Žymų Archyvai: sukaktis
Žeimeliečių pažintis su skulptoriais ir jų darbais
Žeimelio seniūnijos gyventojai jau įprato sekti informaciją internetinėje erdvėje ir skaityti skelbimus apie muziejuje vyksiančius renginius.
Kovo 5 – osios vidurdienį, nemažas būrys žeimeliečių ir svečių iš aplinkinių rajonų, susirinko į „Žiemgalos“ muziejų. Čia vyko renginys skirtas liaudies skulptoriaus Antano Nesavo 120 – osioms gimimo metinėms, bei šiuolaikinio menininko Martyno Gaubo skulptūrų ir tapybos darbų parodos atidarymas.
Muziejuje buvo eksponuojamos Antano Nesavo šeimos ir jo darbų nuotraukos, dokumentai. Į paminėjimą iš Kaišiadorių atvyko skulptoriaus sūnus Laimutis ir marti Vlada.
Antanas Nesavas mūsų krašte žinomas, kaip garsių skulptūrų „Vytauto Didžiojo“ Bardiškių kaime, kunigaikštienės „Birutės“ – Lauksodyje ir dviejų angelų Žeimelio katalikų kapinėse autorius.
Antanas Nesavas mokytojavo Mikoliškio kaimo ir Žeimelio latvių pradžios mokyklose, rašė eilėraščius, pjeses vaikams, grojo smukeliu, buvo nuoširdus, jautrus, atsidavęs kūrybai, darbui, dėl kurio nukentėjo šeimyninė laimė.
Išsamų pranešimą, „Skulptorius iš Lietuvos ir Latvijos paribio Antanas Nesavas“, iliustruotą skaidrėmis, pristatė kraštietė, Kauno VDU etnologijos doktorantė Auksė Noreikaitė. Auksė dar besimokydama Žeimelio vidurinėje mokykloje parengė kraštotyros darbą apie liaudies skulptorių. Pradėjusi studijuoti VDU etnologiją, toliau savarankiškai gilinosi į kraštiečio biografiją ir veiklą. Pažintis su Antano Nesavo dukterėčiomis, vėliau su sūnumi, praturtino renkamą medžiagą atsiminimais, šeimos nuotraukomis, autoriaus literatūrine kūryba.
Skulptoriaus jubiliejinių metų paminėjime kalbėjo kraštietis, Pakruojo savivaldybės vicemeras Gediminas Grybė, gyvenantis netoli tų vietų, kur stovi Antano Nesavo sukurti paminklai. Savivaldybės atstovas pasidžiaugė Daivos Skrupskelytės entuziazmu organizuojant renginius.
Muziejininkė nuoširdžiai padėkojo Bardiškių kaimo gyventojai Onai Sapijanienei, kurios šeima nuolat prižiūrinti Vytauto Didžiojo paminklo aplinką.
Į jaunojo menininko parodos atidarymą galerijoje, saksofonų garsais kvietė Šiaulių S. Sondeckio menų gimnazijos moksleivis Mindaugas Avižienis ir Žeimelio gimnazijos moksleivis Augustinas Gurskis.
Savo skulptūrų ir tapybos darbų parodą pristatė buvęs šiaulietis, Prienų miesto gyventojas Martynas Gaubas. Menininkas kuria skulptūras iš medžio, akmens, bronzos, ledo, yra surengęs daugybę parodų, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Apie šiuolaikinį menininką, jo įdomius darbus, surengtas parodas mintimis pasidalino šiaulietis Voldemaras Barakauskas. Sveikinimo žodį tarė vicemeras Gediminas Grybė, už žeimeliečiams atvežtą parodą, darbų autoriui dėkojo seniūnė Vitalija Dobrovolskienė. Kalbėjo nesenai savo knygomis žeimeliečius pradžiuginusi žurnalistė Vita Morkūnienė, profesorius Vaidotas Janulis, skulptorius Kazimieras Bimba.
Iš renginio kiekvienas išsinešėme skirtingus įspūdžius: prisiminėme, naujai sužinojome, pažinome, pamatėme, palyginome, bet svarbiausia šiltai pabendravome ir visi kartu parašėme dar vieną savo karšto ir „Žiemgalos“ muziejaus istorijos puslapį.
Regina Noreikienė
Paribio miestelyje – prasminga šventė
Liepos 4 d. Žeimelyje vykusi vasaros šventė „Po Tėviškės beržais“, buvo skirta Žiemgalos krašto tyrinėtojo, pedagogo, kraštotyrininko, literato Juozo Šliavo 85–osioms gimimo metinėms.
J. Šliavo atminimo įamžinimo šventės dalyje dalyvavo Žiemgalos draugijos prezidentas doc. Dr. Stasys Tumėnas, J. Šliavo sūnėnas Gintautas Šliavas su dukra.
Į šventės atidarymą atvyko seimo narys Vitalijus Gailius, jo patarėjas Gintaras Šurna, Pakruojo savivaldybės vicemeras Gediminas Grybė.
Prieš pietus sporto programos dalyviai rinkosi į Vienybės aikštę, o žeimeliečiai ir svečiai į šv. Petro ir šv. Povilo katalikų bažnyčią. Po šv. Mišių, koncertą bažnyčioje surengė Bardiškių filialo folkloro ansamblis „Beržulėlis“.
Iš bažnyčios eisena pasuko lik evangelikų liuteronų pastorato. Čia esančiame parkelyje Žeimelio seniūnė Vitalija Dobrovolskienė ir J. Šliavo sūnėnas Gintautas Šlevas pasodino atminimo berželį. Berželio sodinimo metu, mūsų krašto senolių dainas dainavo moterų etnografinis ansamblis „Beržutėlis“. Buvo priminta Žiemgalos krašto šviesuolio veikla, aplankytas kapas, miestelio centre parengtas proginis stendas, išleisti lankstinukai ir šventiniai ženkliukai.
Evangelikų liuteronų bažnyčioje šventinių pamaldų metu birbyne grojo svečias, Akmenės muzikos mokyklos mokytojas, Valdas Bogavičius.
Po pamaldų, miestelio centre, šalia Vienybės ąžuolo Žeimelio daugiafunkcio centro renginių organizatorės: Daiva Gasėnienė ir Dovilė Radavičienė pradėjo šventę.
Seniūnė Vitalija Dobrovolskienė tarė sveikinimo žodį ir išreiškė padėką šventės rėmėjams. Į susirinkusius kreipėsi seimo narys Vitalijus Gailius. Rajono atstovas, kraštietis Gediminas Grybė prisiminė mokytoją, kraštotyrininką J. Šliavą ir jo nuveiktus darbus. Vicemeras įteikė rajono savivaldybės padėka seniūnei, „Už krašto istorijos ir tradicijų puoselėjimą, jų perteikimą jaunąją kartai, bendruomenės telkimą naujiems darbams“.
Šventinio koncerto metu skambėjo konkurso “Tramtatulis“ laureatės Emilijos Pukevičiūtės, dainos, pasakojimai ir nuotaikingi pučiamųjų orkestrų pasirodymai.
Buvo apdovanoti sporto varžybų nugalėtojai.
Muziejuje „Žiemgala“ veikė tekstilinių etiudų paroda „Tekstilės spalvos laiko perspektyvoje“ ir Žeimelio žemės ūkio mokyklos meninės fotografijos būrelio moksleivių nuotraukų paroda „Mūsų Žiemgala“.
Svečiai iš Rundalės (Latvija) atvyko su šokių kolektyvais.
Vakaro programoje džiugino pop muzikos grupė „DAR“, šventiniais saliutai ir diskoteka.
Žeimelio seniūnės Vitalijos Dobrovolskienės iniciatyva, kas metai gražėja ne tik miestelis, bet keičiasi ir renginiai. Švenčių metu ne tik skamba muzika, aidi dainos, vyksta sportinės varžybos, bet ir abejose bažnyčiose vyksta šv. mišios ir pamaldos, atsigręžiama į krašto, baltų kultūros istoriją, prisimenami ir įamžinami čia gyvenę ir dirbę žymūs žmonės.
Regina Noreikienė
Paminėta pedagogo, kraštotyrininko, literato Juozo Šliavo gimimo sukaktis
Visa savaitė prieš Sekmines, Žeimelio gimnazijoje buvo skirta kraštotyrininko Juozo Šliavo 85 – osioms gimimo metinėms paminėti. Baigiamąjį renginį „Sekminių ragelis“, skyrėme ir etnografinių regionų metams.
Šventėje dalyvavo LR Seimo narys Vitalijus Gailius, jo patarėjas Gintaras Šurna, Pakruojo savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Irena Mažulienė, Žeimelio seniūnė Vitalija Dobravolskienė, būrys Žeimelio lopšelio darželio „Ąžuoliukas“ programos dalyvių, mokyklos bendruomenė, moksleivių tėveliai, mūsų krašto amatininkai.
Juozas Šliavas gimė 1930 02 08 Rimkūnų kaime, Pakruojo rajone. Pedagogas 30 gražiausių ir brandžiausių gyvenimo metų atidavė Žeimelio vidurinei mokyklai ir Žiemgalos krašto tyrinėjimams. Jo tyrinėtos sritys: archeologija, etnografija, istorija, kalbotyra, mitologija, tautosaka. Žeimelyje įkūrė „Žiemgalos“ muziejų, surinko apie 4000 eksponatų, parašė 18 tomų mokslo darbų. Įdėjo daug pastangų, kad būtų restauruotos Žeimelio karčemos, prisidėjo prie kultūros paminklų išsaugojimų. Į savo veiklą sugebėjo įtraukti, ne tik mokinius, bet visus mūsų apylinkių gyventojus.
1979 m. nutrūko J. Šliavo gyvenimo styga, tačiau liko darbai, prisiminimai, po mirties išleistos knygos. Buvę mokiniai šiandiena tęsia jo darbus, o gimnazijos administracija, mokytojai ir jaunieji kraštotyrininkai stengiasi, kad Žiemgalos krašto šviesuolio vardas būtų gyvas mūsų širdyse.
J. Šliavo jubiliejinės gimimo sukaktys mokykloje pažymimos įvairiomis renginių formomis. Šiais metais nutarėme surengti Sekminių šventę, pagal šiaurės Lietuvos senovines tradicijas.
Buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo direktorės pavaduotoja Raimonda Gasperavičienė. Etnografine programos dalimi daugiausiai rūpinosi šventės iniciatorė, muzikos mokytoja Irmina Nogobodienė.
Visą savaitę skyrėme mokytojo šviesuolio atminimui. Kraštotyros būrelio mokiniai ir vadovė atnaujino mokykloje esantį stendą, bibliotekoje parengė knygų ir moksleivių kraštotyros darbų parodą, moksleiviams buvo priminta J. Šliavo biografija. 2 g. kl. gimnazistas Aleksas Pašuškevičius pasakojo apie Žiemgalos kraštą, aplankėme kraštotyrininko kapą. Moksleiviai mokėsi liaudiškų šokių ir dainų.
Baigiamąją dieną, „Sekminių ragelis“ sukvietė visus į šventiškai papuoštą mokyklos kiemelį. Sveikinimo žodį tarė LR seimo narys Vitalijus Gailius, jis pasidžiaugė, kad Žeimelio gimnazija turi savo tradicijas, jas išlaiko, prisimena žymius žmones, o ir mokslo srityje siekia vis geresnių rezultatų.
Sėkminių „gaspadinė“ gimnazijos direktorė Vilma Kaminskienė, su vaišėmis pasitiko būrį piemenėlių atvedusių vainikuoti ožkytę.
Kiekviena moksleivių klasė ir mokytojai demonstravo senuosius amatus: pynė juostas, sekminių vainikėlius, gamino žilvičių švilpynes, rišo vantas. Šventės viešnia Modesta Plačakienė demonstravo pintinių pynimą, kvepėjo Janinos Vareikienės naminė duona, pyragai, gruzdeliai (žagarėliai). Ilgametis mokyklos darbuotojas Vytautas Pakalnis grojo lūpine armonikėle.
Klasių programoje skambėjo nuotaikingos liaudiškos dainos, muzika, šokiai, žaidimai į kuriuos buvo įjungti visi šventės dalyviai.
Viso renginio metu linksmino Žeimelio daugiafuncio centro kaimo kapela, vadovaujama Stanislovo Zuoko.
Moksleiviai ir svečiai vaišinosi mūsų krašto tradiciniais valgiais, gėrimais, moksleivių mamyčių Reginos Grunskienės ir Lenos Liepienės žiemgališkais „virtieniais“.
Visos gimnazijos bendruomenės pastangomis, minint J. Šliavo 85 – ąsias gimimo metines, pabandėme gyvai atversti vieną jo knygos puslapis – Sekmines.
Regina Noreikienė
Žeimelio gimnazijos kraštotyros būrelio vadovė
Paminėtas pasaulinio garso mokslininkas
Ne kiekviena vietovė gali didžiuotis turinti pasaulinio garso mokslininką. Mūsų kraštui likimas buvo dosnus.
Teodoras Grotusas gimė 1785 sausio 20 d. Leipcige, tačiau po metų mirus tėvui berniukas su motina atvyko gyventi į Gedučių dvarą. Čia prabėgo jo vaikystė, paauglystė, atsiskleidė pirmieji talentai menui ir mokslui. Jis pirmasis pasauliui įrodė vandens ir tirpalų elektrolizės teoriją, atrado pagrindinį fotochemijos dėsnį ir daug kitų išradimų. Tai vienintelis Lietuvos mokslininkas, kurio vardą randame įrašyta fizikos ir chemijos vadovėliuose.
Tragiška ir ankstyva T. Grotuso mirtis 1822 03 26 d. buvo didžiulė netektis visam mokslo pasauliui.
Sausio 21 d. Žeimelio gimnazijoje buvo prisimintas ir paminėtas žiemgalos žemės sūnus, pasaulinio garso mokslininkas Kristianas Johanas Ditrichas fon Grothusas, kurį mes įpratę vadinti Teodoru Grotusu.
230 – ųjų gimimo metinių paminėjimą „..Nieko nėra tamsiau už šviesą“, organizavo seniūnija, daugiafunkcis centras, gimnazija ir žemės ūkio mokykla.
Renginyje dalyvavo Guostagalio seniūnas Jonas Jocys ir buvęs Žeimelio gimnazistas, Šiaulių universiteto studentas Deivydas Katlauskas.
Meno vadovo Stanislovo Zuoko birbyne atliekamas kūrinys „Kur bakūžė samanota“, mintimis nukėlė į buvusį Gedučių dvarą, kuriame užaugo garsus mokslininkas. Šiandiena iš visos dvarvietės belikęs vienas pastatas, paminklinis akmuo prie buvusios sodybos, nenaudėlių nuniokotas šimtametis ąžuolas ir buvusi kapavietė, (vėliau palaikai buvo perkelti kitur, jų tiksli buvimo vieta dar aiškinama iki šiol).
Vaizdingais žodžiais apie T. Grotuso gimtinę ir asmenybę prabilo vedančioji, daugiafunkcio centro renginių organizatorė Daiva Gasėnienė.
Žeimelio žemės ūkio mokyklos fizikos mokytojas Vytoldas Šimaitis, demonstravo skaidres kurias parengė kartu su moksleiviu Mindaugu Usoniu. Išsamiai buvo pateikta T. Grotuso biografija, prisiminti studijų metai ir didžiuliai moksliniai darbai. T. Grotusas, būdamas tik dvidešimtmetis jaunuolis, išspausdino straipsnį „Apie vandens ir jame ištirpusių medžiagų skaidymą galvanine elektra“, kuris sukėlė susidomėjimą Europoje ir pelnė mokslininkui pasaulinį pripažinimą.
Į mokytojo pasakojimą buvo įpinti įdomūs faktai iš T. Grotuso gyvenimo, asmenybės, paminėtas atminimo vardo įamžinimas. Grotusų giminaitė Vilniuje gyvenanti Marija Čiurlienė, yra įsteigusi T. Grotuso vardo fondą, kurio tikslas tirti žymiojo mokslininko palikimą, remti gabius studentus ir jaunus mokslininkus, ypač chemikus, rūpintis jų stažuotėmis geriausiuose pasaulio universitetuose.
Reikia paminėti, kad T. Grotuso pėdsakus tyrinėjo žymus mūsų kraštotyrininkas Juozas Šliavas.
Įvairiomis renginių formomis yra pažymimi T. Grotuso jubiliejai Žeimelyje. Ne kartą vyko respublikinės ir tarptautinės konferencijos, dalyvavo žymūs mokslininkai, jo giminaičiai.
Daugiausiai prie visų paminėjimų yra prisidėjęs Žeimelio fizikos mokytojas Saulius Žilinskas, kuris ir šio renginio metu buvo sutiktas didžiulėmis ovacijomis.
Mokytojas kalbėjo apie pirmąją laboratoriją Gedučiuose, kurioje buvo įvairių optikos įtaisų, vaistinės reagentų ir stiklinių indų, kuriuos vietoje pats pasigamindavo pūtimo būdu.
Priminė daug pasauliui svarbių atradimų, gimusių pačiame šiaurės Lietuvos kampelyje.
T. Grotusas atlikdamas sudėtingus vandens elektrolizės tyrimus parašė bioliuminescencijos procesą pagrindžiančią teoriją. Pirmasis tyrė grandinines reakcijas, suformulavo fosforescencijos dėsnį. Tyrinėjo Likėnų, Smardonės mineralinius šaltinius, nustatė jų vandens sudėtį. Mokslininkas suformulavo fotochemijos dėsnį, kurio dėka buvo išvystyta fotografija, atrado elektrolizės reiškinį, sukūrė pirmąjį fotometrą. Tarp T. Grotuso mokslinių atradimų reikšmingiausią vietą užima šuoliuojančių sąveikos aktų grandinės idėja, kuri paaiškino to meto dar neaiškius galvanizmo procesus. Ši idėja – pirmosios pasaulyje elektrolizės teorijos ašis.
Jo atlikti bandymai, kad dujų mišiniai užsiliepsnoja tik esant tam tikram slėgiui, sukūrė prielaidas sukonstruoti saugią, nesukeliančią sprogimo šachtininkų lempą.
Apie ją išsamiai papasakojo gimnazijos mokytojas, o bandymą pademonstravo buvęs jo mokinys, Šiaulių universiteto studentas Deivydas Katlauskas.
T. Grotuso darbai buvo neišmatuojamai dideli, tačiau ne visada buvo pripažinti ir įvertinti, tai mokslininką skaudino. Jo nepripažinimas, vienatvė ir progresuojanti nepagydoma liga paskatino ankstyvą tragišką mirtį.
Mokytojas S. Žilinskas ragino nepamiršti šio žmogaus nuopelnų, jo vardo ir gimtinės, kuriai šiandiena reikia nemažos pagalbos.
Guostagalio seniūnas Jonas Jocius kalbėjo, kad šis mokslininkas vienija tris seniūnijas. Guostagalio seniūnijos teritorijoje randasi paminklinis akmuo ir apleista buvusi Grotusų sodyba. Šiandieninis sodybos savininkas gyvena Joniškio rajone, jis minėjimą neatvyko, bet seniūnas tikisi su juo susitikti ir aptarti tolimesnę veiklą.
Šimtametis T. Grotuso vardu pavadintas ąžuolas ir buvusi kapavietė priklauso jau Vaškų seniūnijai.
Žeimelyje Grotaus vardu pavadinta gatvė, o „Žiemgalos“ muziejuje kraštiečio skulptoriaus Kęstučio Balčiūno sukurta mokslininko skulptūra.
Lapkričio mėnesį Gedučių miške buvęs padegtas ąžuolas, bendromis Guostagalio ir Vaškų seniūnijų pastangomis šiandiena išgelbėtas.
Žeimelio seniūnė Vitalija Dobravolskienė padėkojo visiems dalyviams ir įteikė atminimo dovanėles.
Minėjimo pabaigoje nuskambėjo dar vienas S. Zuoko birbyne atliekamas kūrinys.
Latvių mokslininkas Janis Stradinis rašė: Gedučiai – tai vieta, kur Grothusas žmonijai paaiškino, kaip veikia elektra ir kaip veikia šviesa“.
Todėl mūsų visų pareiga, kad T. Grotuso vardo įamžinimo ugnelė nuolat degtų žiemgalos krašto žmonių širdyse, būtų saugomos istorinės jį menančios vietos, o jubiliejiniai metai nušvistų dėkingumo, pagarbos ir atminimo šviesa.
Regina Noreikienė
Žeimelio žemės ūkio mokyklos
bibliotekininkė