Temos Archyvai: Gimnazijos renginiai

Žeimelio gimnazijoje – tarptautinė kraštotyros konferencija

Balandžio 27 d. Žeimelio gimnazijoje vyko tarptautinė konferencija „Žiemgalos krašto mokinių tiriamoji – kūrybinė veikala“, skirta kraštotyros būrelio veikos dešimtmečiui paminėti.
Konferencijoje dalyvavo septynių žiemgalos krašto mokyklų mokiniai ir mokytojai, Pakruojo r. savivaldybės meras Saulius Gegieckas, administracijos direktorė Erika Kižienė, Pakruojo J. Paukštelio viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė kraštotyrininkė Genė Juodytė, buvusi Žeimelio vidurinės mokyklos moksleivė, Kauno VDU etnologijos doktorantė Auksė Noreikaitė, Lietuvos žurnalistė, „Pasaulio lietuvio“ žurnalo redaktorė, knygų autorė – Audronė Škiudaitė Girininkienė, Lietuvos archeologas, Klaipėdos universiteto habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius – Algirdas Girininkas, Žeimelio seniūnė Vitalija Dobrovolskienė, muziejaus „Žiemgala“ vedėja Daiva Skrupskelytė.


Svečius keturiomis kalbomis: lietuvių, latvių, rusų ir anglų pasveikino renginio vedantieji Evelina Vyšniauskiatė ir Justas Kazakevičius.
Konferencijos atidarymą paskelbė Žeimelio gimnazijos direktorė Vilma Kaminskienė.
Dainomis renginį nuspalvino muzikos mokytojos Irminos Nogobodienės paruošti kraštotyrininkai: Vakarė Vaičekonytė ir Oskaras Navickas.
Kraštotyros istorija prasidėjo 1959 m., kai anglų kalbos mokytojas Juozas Šliavas buvo paskirtas Žeimelio vidurinės mokyklos kraštotyros būrelio vadovu ir įkūrė mokykloje muziejų. Į veiklą aktyviai įjungė moksleivius, kurie rinko medžiagą, eksponatus, juos aprašydavo. Jo surinkta medžiaga sudaro 18 tomų, kurių bendra apimtis 4400 mašinraščio puslapių. J. Šliavas pirmasis iš lietuvių kraštotyrininkų taip plačiai tyrinėjo žiemgalių etninę kultūrą
1979 m. birželio 9 dieną, mirus J. Šliavui, mokykloje nustojo gyvuoti kraštotyros būrelis.
Po 27 metų pertraukos, 2006 09 01 Žeimelio vidurinėje mokykloje, buvo atkurta popamokinė kraštotyros veikla. Per 10 metų esame parengę apie 50 darbų, dalyvavę respublikiniuose, tarptautiniuose ir rajoniniuose konkrsuose, projektuose, konferencijose.
Po pateiktos Žeimelio gimnazijos kraštotyros būrelio dešimtmečio veiklos ataskaitos, vyko mokinių darbų pristatymai, o jie visi buvo įdomūs ir skirtingi.
Mūsų gimnazijos moksleiviai Olivija Usonytė ir Oskaras Navickas pristatė Žeimelyje gyvuojančią evangelikų liuteronų bendruomenę, kuriai jie abu priklauso. Aleksas Pašuškevičius visus sužavėjo savo režisuotu filmuku, apie kraštietį, pasaulio čempioną, imtynininką Karolį Požėlą kilusį iš Steigvilių kaimo.
Gabija Linkaitė ir Indrė Klungytė iš Pasvalio r. Saločių A. Poškos pagrindinė mokyklos pristatė žymų kraštietį, keliautoją Antaną Poškų, moksleives paruošė mokytoja Roma Jakubonienė.
Joniškio rajono Kriukų pagrindinės mokyklos moksleiviai Evelina Užkuraitytė ir Žilvinas Trinka, pasakojo apie savo mokytojų Ligitos Eitkevičienės ir Danutės Rupulevičienės organizuojamus istorinius turistinius žygius.
Pasvalio rajono Vaškų gimnazijos moksleiviai įamžino visus seniūnijoje pastatytus kryžius, aparašė jų istoriją, o pristatymą pagyvino tautiniais drabužiais pasipuošusios kanklininkės. Moksleivius Ligitą Gurklytę, Ernestą Grigelionį, Auksę Bajoriūnaitę, Rugilę Aniūnaitę ir Monika Trinskytę paruošė mokytojai Arvydas Vaitiekūnas, Asta Grigeliūnienė ir Ingrida Beinorienė. Paulina Rimkevičiūtė ir Karolina Vaitkevičiūtė pristatė 10 metų vaškiečių vykdomą projektą “Jaunųjų gidų mokykla”, jie pagal iš anksto sudarytą žemėlapį su vadovu A. Vaitiekūnu yra aplankę didžiulę dalį Lietuvos ir Latvijos žymių vietovių.
Kaimyninės Latvijos Bauskės r. Pilsrundalės vidurinės mokyklos moksleiviai Adriāna Frišmane, Mārtiņš Čerļenoks Patrīcija Šostakoviča, Linda Krūmiņa atliko įdomų tyrimą apie Rundalės pilies istoriją ir folklorą, jie pristatė filmuotą medžiagą. Moksleiviams vadovavo latvių kalbos mokytoja Līga Feldmane.

Išsamiai darbą apie Žagarės dvaro architektūrą parengė ir pateikė Joniškio r. Žagarės gimnazijos moksleivės Estera Pranciulytė, Dovainė Sičiovaitė, Monika Griciūtė, Erika Zibertaitė, merginas konsultavo dailės mokytoja Aušra Petrauskienė.
Apie mokyklinės kraštotyros reikšmę ir tęstinumą kalbėjo buvusi Žeimelio vidurinės mokyklos moksleivė, Kauno VDU etnologijos doktorantė Auksė Noreikaitė.
Kraštietė G. Juodytė džiaugėsi turėdama galimybę grįšti į savo gimtą miestelį, buvusią mokyklą, kurioje mokiniai tesę mokytojo Juozo Šliavo pradėtą veiklą.
Pasisemti patirties ir pasveikinti mūsų atvyko Pasvalio P. Vileišio gimnazijos istorijos mokytojas Marius Skardžius ir grupė moksleivių.
Džiaugiuosi savo jaunaisiais kraštotyrininkais jų veikla ir įvykusia tarptautine konferencija, kuri labai tikimės, taps daugystės tiltu jungiančiu Lietuvos Latvijos pasienio mokyklas.

Regina Noreikienė,
Žeimelio gimnazijos
neformaliojo švietimo
kraštotyros mokytoja

Žeimelietės – rašinių konkurso nugalėtojos

Praėjusių metų pabaigoje, Žeimelio gimnazijos kraštotyrininkės, Olivija Usonytė ir Alina Aleksonytė, dalyvavo Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto skelbtame rašinių konkurse „Ką mes žinome apie mūsų gyvenvietės senąsias kapines“.
1g. klasės moksleivės Olivijos Usonytės rašinys – „Petronėlių ir Nakrošiūnų kapinės – liuteroniško paveldo dalis“, laimėjo 1 vietą.
3g. klasės moksleivės Alinos Aleksonytės rašto darbas – „Staškaviečių kaimo kapinės“, buvo įvertintas 2 vieta.


Konkurso nugalėtojos ir jų konsultantės: istorijos mokytoja Lina Ulinienė, bei kraštotyros būrelio vadovė Regina Noreikienė, apdovanotos Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto diplomais, pažymėjimais ir atminimo dovanėlėmis.
Apdovanojimus Vasario 16 minėjimo metu iškilmingai įteikė Žeimelio gimnazijos direktorė Vilma Kaminskienė.

Regina Noreikienė
Žeimelio gimnazijos kraštotyros būrelio vadovė

Kaireliuose eksperimentinė ekspedicija

Baigiantis ištuštėti, buvęs antras pagal dydį Žeimelio valsčiaus kaimas, keletui dienų atgijo. Čia ekspediciją surengė archeologas, Klaipėdos universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas, profesorius, habl. dr. Algirdas Girininkas. Eksperimentus atliko doktorantai: Gvidas Slah, Tomas Rimkus, bei bakalauro studijų studentai, Vilius Memgaudis ir Marius Mačiulaitis. Vyko akmens amžiaus įrankių gamybą, susitikimas su apylinkių gyventojais, grupei Žeimelio gimnazijos 3g. kl, gimnazistų, lankančių dailės užsiėmimus ir kraštotyros būrelį, buvo pravesta pamoka netradicinėje aplinkoje.

Kairelių kaimo istoriją Žeimelio valsčiaus monografijoje išsamiai aprašė kraštietė, žurnalistė, redaktorė Audronė Škiudaitė – Girininkienė. Nuo seno Škiudų namai buvo laikomi savotišku kaimo kultūros centru: vykdavo arklių lenktynės, futbolo ir krepšinio ir kitų sporto šakų varžybos, grodavo orkestras.
Gyvendama Vilniuje kraštietė visą laiką jautė didžiulę trauką senelių sodybai. Mieli vaikystės prisiminimai, kvapnus obuolių skonis nuolat parvesdavo į šį kaimą. Praėjusiais metais įsigytoje sodyboje vasarą vyko garsios giminės susitikimas.
Atokų, ramų kampelį, ne tik pamilo jos vyras archeologas, Klaipėdos universiteto prof. habl. dr. Algirdas Girininkas, bet čia pasikvietė ir savo studentus.
Susitikimų su gyventojais ir moksleiviais tarpininke tapo Audronės mokslo draugė, Raimonda Gasperavičienė.
Vieną vakarą joniškietis, Klaipėdos universiteto doktorantas, Gvidas Slah pasakojo apie kelionę į savo tėvo gimtinę, esančią pietų Afrikoje, netoli Alžyro. Įdomiai ir išraiškingai Gvidas pateikė istoriją, kalbėjo apie berberų gentį, žmonių buitį, papročius, tardicijas, pasakojimą pagyvino fotografuotomis nuotraukomis.
Smagu, kad ne tik išklausėme įdomios paskaitos, pabendravome, atsigėrėme arbatos, bet ir gavome pakvietimą atvykti su grupe mokinių.
Dailės ir technologijų mokytoja Inga Strižigauskienė atsivežė 3g. kl. gimnazistus lankančius dailės pamokas, o aš – tos pačios klasės kraštotyrininkus.
Acheologai mūsų atvykimui ruošėsi iš anksto, sode ant stalelio išvydome daugybę daiktų, matytų tik muziejuose ir knygose. Tai jų pačių pagaminti akmens amžių menantys gaminiai iš titnago, kaulo, rago: gremžtukai, peiliai, kirvukai, žvejybos ir medžioklės reikmenys.
Doktorantas Gvidas pasakojo apie eksperimentinę archeologiją, supažindino su įrankių gamyba ir jų paskirtimi.
Tomas kalbėjo apie titnago paruošiamą skaldymui ir siuntė per rankas ką tik atskeltus gabalėlius.
Vilius ruošia bakalaurinį darbą apie molio dirbinių masės struktūrą. Jis demonstravo savo lipdinius ir pasakojo apie jų gamybos technologijas.
Profesorius Algirdas Girininkas supažindino su archeologo profesija, pasakojo su kokiais mokymo dalykais ji siejasi, kvietė pasirinkti šias studijas. Akmens amžiaus žinovas parodė iškastą duobę, kurioje iš beržo tošies lydo dervą, kaitina titnagą ir dega molio dirbinius.
Už sodybos driekiasi ką tik suarti laukai, pietų pusėje matosi kalvelė, tai buvusi seniausia Kairelių kaimo gyvenvietė, kurios liekanų dar ir šiandiena randama laukuose.
Moksleiviams didžiulį įspūdį paliko susitikimas su archeologais. Kiekvienas dalyvis turėjo galimybę rankoje palaikyti akmens amžių menančius įrankius, norintys bandė įskelti ugnį, įtempti lanką. Visi stebėjome Gvido pagamintos strėlės skrydį per sodą, klausėmės įdomių pasakojimų, ragavome sodybos šeimininkės vaišių.

Regina Noreikienė
Žeimelio gimnazijos, kraštotyros būrelio vadovė

Dieninė vasaros stovykla Žeimelio gimnazijoje 2015

Kelerius pastaruosius metus Pakruojo rajono Žeimelio gimnazijoje vyksta dieninės vasaros poilsio stovyklos. Šių metų birželio 8-12 dienomis stovyklauti rinkosi 3-5 klasių ir 6-8 klasių mokiniai. Stovyklai vadovavo klasių auklėtojai, bendrabučio auklėtoja ir sveikatos priežiūros specialistė.

Kiekvienoje grupėje pirmąją dieną mokiniai skirstėsi į būrius, galvojo stovyklos ir būrio pavadinimą, kūrė emblemą, šūkį ir prisistatymą, taip pat pakartojo saugaus elgesio taisykles. Antrąją dieną mažųjų grupė „Šypsenėlės“ vyko į ekskursiją po Biržų kraštą. Vaikai pamatė Biržų pilį, Astravo dvarą, Karvės olą, pabėgiojo Širvėnos ežero tiltu – ilgiausiu Lietuvoje mediniu pėsčiųjų tiltu. Taip pat lankėsi Likėnuose, ragavo mineralinio vandens iš ten esančio šaltinio, kurį tyrė mūsų žymiausias kraštotyrininkas J. Šliavas. O vyresnieji stovyklautojai dieną praleido prie Žeimelio ežerėlio: bėgiojo po miškelį, atliko orientacines užduotis, sveikatos priežiūros specialistė L. Radavičiene mokė suteikti pirmąją pagalbą.

Trečiąją dieną visi vaikai praleido Žeimelyje. Aplankė darželį-daugiafunkcinį centrą „Ąžuoliukas“. Kaimo kapelos vadovas S. Zuokas supažindino stovyklautojus su muzikos instrumentais, leido jais pagroti. Dar mokiniai lankėsi Žeimelio žemės ūkio mokyklos sporto klube, atliko pratimus ant įvairių treniruoklių. Gimnazijos sporto salėje žaidė įvairius sportinius žaidimus. Ketvirtąją dieną abi stovyklos grupės rytą pradėjo sporto salėje, gimnazijos kūno kultūros mokytoja E.Saudargaitė paskelbė popierinių lėktuvėlių varžybas. Varžybos prasidėjo „Ilgiausio nuotolio“ rungtimi. Visi norintys išsilankstė po lėktuvėlį ir varžėsi, kas toliausiai jį nuskraidins. Geriausiai tą dieną skrido T. Bartkaus paleistas lėktuvėlis, kuris nuskriejo net 15m 90cm. Deja, Tautvydui finaliniame etape teko tenkintis ketvirtąją vieta, šią rungtį laimėjo mokytojas J. Petraitis, antrąją vietą užėmė N. Paplauskas, trečiąją – O. Navickas. „Ilgiausio laiko ore“ rungtyje nosis visiems nušluostė E. Steponavičiūtė, jos paleistas lėktuvėlis ore išsilaikė 2.56 s. Nuo jos kiek atsiliko O. Navickas, B.M. Magee, J. Petraitis. Aktyviai dalyvius palaikė ir drąsino stovyklos vadovės Z. Naudžiūnienė ir G. Jutinskaitė. Dar tą dieną mokiniai, susiskirstę į tris grupes, gavę Žeimelio žemėlapį su pažymėtais taškais, turėjo juos rasti ir ten pasidaryti asmenukę. Diena baigėsi kvadrato varžybomis, kuriose dalyvavo visi stovyklautojai. Stovyklos uždarymo dieną stovyklautojai vadovaujami mokytojų Sauliaus ir Lenos Zapalskių kūrė „Žemės meną“, naudodami gamtos išteklius komponavo augalų paveikslus.

Stovyklaudami vaikai daug laiko praleido gryname ore, žaidė judriuosius žaidimus, sprendė galvosūkius, naudojo išmaniąsias technologijas, pramogavo.

Stovyklos vadovė Eglė Saudargaitė.

Paminėta pedagogo, kraštotyrininko, literato Juozo Šliavo gimimo sukaktis

Visa savaitė prieš Sekmines, Žeimelio gimnazijoje buvo skirta kraštotyrininko Juozo Šliavo 85 – osioms gimimo metinėms paminėti. Baigiamąjį renginį „Sekminių ragelis“, skyrėme ir etnografinių regionų metams.

Šventėje dalyvavo LR Seimo narys Vitalijus Gailius, jo patarėjas Gintaras Šurna, Pakruojo savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Irena Mažulienė, Žeimelio seniūnė Vitalija Dobravolskienė, būrys Žeimelio lopšelio darželio „Ąžuoliukas“ programos dalyvių, mokyklos bendruomenė, moksleivių tėveliai, mūsų krašto amatininkai.

Juozas Šliavas gimė 1930 02 08 Rimkūnų kaime, Pakruojo rajone. Pedagogas 30 gražiausių ir brandžiausių gyvenimo metų atidavė Žeimelio vidurinei mokyklai ir Žiemgalos krašto tyrinėjimams. Jo tyrinėtos sritys: archeologija, etnografija, istorija, kalbotyra, mitologija, tautosaka. Žeimelyje įkūrė „Žiemgalos“ muziejų, surinko apie 4000 eksponatų, parašė 18 tomų mokslo darbų. Įdėjo daug pastangų, kad būtų restauruotos Žeimelio karčemos, prisidėjo prie kultūros paminklų išsaugojimų. Į savo veiklą sugebėjo įtraukti, ne tik mokinius, bet visus mūsų apylinkių gyventojus.

1979 m. nutrūko J. Šliavo gyvenimo styga, tačiau liko darbai, prisiminimai, po mirties išleistos knygos. Buvę mokiniai šiandiena tęsia jo darbus, o gimnazijos administracija, mokytojai ir jaunieji kraštotyrininkai stengiasi, kad Žiemgalos krašto šviesuolio vardas būtų gyvas mūsų širdyse.

J. Šliavo jubiliejinės gimimo sukaktys mokykloje pažymimos įvairiomis renginių formomis. Šiais metais nutarėme surengti Sekminių šventę, pagal šiaurės Lietuvos senovines tradicijas.

Buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo direktorės pavaduotoja Raimonda Gasperavičienė. Etnografine programos dalimi daugiausiai rūpinosi šventės iniciatorė, muzikos mokytoja Irmina Nogobodienė.

Visą savaitę skyrėme mokytojo šviesuolio atminimui. Kraštotyros būrelio mokiniai ir vadovė atnaujino mokykloje esantį stendą, bibliotekoje parengė knygų ir moksleivių kraštotyros darbų parodą, moksleiviams buvo priminta J. Šliavo biografija. 2 g. kl. gimnazistas Aleksas Pašuškevičius pasakojo apie Žiemgalos kraštą, aplankėme kraštotyrininko kapą. Moksleiviai mokėsi liaudiškų šokių ir dainų.

Baigiamąją dieną, „Sekminių ragelis“ sukvietė visus į šventiškai papuoštą mokyklos kiemelį. Sveikinimo žodį tarė LR seimo narys Vitalijus Gailius, jis pasidžiaugė, kad Žeimelio gimnazija turi savo tradicijas, jas išlaiko, prisimena žymius žmones, o ir mokslo srityje siekia vis geresnių rezultatų.

Sėkminių „gaspadinė“ gimnazijos direktorė Vilma Kaminskienė, su vaišėmis pasitiko būrį piemenėlių atvedusių vainikuoti ožkytę.

Kiekviena moksleivių klasė ir mokytojai demonstravo senuosius amatus: pynė juostas, sekminių vainikėlius, gamino žilvičių švilpynes, rišo vantas. Šventės viešnia Modesta Plačakienė demonstravo pintinių pynimą, kvepėjo Janinos Vareikienės naminė duona, pyragai, gruzdeliai (žagarėliai). Ilgametis mokyklos darbuotojas Vytautas Pakalnis grojo lūpine armonikėle.

Klasių programoje skambėjo nuotaikingos liaudiškos dainos, muzika, šokiai, žaidimai į kuriuos buvo įjungti visi šventės dalyviai.

Viso renginio metu linksmino Žeimelio daugiafuncio centro kaimo kapela, vadovaujama Stanislovo Zuoko.

Moksleiviai ir svečiai vaišinosi mūsų krašto tradiciniais valgiais, gėrimais, moksleivių mamyčių Reginos Grunskienės ir Lenos Liepienės žiemgališkais „virtieniais“.

Visos gimnazijos bendruomenės pastangomis, minint J. Šliavo 85 – ąsias gimimo metines, pabandėme gyvai atversti vieną jo knygos puslapis – Sekmines.

Regina Noreikienė

Žeimelio gimnazijos kraštotyros būrelio vadovė