„Unt kasdiene i švėntine stalą“

2015 – ieji metai Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu yra paskelbti Etnografinių regionų metais. Ugdymo, kultūros ir kituose įstaigose visus metus vyks daug įvairių renginiai, kurių tikslas puoselėti savo regiono tradicijas, papročius, tarmę, kulinarinį paveldą.

Vasario 5 d. Žeimelio žemės ūkio mokyklos bibliotekoje vyko popietė skirta etnografinių regionų metams ir Duonos dienai „Unt kasdiene i šventine stala“.

Renginio metu stengėmės kalbėti kiekvienas savo regiono tarme, paminėjome šv. Agatos dieną, prisiminėme duonos istoriją, kepimo papročius, tradicijas, duonos reikšmę šeimos ir kalendorinėse šventės. Paragavome žiemgalos krašto kepėjos Janinos Vareikienės iškeptos naminės duonos ir pyrago, pasigardžiavome virėjų profesijos mokytojos Liucijos Rusinienės padaryta gira.

Renginyje dalyvavo viešnios: etnologė Auksė Noreikaitė, Pakruojo J. Paukštelio viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė Virginija Balčiūnienė, Žeimelio seniūnijos atstovės Sandra Ankėnaitė, Vitalija Beinorienė, bibliotekos skaitytoja, buvusi Žeimelio vidurinės mokyklos biologijos mokytoja, Emilija Bumblienė.

Šv. Agatos duona turėjo stebuklingų galių, ji saugojo žmones nuo gaisrų, avarijų ir kitokių nelaimių. Apie šv. Agatą ir jos duoną, pasakojo tikybos mokytoja Vilma Plačakienė ir moksleivė Jurgita.

Su etnografinių regionų ypatumais, tautiniais drabužiais, gyvenamaisiais pastatais ir patiekalais, supažindino etnologė Auksė.

Ekonomikos mokytoja Zita Balčiūnienė pasidalino mintimis apie savo gimtąjį Suvalkijos regioną.

Lietuvių kalbos mokytoja Audronė Skučienė kalbėjo apie duonos reikšmę kalendorinėse šventėse, o jos paruošti moksleiviai Elvina, Jūratė, Justas ir Vaidas skaitė Justino Marcinkevičiaus, bei mūsų kraštiečių Vilijos Narvydienės ir Karolinos Kazlauskienės eiles apie duoną.

Duonos istoriją nuo seniausių iki šiandieninių laikų, skaidrių pagalba, išsamiai pateikė virėjų profesijos mokytoja, maisto technologė Ligita Merkelienė.

Elvina ir Justas visiems priminė seną pasaką, „Kaip vilkas norėjo duonos išsikepti“. Po nuotaikingos pasakos rimtai apie javų auginimą nuo sėjos iki kūlimo, kalbėjo biologijos mokytoja Regina Dainauskienė. Ji į renginį atsinešė ir įvairių javų pavyzdžių, kuriuos įdėmiai apžiūrinėjo moksleiviai.

Viešnia Janina papasakojo istoriją įkvėpusią kepti namuose duoną, be kurios nebeįsivaizduoja šiandieninio savo gyvenimo. Energinga moteris ilgus metus gyvenusi mieste, sugrįžo į tėviškę nuošaliame Daugalonių kaime, kuriame tik keletas sodybų ir nėra jokio kultūros židinio. Ji turi keletą bičiulių gretimuose kaimuose, džiaugiasi suradusi bendraminčių Pakruojyje, tarp kurių ir buvusi žeimelietė, poetė Karolina Kazlauskienė. Janina su savimi atsivežė ir Karolinos jai sukurtą eilėraštį.

Nuoširdi, pilna gerų emocijų ponia Janina. Jos iškepta duona tikra, kaip kaimo gyvenimas, suteikianti stiprybės, jėgų, mintimis sugražinanti į tėviškes.

Renginys užsitęsė, visų kantrybę bandė didžiulės lėkštės duonos gaminių, kuriuos norėjosi kuo greičiau paragauti. Nesuspėjome pažiūrėti filmuotos medžiagos, kurią ruošėsi pristatyti lietuvių kalbos mokytoja Vita Songailienė. Supratome, kad ne tik auginant ir kepant, bet ir pagerbiant duoną reikia daug kantrybės, laiko ir meilės.

Man savo darbe norisi ieškoti įvairesnių renginių temų, formų, įjungti daugiau bendrojo lavinimo ir profesijos dalykų mokytojų. Duona lydi žmogų nuo gimimo iki mirties, ji kartu su žmogumi buvo tremtyje, lageriuose, kalėjimuose, kasdienybėje ir šventėse, todėl yra verta didžiulės pagarbos. Trumpai priminiau duonos reikšmę šeimos šventėse ir papasakojau apie mūsų senolių tikėtus prietarus, kurie šiandiena kelia šypsenas. Dalyviams teko pasukti galvas norint įminti senovines mįsles.

Iš popietės visi ką nors išsinešė: širdį užplūdusius nostalgiškus prisiminimus, tikros kaimiškos duonos riekelę, prizą už įmintą mįslę ar į dvi valandas sutalpintą gerų emocijų rinkinį.

Regina Noreikienė

bibliotekininkė