos sritys: archeologija, etnografija, istorija, kalbotyra, mitologija, tautosaka. Žeimelyje įkūrė „Žiemgalos“ muziejų, surinko apie 4000 eksponatų, parašė 18 tomų mokslo darbų. Įdėjo daug pastangų, kad būtų restauruotos Žeimelio karčemos, prisidėjo prie kultūros paminklų išsaugojimų. Į savo veiklą sugebėjo įtraukti, ne tik mokinius, bet visus mūsų apylinkių gyventojus.

1979 m. nutrūko J. Šliavo gyvenimo styga, tačiau liko darbai, prisiminimai, po mirties išleistos knygos. Buvę mokiniai šiandiena tęsia jo darbus, o gimnazijos administracija, mokytojai ir jaunieji kraštotyrininkai stengiasi, kad Žiemgalos krašto šviesuolio vardas būtų gyvas mūsų širdyse.

J. Šliavo jubiliejinės gimimo sukaktys mokykloje pažymimos įvairiomis renginių formomis. Šiais metais nutarėme surengti Sekminių šventę, pagal šiaurės Lietuvos senovines tradicijas.

Buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo direktorės pavaduotoja Raimonda Gasperavičienė. Etnografine programos dalimi daugiausiai rūpinosi šventės iniciatorė, muzikos mokytoja Irmina Nogobodienė.

Visą savaitę skyrėme mokytojo šviesuolio atminimui. Kraštotyros būrelio mokiniai ir vadovė atnaujino mokykloje esantį stendą, bibliotekoje parengė knygų ir moksleivių kraštotyros darbų parodą, moksleiviams buvo priminta J. Šliavo biografija. 2 g. kl. gimnazistas Aleksas Pašuškevičius pasakojo apie Žiemgalos kraštą, aplankėme kraštotyrininko kapą. Moksleiviai mokėsi liaudiškų šokių ir dainų.

Baigiamąją dieną, „Sekminių ragelis“ sukvietė visus į šventiškai papuoštą mokyklos kiemelį. Sveikinimo žodį tarė LR seimo narys Vitalijus Gailius, jis pasidžiaugė, kad Žeimelio gimnazija turi savo tradicijas, jas išlaiko, prisimena žymius žmones, o ir mokslo srityje siekia vis geresnių rezultatų.

Sėkminių „gaspadinė“ gimnazijos direktorė Vilma Kaminskienė, su vaišėmis pasitiko būrį piemenėlių atvedusių vainikuoti ožkytę.

Kiekviena moksleivių klasė ir mokytojai demonstravo senuosius amatus: pynė juostas, sekminių vainikėlius, gamino žilvičių švilpynes, rišo vantas. Šventės viešnia Modesta Plačakienė demonstravo pintinių pynimą, kvepėjo Janinos Vareikienės naminė duona, pyragai, gruzdeliai (žagarėliai). Ilgametis mokyklos darbuotojas Vytautas Pakalnis grojo lūpine armonikėle.

Klasių programoje skambėjo nuotaikingos liaudiškos dainos, muzika, šokiai, žaidimai į kuriuos buvo įjungti visi šventės dalyviai.

Viso renginio metu linksmino Žeimelio daugiafuncio centro kaimo kapela, vadovaujama Stanislovo Zuoko.

Moksleiviai ir svečiai vaišinosi mūsų krašto tradiciniais valgiais, gėrimais, moksleivių mamyčių Reginos Grunskienės ir Lenos Liepienės žiemgališkais „virtieniais“.

Visos gimnazijos bendruomenės pastangomis, minint J. Šliavo 85 – ąsias gimimo metines, pabandėme gyvai atversti vieną jo knygos puslapis – Sekmines.

Regina Noreikienė

Žeimelio gimnazijos kraštotyros būrelio vadovė

„Unt kasdiene i švėntine stalą“

2015 – ieji metai Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu yra paskelbti Etnografinių regionų metais. Ugdymo, kultūros ir kituose įstaigose visus metus vyks daug įvairių renginiai, kurių tikslas puoselėti savo regiono tradicijas, papročius, tarmę, kulinarinį paveldą.

Vasario 5 d. Žeimelio žemės ūkio mokyklos bibliotekoje vyko popietė skirta etnografinių regionų metams ir Duonos dienai „Unt kasdiene i šventine stala“.

Renginio metu stengėmės kalbėti kiekvienas savo regiono tarme, paminėjome šv. Agatos dieną, prisiminėme duonos istoriją, kepimo papročius, tradicijas, duonos reikšmę šeimos ir kalendorinėse šventės. Paragavome žiemgalos krašto kepėjos Janinos Vareikienės iškeptos naminės duonos ir pyrago, pasigardžiavome virėjų profesijos mokytojos Liucijos Rusinienės padaryta gira.

Renginyje dalyvavo viešnios: etnologė Auksė Noreikaitė, Pakruojo J. Paukštelio viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė Virginija Balčiūnienė, Žeimelio seniūnijos atstovės Sandra Ankėnaitė, Vitalija Beinorienė, bibliotekos skaitytoja, buvusi Žeimelio vidurinės mokyklos biologijos mokytoja, Emilija Bumblienė.

Šv. Agatos duona turėjo stebuklingų galių, ji saugojo žmones nuo gaisrų, avarijų ir kitokių nelaimių. Apie šv. Agatą ir jos duoną, pasakojo tikybos mokytoja Vilma Plačakienė ir moksleivė Jurgita.

Su etnografinių regionų ypatumais, tautiniais drabužiais, gyvenamaisiais pastatais ir patiekalais, supažindino etnologė Auksė.

Ekonomikos mokytoja Zita Balčiūnienė pasidalino mintimis apie savo gimtąjį Suvalkijos regioną.

Lietuvių kalbos mokytoja Audronė Skučienė kalbėjo apie duonos reikšmę kalendorinėse šventėse, o jos paruošti moksleiviai Elvina, Jūratė, Justas ir Vaidas skaitė Justino Marcinkevičiaus, bei mūsų kraštiečių Vilijos Narvydienės ir Karolinos Kazlauskienės eiles apie duoną.

Duonos istoriją nuo seniausių iki šiandieninių laikų, skaidrių pagalba, išsamiai pateikė virėjų profesijos mokytoja, maisto technologė Ligita Merkelienė.

Elvina ir Justas visiems priminė seną pasaką, „Kaip vilkas norėjo duonos išsikepti“. Po nuotaikingos pasakos rimtai apie javų auginimą nuo sėjos iki kūlimo, kalbėjo biologijos mokytoja Regina Dainauskienė. Ji į renginį atsinešė ir įvairių javų pavyzdžių, kuriuos įdėmiai apžiūrinėjo moksleiviai.

Viešnia Janina papasakojo istoriją įkvėpusią kepti namuose duoną, be kurios nebeįsivaizduoja šiandieninio savo gyvenimo. Energinga moteris ilgus metus gyvenusi mieste, sugrįžo į tėviškę nuošaliame Daugalonių kaime, kuriame tik keletas sodybų ir nėra jokio kultūros židinio. Ji turi keletą bičiulių gretimuose kaimuose, džiaugiasi suradusi bendraminčių Pakruojyje, tarp kurių ir buvusi žeimelietė, poetė Karolina Kazlauskienė. Janina su savimi atsivežė ir Karolinos jai sukurtą eilėraštį.

Nuoširdi, pilna gerų emocijų ponia Janina. Jos iškepta duona tikra, kaip kaimo gyvenimas, suteikianti stiprybės, jėgų, mintimis sugražinanti į tėviškes.

Renginys užsitęsė, visų kantrybę bandė didžiulės lėkštės duonos gaminių, kuriuos norėjosi kuo greičiau paragauti. Nesuspėjome pažiūrėti filmuotos medžiagos, kurią ruošėsi pristatyti lietuvių kalbos mokytoja Vita Songailienė. Supratome, kad ne tik auginant ir kepant, bet ir pagerbiant duoną reikia daug kantrybės, laiko ir meilės.

Man savo darbe norisi ieškoti įvairesnių renginių temų, formų, įjungti daugiau bendrojo lavinimo ir profesijos dalykų mokytojų. Duona lydi žmogų nuo gimimo iki mirties, ji kartu su žmogumi buvo tremtyje, lageriuose, kalėjimuose, kasdienybėje ir šventėse, todėl yra verta didžiulės pagarbos. Trumpai priminiau duonos reikšmę šeimos šventėse ir papasakojau apie mūsų senolių tikėtus prietarus, kurie šiandiena kelia šypsenas. Dalyviams teko pasukti galvas norint įminti senovines mįsles.

Iš popietės visi ką nors išsinešė: širdį užplūdusius nostalgiškus prisiminimus, tikros kaimiškos duonos riekelę, prizą už įmintą mįslę ar į dvi valandas sutalpintą gerų emocijų rinkinį.

Regina Noreikienė

bibliotekininkė