Temos Archyvai: Įvykiai

Prisiminta ir paminėta žydų bendruomenė

Spalio 8 d. Žeimelio muziejuje „Žiemgala“ vyko renginių ciklo „Vienybės tiltai šimtmečiui“ trečiasis etapas, skirtas – čia gyvenusiai žydų bendruomenei prisiminti.

Renginyje „Mes Jus prisimename“ dalyvavo Pakruojo savivaldybės meras Saulius Gegieckas, seimo narys – Vitalijus Gailius, Renaldas Vaisbrodas – Lietuvos žydų bendruomenės direktorius, Vilniaus ir Šiaulių žydų bendruomenių nariai, Chaješo Leizerio anūkė Ekaterina Goldberg su sūnumi iš Izraelio, žeimeliečiai ir kraštiečiai.

Muziejuje buvo parengta nuotraukų ekspozicija „Žeimelio žydai“, aplankytos žydų kapinės, masinė žudynių vieta, surengta ekskursija po Žeimelio senamiestį, muziejaus vedėja Daiva Skrupskelytė prie buvusių žydų namų išdėliojo informaciją su nuotraukomis.
Pranešimą „Rabinas, teologas ir filosofas Izaokas Kukas. Jo jaunystė ir Žeimelis“, skaitė Chaimas Bargmanas istorikas, gidas, Kauno žydų bendruomenės narys. Buvo prisiminta rabino biografija ir veikla. C. Bargmanas su nuoširdžiu dėkingumu priminė spaudos puslapiuose aprašytą istoriją. 2016 metų vasarą istorijos tyrinėtojai iš Izraelio Žeimelio žydų kapinėse surado rabino pirmosios žmonos kapą. Atsitiktinai pro šalį važiavusi mūsų miestelio fotografė Larisa Kazakevičienė, pasisiūliusi įamžinti šį reikšmingą momentą. Larisa metusi savo darbus, sugrįžo į namus pasiėmė fotoaparatą, nufotografavo svečius, apie tai pranešė muziejaus vadovei Daivai, bei Šiaulių krašto redakcijai. Garbingoje vietoje muziejuje buvo eksponuojamas Janinos Šaparnienės straipsnis „Žeimelyje – pasaulinio garso žydų rabino pėdsakas“, jis yra išverstas į hebrajų kalbą, o nuotrauka platinama po pasaulio žydų bendruomenes. Pranešėjas kalbėjo, kad yra planuojama ekspedicija „Rabino Kuko keliais“, pažadėjo neaplenkti ir Žeimelio.
Vilnietė istorikė Roza Bieliauskienė, remdamasi žydų išeivio Anatolijaus Chaješo straipsniais, pateikė išsamų pranešimą apie Lietuvos „Beilio bylą“.
1930 metais vasario 22 dieną žeimeliečius sukrėtė tragiškas įvykis. Eidamas iš žydams priklausančios mėsinės, dingo veterinarijos gydytojas Kazys Avižienis. Jis buvo rastas negyvas netoli skerdyklos esančiame šulinyje su žaizda galvoje. Buvo išaiškinta, kad tarp žydų ir veterinarijos gydytojo kilo konfliktas. Miestelyje kilo sąmyšis, žmogžudyste buvo apkaltinti du mėsininkai ir du vežėjai žydai. Atvykę pareigūnai nustatė, kad tai nelaimingas atsitikimas. Žuvusio artimieji kreipėsi į kitus pareigūnus, atliko naujus tyrimus, žydai buvo apkaltinti ir įkalinti po 12 metų. Šis įvykis skaudžiai palietė visą žydų bendruomenę. Byla buvo perduota apeliacijai, aukščiausiam tribunolui, vyko daugybė teismų, tačiau kaltė buvo palikta, tik sutrumpintas įkalinimo laikas.
Kraštietis Žeimelio monografijų redaktorius Aloyzas Bėčius vaikystėje girdėjo daug pasakojimų apie žydus ir tragišką K. Avižienio žūtį. Jo žiniomis veterinarijos gydytojas skerdykloje išgėrė dezinfekuojančio spiritinio tirpalo ir einant tamsoje įkrito į neaukštą šulinį, kurį gerai prisimena pasakotojas. Renginio dieną A. Bėčius bandė ieškoti šulinio vietos.
Žeimelio gimnazijos kraštotyrininkai kelerius metų tyrinėją čia gyvenusią žydų bendruomenę, yra parengę du kraštotyros darbus, kuriuos buvome išsiuntę į respublikinį ir nacionalinį konkursą.
2014 metais dalyvavome nacionaliniame projekte „Kiekvienas žmogus turi vardą“, mūsų parengtas darbas „Žeimelio žydų bendruomenė“ buvo išverstas į jidiš kalbą ir išsiųstas į Izraelį.
Renginio metu Žeimelio gimnazistės Žavinta Butaitė, Gabrielė Dovidonytė ir Olivija Usonytės, skaitė žeimeliečių Emilijos Kubilienės, Genovaitės Niauronienės ir Stefanijos Nesavienės prisiminimus.
Parodų galerijoje buvo atidaryta Evos Pohle iš lenkijos paroda „NE– ATMINTIS“. Paveikslai atlikti įvairiomis technikomis, panaudojant gamtines ir buitines medžiagas, juose juntami žydų istorijos pėdsakai. Pati autorė į renginį negalėjo atvykti, parodą pristatė šiaulietis dailininkas Voldemaras Barakauskas.
Renginio atidaryme ir parodos pristatyme skambėjo Šiaulių dramos teatro aktorės Nomedos Bėčiūtės skaitomi Georgijaus Kanovičiaus tekstai.
Šventinį koncertą Klemzer Klanger iš Vilniaus, renginio dalyviams dovanojo Žeimelio žemės ūkio bendrovė.
Pagrindinė renginio organizatorė Daiva Skrupskelytė, aplink save subūrė stiprią rėmėjų ir pagalbininkų komandą. Renginį rėmė Pakruojo rajono savivaldybė, Žeimelio seniūnija, Žeimelio daugiafunkcis centras, Žeimelio žemės ūkio mokykla, Žeimelio gimnazija, Šiaulių spaustuvė, verslininkė Lina Legienė, Žeimelio žvejų klubas „Beržtalis“, buvusi mokytoja E. Bumblienė, Daiva Gasėnienė, aktorė – Nomeda Bėčiūtė, kraštietis Oskaras Večenas.
Žydų bendruomenių atstovai buvo maloniai sujaudinti šiuo prasmingu renginiu, džiaugėsi, kad jų tautos atminimas yra saugomas. „Nuo draugystės iki neapykantos vienas žingsnis“, sakė Šiaulių bendruomenės atstovas Aleksandras Kerbelis, tačiau jis tikisi, kad ši tragiška istorija nepasikartos.

Regina Noreikienė

Žeimelio gimnazijoje – tarptautinė kraštotyros konferencija

Balandžio 27 d. Žeimelio gimnazijoje vyko tarptautinė konferencija „Žiemgalos krašto mokinių tiriamoji – kūrybinė veikala“, skirta kraštotyros būrelio veikos dešimtmečiui paminėti.
Konferencijoje dalyvavo septynių žiemgalos krašto mokyklų mokiniai ir mokytojai, Pakruojo r. savivaldybės meras Saulius Gegieckas, administracijos direktorė Erika Kižienė, Pakruojo J. Paukštelio viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė kraštotyrininkė Genė Juodytė, buvusi Žeimelio vidurinės mokyklos moksleivė, Kauno VDU etnologijos doktorantė Auksė Noreikaitė, Lietuvos žurnalistė, „Pasaulio lietuvio“ žurnalo redaktorė, knygų autorė – Audronė Škiudaitė Girininkienė, Lietuvos archeologas, Klaipėdos universiteto habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius – Algirdas Girininkas, Žeimelio seniūnė Vitalija Dobrovolskienė, muziejaus „Žiemgala“ vedėja Daiva Skrupskelytė.


Svečius keturiomis kalbomis: lietuvių, latvių, rusų ir anglų pasveikino renginio vedantieji Evelina Vyšniauskiatė ir Justas Kazakevičius.
Konferencijos atidarymą paskelbė Žeimelio gimnazijos direktorė Vilma Kaminskienė.
Dainomis renginį nuspalvino muzikos mokytojos Irminos Nogobodienės paruošti kraštotyrininkai: Vakarė Vaičekonytė ir Oskaras Navickas.
Kraštotyros istorija prasidėjo 1959 m., kai anglų kalbos mokytojas Juozas Šliavas buvo paskirtas Žeimelio vidurinės mokyklos kraštotyros būrelio vadovu ir įkūrė mokykloje muziejų. Į veiklą aktyviai įjungė moksleivius, kurie rinko medžiagą, eksponatus, juos aprašydavo. Jo surinkta medžiaga sudaro 18 tomų, kurių bendra apimtis 4400 mašinraščio puslapių. J. Šliavas pirmasis iš lietuvių kraštotyrininkų taip plačiai tyrinėjo žiemgalių etninę kultūrą
1979 m. birželio 9 dieną, mirus J. Šliavui, mokykloje nustojo gyvuoti kraštotyros būrelis.
Po 27 metų pertraukos, 2006 09 01 Žeimelio vidurinėje mokykloje, buvo atkurta popamokinė kraštotyros veikla. Per 10 metų esame parengę apie 50 darbų, dalyvavę respublikiniuose, tarptautiniuose ir rajoniniuose konkrsuose, projektuose, konferencijose.
Po pateiktos Žeimelio gimnazijos kraštotyros būrelio dešimtmečio veiklos ataskaitos, vyko mokinių darbų pristatymai, o jie visi buvo įdomūs ir skirtingi.
Mūsų gimnazijos moksleiviai Olivija Usonytė ir Oskaras Navickas pristatė Žeimelyje gyvuojančią evangelikų liuteronų bendruomenę, kuriai jie abu priklauso. Aleksas Pašuškevičius visus sužavėjo savo režisuotu filmuku, apie kraštietį, pasaulio čempioną, imtynininką Karolį Požėlą kilusį iš Steigvilių kaimo.
Gabija Linkaitė ir Indrė Klungytė iš Pasvalio r. Saločių A. Poškos pagrindinė mokyklos pristatė žymų kraštietį, keliautoją Antaną Poškų, moksleives paruošė mokytoja Roma Jakubonienė.
Joniškio rajono Kriukų pagrindinės mokyklos moksleiviai Evelina Užkuraitytė ir Žilvinas Trinka, pasakojo apie savo mokytojų Ligitos Eitkevičienės ir Danutės Rupulevičienės organizuojamus istorinius turistinius žygius.
Pasvalio rajono Vaškų gimnazijos moksleiviai įamžino visus seniūnijoje pastatytus kryžius, aparašė jų istoriją, o pristatymą pagyvino tautiniais drabužiais pasipuošusios kanklininkės. Moksleivius Ligitą Gurklytę, Ernestą Grigelionį, Auksę Bajoriūnaitę, Rugilę Aniūnaitę ir Monika Trinskytę paruošė mokytojai Arvydas Vaitiekūnas, Asta Grigeliūnienė ir Ingrida Beinorienė. Paulina Rimkevičiūtė ir Karolina Vaitkevičiūtė pristatė 10 metų vaškiečių vykdomą projektą “Jaunųjų gidų mokykla”, jie pagal iš anksto sudarytą žemėlapį su vadovu A. Vaitiekūnu yra aplankę didžiulę dalį Lietuvos ir Latvijos žymių vietovių.
Kaimyninės Latvijos Bauskės r. Pilsrundalės vidurinės mokyklos moksleiviai Adriāna Frišmane, Mārtiņš Čerļenoks Patrīcija Šostakoviča, Linda Krūmiņa atliko įdomų tyrimą apie Rundalės pilies istoriją ir folklorą, jie pristatė filmuotą medžiagą. Moksleiviams vadovavo latvių kalbos mokytoja Līga Feldmane.

Išsamiai darbą apie Žagarės dvaro architektūrą parengė ir pateikė Joniškio r. Žagarės gimnazijos moksleivės Estera Pranciulytė, Dovainė Sičiovaitė, Monika Griciūtė, Erika Zibertaitė, merginas konsultavo dailės mokytoja Aušra Petrauskienė.
Apie mokyklinės kraštotyros reikšmę ir tęstinumą kalbėjo buvusi Žeimelio vidurinės mokyklos moksleivė, Kauno VDU etnologijos doktorantė Auksė Noreikaitė.
Kraštietė G. Juodytė džiaugėsi turėdama galimybę grįšti į savo gimtą miestelį, buvusią mokyklą, kurioje mokiniai tesę mokytojo Juozo Šliavo pradėtą veiklą.
Pasisemti patirties ir pasveikinti mūsų atvyko Pasvalio P. Vileišio gimnazijos istorijos mokytojas Marius Skardžius ir grupė moksleivių.
Džiaugiuosi savo jaunaisiais kraštotyrininkais jų veikla ir įvykusia tarptautine konferencija, kuri labai tikimės, taps daugystės tiltu jungiančiu Lietuvos Latvijos pasienio mokyklas.

Regina Noreikienė,
Žeimelio gimnazijos
neformaliojo švietimo
kraštotyros mokytoja

Žeimelyje prisiminta ir paminėta sentikių bendruomenė

Kovo 25 d. Pakruojo krašto muziejuje „Žiemgala“ vyko tarptautinė konferencija „Žeimelio sentikiai: praeitis – dabartis – ateitis“, į kurią atvyko svečiai iš visų trijų Baltijos šalių.
Prieš konferenciją, Žeimelio moterų ansamblis visiems susirinkusiems dovanojo rusišką romansą. Muziejaus vedėja Daiva Skrupskelytė papasakojo apie renginių ciklą, skirtą Lietuvos nepriklausomybės 100- čiui. Miestelyje, kuriame gražiai sugyveno 4 tautos: lietuviai , latviai, rusai ir žydai, visus metus bus prisimenama jų istoriją, kultūra, tradicijos. Pirmasis metų ketvirtis skirtas sentikių bendruomenei. Su romansų atlikėja Liuba Nazarenko linksmai buvo atšvęsti Seni Nauji metai, ragaujami nacionaliniai patiekalai, gaminamos namus serginčios lėlytės.


Konferencijos atidarymą paskelbė Dvasios tėvas iš Panevėžio, Nikolajus Vladimirovas. Jis kalbėjo apie sentikių bendruomenę, ką ji prarado bėgant laikui ir ką dar galima padaryti dėl tikėjimo.
Sveikinimo žodį tarė Pakruojo savivaldybės vicemeras Jonas Juozapaitis.
Pranešimą, „Šiaurės Lietuvos sentikių istorija, žmonės ir kultūros paveldas“, skaitė Vilniaus universiteto mokslinis darbuotojas Grigorijus Potašenko. Svečias pasakojo apie sentikių bendruomenių atsiradimą ir gyvavimą Lietuvoje. Istorikui teko dalyvauti ir mūsų krašto ekspedicijose, jo surinkta medžiaga apie Vileišių sentikių bendruomenę išspausdinta Žeimelio monografijoje.
Žeimelio gimnazijos 3 g klasės gimnazistė Viktorija Leimontaitė, trumpai papasakojo apie sentikius, pasidalino savo močiutės Marijos Gedminienės, gyvenančios Žeimelyje prisiminimais.
Vilniaus universiteto mokslinė darbuotoja Nadiežda Morozova, supažindino su sentikių knygų kultūrą, rankraščių rašymu jų ornamentais ir puošyba.
Mokslinė tyrėja ir knygų autorė, estė Mari – Liss Paaver atvykusi iš Vilniaus, pasakojo apie sentikių ikonų paveldą XX-XXI a. pradžioje ir garsiuosius ikonų tapytojus Ivaną Michailovą ir Georgijų Jakovlevą.
Iš kaimyninės Latvijos atvykęs Dmitrijus Ščegolevas, dažnas mūsų svečias ir renginių dalyvis, skaitė pranešimą „Sentikiai Kuršių ir Žiemgalos – praeitis ir dabartis“.
Mokyklinių laikų prisiminimais apie Žeimelyje gyvenusias tautas, klasės draugą Leontijų Čičiškiną, pasidalino kraštietis Aloyzas Bėčius.
Muziejuje buvo parengta fotografijų paroda „Sentikiai Lietuvos ir Žeimelio: žmonės, papročiai, paveldas“. Parodoje buvo eksponuojamos nuotraukos iš privačių kolekcijų A. Petrašiūno, G. Potašenko, D. Ščegolevo.

Po svečių sveikinimų, visi konferencijos dalyviai buvo pakviesti į Pavelo Varunino parodos „Šiuolaikinis sentikių Lubokas“ atidarymą. Lankytojams buvo pristatyti įvairios tematikos Rusų liaudies grafikos darbai.
Po parodos atidarymo, Žeimelio Didžiojoje karčemoje laukė rėmėjų lėšomis paruoštos vaišės ir menininko Pavelo Varunino edukacinis užsiėmimas. Tuo pat metu iš įvairių miestų suvažiavę sentikiai, turėjo galimybę sugrįžti prie savo protėvių ištakų, buvo organizuota ekskursija po senąsias Žeimelio apylinkės sentikių vietas.
Šventinę dieną vainikavo nuotaikingas Rusų folklorinis ansamblis Arinuška.

Regina Noreikienė

Žeimelio žemės ūkio mokyklos bibliotekoje – Šviesos ir Padėkos diena

Gruodžio 13 – ąją, gausus būrys skaitytojų ir lankytojų susirinko palydėti Bibliotekų metų. Renginyje dalyvavo viešnios: Žeimelio gimnazijos bibliotekininkė Virgutė Gribienė, Pakruojo J. Paukštelio viešosios bibliotekos Žeimelio padalinio vyr. bibliotekininkė Virginija Balčiūnienė, daugiafunkcio centro vaikų darželio direktorė – Laima Karpavičiūtė, auklėtojos Daiva Gasėnienė ir Liuda Krūminienė, muziejaus „Žiemgala“ vedėja Daiva Skrupskelytė.

Paminėjome Šv. Liucijos dieną, apžvelgėme nuveiktus darbus, buvo apdovanoti geriausi skaitytojai, padėkojome vieni kitiems už profesinį, kultūrinį ir meninį bendradarbiavimą.

Neatsitiktinai renginį pavadinome Šviesos ir Padėkos diena, mat jis vyko šv. Liucijos dieną. Tikybos mokytoja Vilma Plačakienė papasakojo Šv. Liucijos gyvenimo istoriją ir šios dienos prasmę. Sužinojome, kad ji globoja viską, kas susiję su šviesa, o be šviesos nėra ir laimės. Pro akis prabėgo ir vertė susimąstyti moksleivės Ainos Jasėnaitės, bei mokytojos Vilmos pateiktos mintys ir Švento Rašto žodžiai.

Mūsų biblioteka tenkina ne tik mokyklos bendruomenės narių poreikius, joje skaito miestelio gyventojai. Draugiškus ryšius palaikome su Žeimelio švietimo ir kultūros įstaigomis.

Pavasarį vykusi Tarptautinė konferencija Latvijoje, nutiesė bendradarbiavimo tiltus tarp abiejų šalių bibliotekininkių. Džiugu, kad būtent Bibliotekų metais Žeimelyje vyko rajono mokyklų bibliotekininkų seminaras.

Šiandiena „Žiemgalos“ muziejus yra tapęs ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos pasienio gyventojų traukos centru, visus metus teko nemažai bendradarbiauti. Su kolegėmis bibliotekininkėmis – dalinamės profesine patirtimi. Daugiafunkcio centro vaikų darželio „Ažuoliuko“ direktorė ne tik profesionali pedagogė, bet ir miestelio kultūros židinio puoselėtoja, užmezgusi glaudžius ryšius su kaimynine Latvija įtraukė ir rajono, bei seniūnijos bibliotekininkes. Mūsų metus nuspalvino ir mažieji darželinukai, bei šaunios jų auklėtojos. Taip jau išėjo, kad teko ne tik dėkoti, bet ir sulaukti padėkų. Viešnių palinkėjimus saugos jų dovanotas Baltas angelas, o kūrybinių minčių žibintas nušvies kitų metų kelią, kuriame vėl visos drauge dirbsime.

Geriausiems skaitytojams: Erikai Urbonavičiūtei, Viktorijai Žemaitytei, Samantai Ščegauskaitei ir Gediminui Ušeckui buvo įteikti padėkos raštai ir dovanėlės.

Labai džiaugiuosi, kad mano idėjas palaiko mokyklos direktorius Antanas Indriulis. Ypač daug pagalbos šiais metais sulaukiau iš socialinės pedagogės Rimos Dargužienės, neformaliojo švietimo organuizatorės Editos Dovidonienės ir fotografės Larisos Kazakevičienės. Už dalyvavimą renginuose, bendradarbiavimą ir visokeriopą pagalbą padėkojau mokytojams ir mokyklos bendruomenės nariams: Svetlanai Lacienei, Albinai Kavaliauskienei, Vilmai Plačakienei, Gitanai Kokmanienei, Linai Ulinienei, Liucijai Rusinienei, Audronei Skučienei, Violetai Rusinienei, Intai Mikalajūnienei, Ievai Valionytei, Simonai Jurkevičiūtei, Virginijui Praniuliui, Vytoldui Šimaičiui, Gyčiui Vaidžiuliui, Šarūnui Budnikui, Deividui Sabui, Stasiui Noreikai. Moksleiviams: Modestui Eitkevičiui ir Tomui Jakovlevui, bei aktyviausiems renginių dalyviams Gintarei Pilibaitytei, Gretai Kareivaitei, Neringai Savickaitei, Dovilei Vasiliauskaitei, Jūratei Minkevičiūtei, Robertai Inapytei, Egidijui Pašiškevičiui, Justui Grigaliūnui, Tadui Galvosui, Stasiui Veruičiui.

Šiemetinė bibliotekos eglutė – jaunųjų suvirintojai ir floristikos būrelio moksleivių, bei jų mokytojų Deivido Sabo ir Gitanos Kokmanienės, meninio darbo rezultatas.

Akomponuojant gitara estradinio ansamblio būrelio vadovei Editai Dovidonienei, moksleiviai sudainavo nuotaikingą dainą „Mūsų dienos, kaip šventė“.

O kokia šventė be torto? Socialinės pedagogės Rimos pasiūlytą idėją, padėjo įgyvendinti Žeimelio gimnazijos 2g. klasės moksleivės: Olivija Usonytė, Žavinta Butaitė, Kornelija Litvinskaitė, Viktorija Kirjanovaitė, Vaineta Stremilaitė ir Monika Zubavičiūtė.

Visiems renginio dalyviams teko po gabalėlį Padėkos torto, kuriame slėpėsi išmintis ir siurprizas.

Regina Noreikienė

Žeimelio žemės ūkio mokyklos bibliotekininkė

Žeimelyje – dailininkų pleneras

Birželio 13 – osios popietę Žeimelio žemės ūkio mokyklos bendrabutyje apsigyveno grupė dailininkų.
Tos pačios dienos vakarą muziejuje „Žiemgala“ vyko dailės plenero „Žiemgalos paveldas dailininkų kūryboje“ atidarymas, kurį organizavo muziejaus vedėja Daiva Skrupskelytė ir šiaulietis dailininkas Voldemaras Barakauskas.


Atidarymo iškilmėse dalyvavo archeologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Algirdas Girininkas, kraštietis, monografijos „Žeimelis“ vyriausias redaktorius ir sudarytojas Aloyzas Bėčius, Žeimelio seniūnijos seniūnė Vitalija Dobrovolskienė.
Plenero atidarymas sutapo su pagrindinio rėmėjo, Žeimelio žemės ūkio mokyklos direktoriaus Antano Indriulio, vardinėmis ir gimtadieniu. Ta proga jį pasveikino muziejaus vedėja, o kiekvienas dailininkas mokyklai padovanojo po savo tapytą paveikslą.
Plenero dalyviams dovanėles įteikė jaunosios dailininkės Smiltė ir Evelina.
Man teko svečius supažindinti su mūsų krašto senąja tarme, o šiandieninį žeimeliečių gyvenimą atskleidė daugiafunkcio centro linijinių šokių grupė.
Plenero metu nutapytų darbų parodos atidarymas įvyks, birželio 18 d. 14 val. Pakruojo krašto muziejuje „Žiemgala“.

Regina Noreikienė