Žymų Archyvai: renginys

Lietuvos valstybės šimtmetis – Žeimelio žemės ūkio mokykloje

Šventinė diena prasidėjo vasario 15–osios rytą, seimo nario Arūno Gumuliausko dovanotos Lietuvos istorinės vėliavos pakėlimu.

Iškilmingai nuskambėjus tautiškai giesmei, vairą perėmė vedantieji Greta Kareivaitė ir Gytis Grybė.

Su Lietuvos valstybės jubiliejumi pasveikino mokyklos direktorius Antanas Indriulis. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Svetlana Lacienė pasidžiaugė mokinių pusmečio rezultatais. Už gerą mokymąsi ir aktyvią visuomeniną veiklą buvo įteiktos padėkos.

Renginio metu Lietuvos istorijos puslapius vartė Neringa Savickaitė ir Dovilė Vasiliauskaitė, linkėjimus Lietuvai skaitė Viktorija Leščinskaitė ir Gabija Vinciūnaitė.

Renginio dalyvius linksmino moksleivių estradinis ansamblis, vadovė Edita Dovidonienė ir ritminių šokių grupė „Gimnestarda“, vadovė Vilma Palačakienė.

Beveik visą mėnesį sukausi su mokiniais ir mokytojais darbų rate, todėl man nebuvo sunku apibendrinti. Nuo sausio 22 iki vasario 12 d. organizavome mokinių kūrybinių darbų akciją „Dovana Lietuvai“. Darbai labai įvairūs: piešiniai, birografijos darbai, paveikslas iš skystų tapetų, Gedimino pilies kalno maketas, šventinė atributika, lankstinukas ir kt. Aleksas Pašuškevičius parašė 50 puslapių Steigvilių kaimo istoriją, kurią pristatė renginio metu ir mokykloje parengė savo piešinių parodą „Šimtmečio žmonių portretai“. Eglė Juozauskienė sukūrė ir perskaitė eilėraštį „Dabartinės Lietuva“.

Pačią didžiausią dovaną mokyklai, savo rankų darbo žiemgališką juostą, dovanojo buvusi mokinė Jurgita Povilionienė. Su šia idėja įsijungėme į Prezidentės skelbtą akciją „Vasario 16–ąją švęsk linksmai ir išradingai“.

Visuomenės sveikatos specialistė Diana Anghelenici su mokiniais ir mokytojais įsijungė į Pakruojo rajono savivaldybės skelbtą akciją „Padovanok širdelę Lietuvai“.

Meninės fotografijos būrelio moksleiviai ir vadovė Larisa Kazakevičienė įamžino pasiruošimo darbus ir šventės akimirkas.

Bibliotekoje buvo parengta teminė lentyna „Lietuva 1918 – 2018“, bei visą savaitę skambėjo lietuviška muzika ir buvo rodomi lietuviški dokumentiniai filmai.

Kūrybiniuose darbuose moksleiviams talkino mokytojai: Albina Kavaliauskienė, Gitana Kokmanienė, Lina Ulinienė, Audronė Skučienė, Ilona Bagdonavičienė, Inga Račkauskienė, Ona Užkuraitienė, Vytoldas Šimaitis.

Būsimosios virėjos ir jų profesijos mokytoja Liucija Rusinienė, bei socialinė pedagogė Lineta Šukienė vaišino trispalviais saldumynais.

Iškilmingame renginyje buvo paskelbti Žeimelio gimnazijos kraštotyrininkų organizuotos akcijos balsavimo rezultatai. Žeimelio seniūnijos šimtmečio žmogumi išrinktas Juozas Šliavas, jį dar prisimenantiems – išdalinti lankstinukai.

Lietuvos valstybės šimtmečio proga, žiemgališka Jurgitos Povilionienės nurišta juosta apjuosėme mokyklos pastatą.

Regina Noreikienė

Prisiminta ir paminėta žydų bendruomenė

Spalio 8 d. Žeimelio muziejuje „Žiemgala“ vyko renginių ciklo „Vienybės tiltai šimtmečiui“ trečiasis etapas, skirtas – čia gyvenusiai žydų bendruomenei prisiminti.

Renginyje „Mes Jus prisimename“ dalyvavo Pakruojo savivaldybės meras Saulius Gegieckas, seimo narys – Vitalijus Gailius, Renaldas Vaisbrodas – Lietuvos žydų bendruomenės direktorius, Vilniaus ir Šiaulių žydų bendruomenių nariai, Chaješo Leizerio anūkė Ekaterina Goldberg su sūnumi iš Izraelio, žeimeliečiai ir kraštiečiai.

Muziejuje buvo parengta nuotraukų ekspozicija „Žeimelio žydai“, aplankytos žydų kapinės, masinė žudynių vieta, surengta ekskursija po Žeimelio senamiestį, muziejaus vedėja Daiva Skrupskelytė prie buvusių žydų namų išdėliojo informaciją su nuotraukomis.
Pranešimą „Rabinas, teologas ir filosofas Izaokas Kukas. Jo jaunystė ir Žeimelis“, skaitė Chaimas Bargmanas istorikas, gidas, Kauno žydų bendruomenės narys. Buvo prisiminta rabino biografija ir veikla. C. Bargmanas su nuoširdžiu dėkingumu priminė spaudos puslapiuose aprašytą istoriją. 2016 metų vasarą istorijos tyrinėtojai iš Izraelio Žeimelio žydų kapinėse surado rabino pirmosios žmonos kapą. Atsitiktinai pro šalį važiavusi mūsų miestelio fotografė Larisa Kazakevičienė, pasisiūliusi įamžinti šį reikšmingą momentą. Larisa metusi savo darbus, sugrįžo į namus pasiėmė fotoaparatą, nufotografavo svečius, apie tai pranešė muziejaus vadovei Daivai, bei Šiaulių krašto redakcijai. Garbingoje vietoje muziejuje buvo eksponuojamas Janinos Šaparnienės straipsnis „Žeimelyje – pasaulinio garso žydų rabino pėdsakas“, jis yra išverstas į hebrajų kalbą, o nuotrauka platinama po pasaulio žydų bendruomenes. Pranešėjas kalbėjo, kad yra planuojama ekspedicija „Rabino Kuko keliais“, pažadėjo neaplenkti ir Žeimelio.
Vilnietė istorikė Roza Bieliauskienė, remdamasi žydų išeivio Anatolijaus Chaješo straipsniais, pateikė išsamų pranešimą apie Lietuvos „Beilio bylą“.
1930 metais vasario 22 dieną žeimeliečius sukrėtė tragiškas įvykis. Eidamas iš žydams priklausančios mėsinės, dingo veterinarijos gydytojas Kazys Avižienis. Jis buvo rastas negyvas netoli skerdyklos esančiame šulinyje su žaizda galvoje. Buvo išaiškinta, kad tarp žydų ir veterinarijos gydytojo kilo konfliktas. Miestelyje kilo sąmyšis, žmogžudyste buvo apkaltinti du mėsininkai ir du vežėjai žydai. Atvykę pareigūnai nustatė, kad tai nelaimingas atsitikimas. Žuvusio artimieji kreipėsi į kitus pareigūnus, atliko naujus tyrimus, žydai buvo apkaltinti ir įkalinti po 12 metų. Šis įvykis skaudžiai palietė visą žydų bendruomenę. Byla buvo perduota apeliacijai, aukščiausiam tribunolui, vyko daugybė teismų, tačiau kaltė buvo palikta, tik sutrumpintas įkalinimo laikas.
Kraštietis Žeimelio monografijų redaktorius Aloyzas Bėčius vaikystėje girdėjo daug pasakojimų apie žydus ir tragišką K. Avižienio žūtį. Jo žiniomis veterinarijos gydytojas skerdykloje išgėrė dezinfekuojančio spiritinio tirpalo ir einant tamsoje įkrito į neaukštą šulinį, kurį gerai prisimena pasakotojas. Renginio dieną A. Bėčius bandė ieškoti šulinio vietos.
Žeimelio gimnazijos kraštotyrininkai kelerius metų tyrinėją čia gyvenusią žydų bendruomenę, yra parengę du kraštotyros darbus, kuriuos buvome išsiuntę į respublikinį ir nacionalinį konkursą.
2014 metais dalyvavome nacionaliniame projekte „Kiekvienas žmogus turi vardą“, mūsų parengtas darbas „Žeimelio žydų bendruomenė“ buvo išverstas į jidiš kalbą ir išsiųstas į Izraelį.
Renginio metu Žeimelio gimnazistės Žavinta Butaitė, Gabrielė Dovidonytė ir Olivija Usonytės, skaitė žeimeliečių Emilijos Kubilienės, Genovaitės Niauronienės ir Stefanijos Nesavienės prisiminimus.
Parodų galerijoje buvo atidaryta Evos Pohle iš lenkijos paroda „NE– ATMINTIS“. Paveikslai atlikti įvairiomis technikomis, panaudojant gamtines ir buitines medžiagas, juose juntami žydų istorijos pėdsakai. Pati autorė į renginį negalėjo atvykti, parodą pristatė šiaulietis dailininkas Voldemaras Barakauskas.
Renginio atidaryme ir parodos pristatyme skambėjo Šiaulių dramos teatro aktorės Nomedos Bėčiūtės skaitomi Georgijaus Kanovičiaus tekstai.
Šventinį koncertą Klemzer Klanger iš Vilniaus, renginio dalyviams dovanojo Žeimelio žemės ūkio bendrovė.
Pagrindinė renginio organizatorė Daiva Skrupskelytė, aplink save subūrė stiprią rėmėjų ir pagalbininkų komandą. Renginį rėmė Pakruojo rajono savivaldybė, Žeimelio seniūnija, Žeimelio daugiafunkcis centras, Žeimelio žemės ūkio mokykla, Žeimelio gimnazija, Šiaulių spaustuvė, verslininkė Lina Legienė, Žeimelio žvejų klubas „Beržtalis“, buvusi mokytoja E. Bumblienė, Daiva Gasėnienė, aktorė – Nomeda Bėčiūtė, kraštietis Oskaras Večenas.
Žydų bendruomenių atstovai buvo maloniai sujaudinti šiuo prasmingu renginiu, džiaugėsi, kad jų tautos atminimas yra saugomas. „Nuo draugystės iki neapykantos vienas žingsnis“, sakė Šiaulių bendruomenės atstovas Aleksandras Kerbelis, tačiau jis tikisi, kad ši tragiška istorija nepasikartos.

Regina Noreikienė

Metų kraštotyrininkė – Olivija Usonytė

2016 m. gruodžio 16 d. Pakruojo kultūros centre vyko tradicinis jaunimo apdovanojimo renginys „Jaunosios žvaigždutės 2016“. Iš konkursui pateiktų 32 gabių ir aktyvių jaunuolių, rajono jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritasis stalas“ atrinko 22 .
Labai džiaugiamės, kad Žeimelio gimnazijos 2 g. klasės moksleivė Olivija Usonytė – už aukštus pasiekimus kraštotyros konkursuose, aktyvią visuomeninę veiklą bei Žiemgalos krašto garsinimą, buvo nominuota „Metų kraštotyrininke“.


Olivijos pasveikinti atvyko Žeimelio seniūnė Vitalija Dobrovolskienė, mamytė Nelda, klasės draugai Monika, Roberta, Donatas, Emilis, bei auklėtojas Jonas Petraitis.
Įspūdingą koncertą Jaunosioms žvaigždutėms ir svečiams dovanojo rajono mokyklų meniniai kolektyvai.
Olivija kraštotyros būrelį lanko nuo 5 klasės. Darbšti, kruopšti, atsakinga, nuoširdi, pareiginga, kūrybiška, draugiška, aktyviai dalyvauja būrelio veikloje, geranoriškai priima pateiktus pasiūlymus. Yra parengusi ne vieną kraštotyros darbą ir pristačiusi rajono kraštotyros darbų konkursuose, tačiau patys produktyviausi metai buvo 2016.
Metų pradžioje Olivija dalyvavo Šiaulių universiteto humanitarinio fakulteto skelbtame rašinių konkurse, „Ką mes žinome apie mūsų gyvenvietės senąsias kapines“. Ji tapo konkurso nugalėtoja, rašiniui „Petronėlių ir Nakrošiūnų kapinės – liuteroniško paveldo dalis“ – buvo skirta 1 vieta ir įteiktas diplomas.
Kovo 3 d. buvo pakviesta pristatyti savo darbo į Tarptautinę konferenciją „Aš labai myliu Lietuvą“, kuri vyko Šiaulių „Romuvos“ gimnazijoje. Už darbo pristatymą Olivijai buvo įteiktas 1 vietos diplomas ir padėka.
Pavasarį respublikiniam konkursui „Aš čia gyvenu“, kraštotyrininkė paruošė darbą, apie Žeimelio Vienybės ąžuolą. Gegužės 24 d. Vilniuje Olivijai buvo įteiktos Švietimo ir mokslo viceministrės ir Valstybinio turizmo departamento prie ūkio ministerijos padėkos.
Rudenį, su kūrybine grupe moksleivių, dalyvavo respublikiniame tiriamųjų kūrybinių darbų konkurse „Kelionė po Lietuvą“, kūrė filmuką apie Žeimelio Vienybės ąžuolą.
Likus keletui dienų iki Jaunųjų žvaigždučių apdovanojimų, dar vienas Olivijos darbas iškeliavo į Kauno savaitraščio „Avangardas“ organizuotą konkursą „Mano bendruomenė“. Olivija aprašė Žeimelio evangelikų liuteronų religinę bendruomenę, kuriai vadovauja jos močiutė Marta Usonienė, o ji pati kuo galėdama prisideda prie veiklos.
Moksleivė lanko Žeimelio daugiafunkcio centro fotografijos būrelį „Blykstė“, Oliviją su fotoaparatu dažnai galima pamatyti miestelio renginuose.
Aktyvia visuomenine veika, parengtais darbais, nuotraukomis ir straipsniais moksleivė garsina Žiemgalos kraštą, todėl Olivija verta – Metų kraštotyrininkės nominacijos.

Regina Noreikienė
kraštotyros būrelio vadovė

Žeimelio žemės ūkio mokyklos bibliotekoje – Šviesos ir Padėkos diena

Gruodžio 13 – ąją, gausus būrys skaitytojų ir lankytojų susirinko palydėti Bibliotekų metų. Renginyje dalyvavo viešnios: Žeimelio gimnazijos bibliotekininkė Virgutė Gribienė, Pakruojo J. Paukštelio viešosios bibliotekos Žeimelio padalinio vyr. bibliotekininkė Virginija Balčiūnienė, daugiafunkcio centro vaikų darželio direktorė – Laima Karpavičiūtė, auklėtojos Daiva Gasėnienė ir Liuda Krūminienė, muziejaus „Žiemgala“ vedėja Daiva Skrupskelytė.

Paminėjome Šv. Liucijos dieną, apžvelgėme nuveiktus darbus, buvo apdovanoti geriausi skaitytojai, padėkojome vieni kitiems už profesinį, kultūrinį ir meninį bendradarbiavimą.

Neatsitiktinai renginį pavadinome Šviesos ir Padėkos diena, mat jis vyko šv. Liucijos dieną. Tikybos mokytoja Vilma Plačakienė papasakojo Šv. Liucijos gyvenimo istoriją ir šios dienos prasmę. Sužinojome, kad ji globoja viską, kas susiję su šviesa, o be šviesos nėra ir laimės. Pro akis prabėgo ir vertė susimąstyti moksleivės Ainos Jasėnaitės, bei mokytojos Vilmos pateiktos mintys ir Švento Rašto žodžiai.

Mūsų biblioteka tenkina ne tik mokyklos bendruomenės narių poreikius, joje skaito miestelio gyventojai. Draugiškus ryšius palaikome su Žeimelio švietimo ir kultūros įstaigomis.

Pavasarį vykusi Tarptautinė konferencija Latvijoje, nutiesė bendradarbiavimo tiltus tarp abiejų šalių bibliotekininkių. Džiugu, kad būtent Bibliotekų metais Žeimelyje vyko rajono mokyklų bibliotekininkų seminaras.

Šiandiena „Žiemgalos“ muziejus yra tapęs ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos pasienio gyventojų traukos centru, visus metus teko nemažai bendradarbiauti. Su kolegėmis bibliotekininkėmis – dalinamės profesine patirtimi. Daugiafunkcio centro vaikų darželio „Ažuoliuko“ direktorė ne tik profesionali pedagogė, bet ir miestelio kultūros židinio puoselėtoja, užmezgusi glaudžius ryšius su kaimynine Latvija įtraukė ir rajono, bei seniūnijos bibliotekininkes. Mūsų metus nuspalvino ir mažieji darželinukai, bei šaunios jų auklėtojos. Taip jau išėjo, kad teko ne tik dėkoti, bet ir sulaukti padėkų. Viešnių palinkėjimus saugos jų dovanotas Baltas angelas, o kūrybinių minčių žibintas nušvies kitų metų kelią, kuriame vėl visos drauge dirbsime.

Geriausiems skaitytojams: Erikai Urbonavičiūtei, Viktorijai Žemaitytei, Samantai Ščegauskaitei ir Gediminui Ušeckui buvo įteikti padėkos raštai ir dovanėlės.

Labai džiaugiuosi, kad mano idėjas palaiko mokyklos direktorius Antanas Indriulis. Ypač daug pagalbos šiais metais sulaukiau iš socialinės pedagogės Rimos Dargužienės, neformaliojo švietimo organuizatorės Editos Dovidonienės ir fotografės Larisos Kazakevičienės. Už dalyvavimą renginuose, bendradarbiavimą ir visokeriopą pagalbą padėkojau mokytojams ir mokyklos bendruomenės nariams: Svetlanai Lacienei, Albinai Kavaliauskienei, Vilmai Plačakienei, Gitanai Kokmanienei, Linai Ulinienei, Liucijai Rusinienei, Audronei Skučienei, Violetai Rusinienei, Intai Mikalajūnienei, Ievai Valionytei, Simonai Jurkevičiūtei, Virginijui Praniuliui, Vytoldui Šimaičiui, Gyčiui Vaidžiuliui, Šarūnui Budnikui, Deividui Sabui, Stasiui Noreikai. Moksleiviams: Modestui Eitkevičiui ir Tomui Jakovlevui, bei aktyviausiems renginių dalyviams Gintarei Pilibaitytei, Gretai Kareivaitei, Neringai Savickaitei, Dovilei Vasiliauskaitei, Jūratei Minkevičiūtei, Robertai Inapytei, Egidijui Pašiškevičiui, Justui Grigaliūnui, Tadui Galvosui, Stasiui Veruičiui.

Šiemetinė bibliotekos eglutė – jaunųjų suvirintojai ir floristikos būrelio moksleivių, bei jų mokytojų Deivido Sabo ir Gitanos Kokmanienės, meninio darbo rezultatas.

Akomponuojant gitara estradinio ansamblio būrelio vadovei Editai Dovidonienei, moksleiviai sudainavo nuotaikingą dainą „Mūsų dienos, kaip šventė“.

O kokia šventė be torto? Socialinės pedagogės Rimos pasiūlytą idėją, padėjo įgyvendinti Žeimelio gimnazijos 2g. klasės moksleivės: Olivija Usonytė, Žavinta Butaitė, Kornelija Litvinskaitė, Viktorija Kirjanovaitė, Vaineta Stremilaitė ir Monika Zubavičiūtė.

Visiems renginio dalyviams teko po gabalėlį Padėkos torto, kuriame slėpėsi išmintis ir siurprizas.

Regina Noreikienė

Žeimelio žemės ūkio mokyklos bibliotekininkė

Žiemgalos muziejuje – „Rožės pražydėjimo tamsoj“ vakaras

Gegužės 21 d. visoje Lietuvoje vyko Muziejų naktis. Šių metų skelbta tema buvo „Rožės pražydėjimas tamsoj“, pagal rašytojo Romualdo Granausko parašytos pjesės pavadinimą.
Ta proga, pirmą kartą Žiemgalos muziejuje, buvo surengtas paslapčių ir stebuklų vakaras, Žeimelio gimnazijos moksleiviams.


Muziejaus vadovė Daiva Skrupskelytė supažindino su renginio programa. Aš atsinešiau legendomis apipintą dykumų gėlę (Jericho rožę), papasakojau apie jos kilmę, ištvermę, stebuklingą gyvybingumą. Vaikai klausėsi pasakojimo, apžiūrinėjos miegančią rožę, galvojo norus, merkė į vandenį ir laukė pražydėjimo.
Kad laukimas neprailgtų, muziejaus vadovė vaikams išdalino priemones ir paprašė nupiešti savo svajonių gėlę. Kai piešiniai buvo baigti, atėjo metas ekskursijai. Muziejuje moksleiviai dažni svečiai, tačiau yra ir dar nematytų, paslaptingų vietų. Pakilome į antrą aukštą, vieniems buvo linksma, kitiems įdomu, o kai kam ir šiek tiek baugu.
Gerai apžiūrėjus abu aukštus, vaikai žaidė slėpynių. Nesurastų „slapukų“ laukė vertingi prizai. Jie atiteko Laura Kupčiūnaitei ir Olivijai Usonytei.
Po apdovanojimų, patraukėme prie Vienybės ąžuolo. Kol vieni degė žibintus, kiti džiaugėsi pučiamais muilo burbulais. Paleidę vaikų svajones į dangų, grįžome į muziejų, o ten visų laukė – pražydėjusi rožė.
Vaikams reikia svajonių, nesvarbu jos kyla, skrenda ar pražysta, jų širdelėse išlieka tos vietos, kur svajonės gimsta.

Regina Noreikienė

Žeimelio gimnazijos kraštotyros būrelio vadovė