Temos Archyvai: Minėjimai

Prisiminta ir paminėta žydų bendruomenė

Spalio 8 d. Žeimelio muziejuje „Žiemgala“ vyko renginių ciklo „Vienybės tiltai šimtmečiui“ trečiasis etapas, skirtas – čia gyvenusiai žydų bendruomenei prisiminti.

Renginyje „Mes Jus prisimename“ dalyvavo Pakruojo savivaldybės meras Saulius Gegieckas, seimo narys – Vitalijus Gailius, Renaldas Vaisbrodas – Lietuvos žydų bendruomenės direktorius, Vilniaus ir Šiaulių žydų bendruomenių nariai, Chaješo Leizerio anūkė Ekaterina Goldberg su sūnumi iš Izraelio, žeimeliečiai ir kraštiečiai.

Muziejuje buvo parengta nuotraukų ekspozicija „Žeimelio žydai“, aplankytos žydų kapinės, masinė žudynių vieta, surengta ekskursija po Žeimelio senamiestį, muziejaus vedėja Daiva Skrupskelytė prie buvusių žydų namų išdėliojo informaciją su nuotraukomis.
Pranešimą „Rabinas, teologas ir filosofas Izaokas Kukas. Jo jaunystė ir Žeimelis“, skaitė Chaimas Bargmanas istorikas, gidas, Kauno žydų bendruomenės narys. Buvo prisiminta rabino biografija ir veikla. C. Bargmanas su nuoširdžiu dėkingumu priminė spaudos puslapiuose aprašytą istoriją. 2016 metų vasarą istorijos tyrinėtojai iš Izraelio Žeimelio žydų kapinėse surado rabino pirmosios žmonos kapą. Atsitiktinai pro šalį važiavusi mūsų miestelio fotografė Larisa Kazakevičienė, pasisiūliusi įamžinti šį reikšmingą momentą. Larisa metusi savo darbus, sugrįžo į namus pasiėmė fotoaparatą, nufotografavo svečius, apie tai pranešė muziejaus vadovei Daivai, bei Šiaulių krašto redakcijai. Garbingoje vietoje muziejuje buvo eksponuojamas Janinos Šaparnienės straipsnis „Žeimelyje – pasaulinio garso žydų rabino pėdsakas“, jis yra išverstas į hebrajų kalbą, o nuotrauka platinama po pasaulio žydų bendruomenes. Pranešėjas kalbėjo, kad yra planuojama ekspedicija „Rabino Kuko keliais“, pažadėjo neaplenkti ir Žeimelio.
Vilnietė istorikė Roza Bieliauskienė, remdamasi žydų išeivio Anatolijaus Chaješo straipsniais, pateikė išsamų pranešimą apie Lietuvos „Beilio bylą“.
1930 metais vasario 22 dieną žeimeliečius sukrėtė tragiškas įvykis. Eidamas iš žydams priklausančios mėsinės, dingo veterinarijos gydytojas Kazys Avižienis. Jis buvo rastas negyvas netoli skerdyklos esančiame šulinyje su žaizda galvoje. Buvo išaiškinta, kad tarp žydų ir veterinarijos gydytojo kilo konfliktas. Miestelyje kilo sąmyšis, žmogžudyste buvo apkaltinti du mėsininkai ir du vežėjai žydai. Atvykę pareigūnai nustatė, kad tai nelaimingas atsitikimas. Žuvusio artimieji kreipėsi į kitus pareigūnus, atliko naujus tyrimus, žydai buvo apkaltinti ir įkalinti po 12 metų. Šis įvykis skaudžiai palietė visą žydų bendruomenę. Byla buvo perduota apeliacijai, aukščiausiam tribunolui, vyko daugybė teismų, tačiau kaltė buvo palikta, tik sutrumpintas įkalinimo laikas.
Kraštietis Žeimelio monografijų redaktorius Aloyzas Bėčius vaikystėje girdėjo daug pasakojimų apie žydus ir tragišką K. Avižienio žūtį. Jo žiniomis veterinarijos gydytojas skerdykloje išgėrė dezinfekuojančio spiritinio tirpalo ir einant tamsoje įkrito į neaukštą šulinį, kurį gerai prisimena pasakotojas. Renginio dieną A. Bėčius bandė ieškoti šulinio vietos.
Žeimelio gimnazijos kraštotyrininkai kelerius metų tyrinėją čia gyvenusią žydų bendruomenę, yra parengę du kraštotyros darbus, kuriuos buvome išsiuntę į respublikinį ir nacionalinį konkursą.
2014 metais dalyvavome nacionaliniame projekte „Kiekvienas žmogus turi vardą“, mūsų parengtas darbas „Žeimelio žydų bendruomenė“ buvo išverstas į jidiš kalbą ir išsiųstas į Izraelį.
Renginio metu Žeimelio gimnazistės Žavinta Butaitė, Gabrielė Dovidonytė ir Olivija Usonytės, skaitė žeimeliečių Emilijos Kubilienės, Genovaitės Niauronienės ir Stefanijos Nesavienės prisiminimus.
Parodų galerijoje buvo atidaryta Evos Pohle iš lenkijos paroda „NE– ATMINTIS“. Paveikslai atlikti įvairiomis technikomis, panaudojant gamtines ir buitines medžiagas, juose juntami žydų istorijos pėdsakai. Pati autorė į renginį negalėjo atvykti, parodą pristatė šiaulietis dailininkas Voldemaras Barakauskas.
Renginio atidaryme ir parodos pristatyme skambėjo Šiaulių dramos teatro aktorės Nomedos Bėčiūtės skaitomi Georgijaus Kanovičiaus tekstai.
Šventinį koncertą Klemzer Klanger iš Vilniaus, renginio dalyviams dovanojo Žeimelio žemės ūkio bendrovė.
Pagrindinė renginio organizatorė Daiva Skrupskelytė, aplink save subūrė stiprią rėmėjų ir pagalbininkų komandą. Renginį rėmė Pakruojo rajono savivaldybė, Žeimelio seniūnija, Žeimelio daugiafunkcis centras, Žeimelio žemės ūkio mokykla, Žeimelio gimnazija, Šiaulių spaustuvė, verslininkė Lina Legienė, Žeimelio žvejų klubas „Beržtalis“, buvusi mokytoja E. Bumblienė, Daiva Gasėnienė, aktorė – Nomeda Bėčiūtė, kraštietis Oskaras Večenas.
Žydų bendruomenių atstovai buvo maloniai sujaudinti šiuo prasmingu renginiu, džiaugėsi, kad jų tautos atminimas yra saugomas. „Nuo draugystės iki neapykantos vienas žingsnis“, sakė Šiaulių bendruomenės atstovas Aleksandras Kerbelis, tačiau jis tikisi, kad ši tragiška istorija nepasikartos.

Regina Noreikienė

Žeimelyje – Vienybės renginių pynė

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo jubiliejų, Žeimelyje kiekvieną metų ketvirtį, vyksta renginių ciklas „Vienybės tiltai šimtmečiui“, skirtas čia gyvenusioms keturioms religinėms bendruomenėms. Gegužės 6 d. buvo paminėtos Reformacijos 500-osios metinės ir pagerbta evangelikų liuteronų bendruomenė.
Renginių organizavimu rūpinosi Žeimelio daugiafunkcio centro „Ąžuoliukas“ l. e. p. direktorė Laima Karpavičiūtė, darnus darbuotojų kolektyvas, renginių organizatorė Daiva Gasėnienė, meno vadovas Stanislovas Zuokas, Pakruojo krašto muziejus „Žiemgala“, Žeimelio seniūnija.


Pirmoji dalis – seminaras – „Liuteroniškai Reformacijai – 500 metų“ prasidėjo daugiafunkcio centro „Ąžuoliukas“ salėje. Pagrindinis seminaro globėjas Biržų – Žeimelio – Alkiškių kunigas Juozas Mišeikis, pasveikino visus su Reformacijos 500-osims metinėms, kurios ne kartą šiemet bus paminėtos Žeimelyje.
Pasveikinti atvyko seimo narys Arūnas Gumuliauskas, Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narys Alvydas Žuvininkas, Žeimelio seniūnė Vitalija Dobrovolskienė.
Pranešimą, „Liuteroniškoji reformacija – istorija, teologija ir liturgija“, skaitė kun. habil. dr. Darius Petkūnas. Lektorius pasakojo apie Reformacijos atsiradimą Europoje ir Lietuvoje. Reformacijos pradžia laikomi 1517 metai, kai Martynas Liuteris Vitenberge paskelbė savo garsiąsias 95 tezės, prikalęs jas prie bažnyčios durų.
Kunigas Remigijus Šemeklis pristatė, svarbiausių liuteronų tikėjimo išpažinimo raštų rinkinį, istorinį įvadą į santarvės knygą (1517 – 1580). „Santarvė“ reiškia tikrą ir visišką sutarimą tame mokyme, kurį liuteronai stengiasi su Dievo pagalba išlaikyti ir išsaugoti savo širdyse.
Seminaro metu buvo supažindinta su Martyno Liuterio biografija, liuteronų ir katalikų liturgijos skirtumais.
Po skanių ir sočių daugiafunkcio centro darbuotojų paruoštų pietų, skubėjome į meninę dalį muziejuje.
Pakeliui buvo aplankyta viena seniausių evangelikų liuteronų bažnyčių Lietuvoje. Laukdamos svečių, religinės bendruomenės narės, papuošė maldos namus savo išaugintomis gėlėmis.
Į antrąją renginio dalį atvyko seimo narys Vitalijus Gailius ir jo padėjėjas Gintaras Šurna. O Daiva Skrupskelytė visas renginyje dalyvavusias mamas pasitiko su glėbiu gėlių, įpindama dar vieną gražią šventę į vykusių renginių pynę.
Žeimelio daugiafunkcio centro „Ąžuoliukas“ fotografijos būrelio „Blykstė“ moksleiviai ir jų vadovė Larisa Kazakevičienė keletą savaičių lankė gyventojus, juos fotografavo ir parengė nuotraukų parodą „Žeimelio liuteronai šiandien“.
Muziejuje buvo eksponuojami Žeimelio gimnazijos kraštotyros būrelio moksleivių parengti darbai apie evangelikų liuteronų bendruomenės gyvenimą.
Parodų galerijoje vyko kauniečio Eugenijaus Nalevaikos akvarelės darbų parodos, „Be personažo“ atidarymas. Kalbėjo dailininkas Voldemaras Barakauskas, menotyrininkė Jovita Jociuvienė ir darbų autorius. Menininko darbai saviti, leidžiantys pačiam lankytojui giliau pažvelgti į kūrinį ir tapti ne tik stebėtoju, bet ir mąstytoju.
Parodos atidarymo metu dainomis džiugino Žeimelio gimnazijos 2 g. klasės moksleivis Deimantas Dovidonis.
Šventinį koncertą, skirtą Motinos dienai, dovanojo Šiaulių dramos teatro aktorė Nomeda Bėčiūtė.

Regina Noreikienė

Vilties angelai priminė istoriją

Pasitinkant Lietuvos okupacijos 75 – ąsias metines, birželio 8 – 14 dienomis, kartu su socialine pedagoge Rima Dargužiene, istorijos mokytoja Lina Uliniene ir dailės mokytoja Gitana Kokmaniene, mokykloje organizavome pilietinės iniciatyvos akciją „Vilties angelai primena istoriją“, kurios metu bibliotekoje buvo parengta paroda, vyko pokalbiai su mokiniais apie tremtį, iš popieriaus karpėme angelų figūras.


Birželio 14 d. mokyklos bendruomenės narius ir svečius, mūsų mokyklos bendrabutyje įsikūrusius dailės plenero „Žiemgalos paveldas dailininkų kūryboje“ dalyvius, pakvietėme į renginį.
Istorijos mokytoja Lina Ulinienė papasakojo apie okupacijos laikotarpį, trėmimus, gyvenimą tremtyje, Gedulo ir Vilties dienos prasmę ir reikšmę.
Išklausę istorijos mokytojos pranešimo, nešini angelais išėjome į mokyklos kiemą.
Po Lietuvos okupacijos 75- osioms metinėms skirto eilėraščio, simboliniai angelai, suteikę lietuviams stiprybės, jėgų ir vilties tremtyje, baltais sparnais supleveno ant laiptų turėklų ir kiemo žibintų.
Renginio pabaigoje visi norintys galėjo pažiūrėti filmą ‚Ekskursantė“.

Regina Noreikienė

Žeimeliečių pažintis su skulptoriais ir jų darbais

Žeimelio seniūnijos gyventojai jau įprato sekti informaciją internetinėje erdvėje ir skaityti skelbimus apie muziejuje vyksiančius renginius.
Kovo 5 – osios vidurdienį, nemažas būrys žeimeliečių ir svečių iš aplinkinių rajonų, susirinko į „Žiemgalos“ muziejų. Čia vyko renginys skirtas liaudies skulptoriaus Antano Nesavo 120 – osioms gimimo metinėms, bei šiuolaikinio menininko Martyno Gaubo skulptūrų ir tapybos darbų parodos atidarymas.


Muziejuje buvo eksponuojamos Antano Nesavo šeimos ir jo darbų nuotraukos, dokumentai. Į paminėjimą iš Kaišiadorių atvyko skulptoriaus sūnus Laimutis ir marti Vlada.
Antanas Nesavas mūsų krašte žinomas, kaip garsių skulptūrų „Vytauto Didžiojo“ Bardiškių kaime, kunigaikštienės „Birutės“ – Lauksodyje ir dviejų angelų Žeimelio katalikų kapinėse autorius.
Antanas Nesavas mokytojavo Mikoliškio kaimo ir Žeimelio latvių pradžios mokyklose, rašė eilėraščius, pjeses vaikams, grojo smukeliu, buvo nuoširdus, jautrus, atsidavęs kūrybai, darbui, dėl kurio nukentėjo šeimyninė laimė.
Išsamų pranešimą, „Skulptorius iš Lietuvos ir Latvijos paribio Antanas Nesavas“, iliustruotą skaidrėmis, pristatė kraštietė, Kauno VDU etnologijos doktorantė Auksė Noreikaitė. Auksė dar besimokydama Žeimelio vidurinėje mokykloje parengė kraštotyros darbą apie liaudies skulptorių. Pradėjusi studijuoti VDU etnologiją, toliau savarankiškai gilinosi į kraštiečio biografiją ir veiklą. Pažintis su Antano Nesavo dukterėčiomis, vėliau su sūnumi, praturtino renkamą medžiagą atsiminimais, šeimos nuotraukomis, autoriaus literatūrine kūryba.
Skulptoriaus jubiliejinių metų paminėjime kalbėjo kraštietis, Pakruojo savivaldybės vicemeras Gediminas Grybė, gyvenantis netoli tų vietų, kur stovi Antano Nesavo sukurti paminklai. Savivaldybės atstovas pasidžiaugė Daivos Skrupskelytės entuziazmu organizuojant renginius.
Muziejininkė nuoširdžiai padėkojo Bardiškių kaimo gyventojai Onai Sapijanienei, kurios šeima nuolat prižiūrinti Vytauto Didžiojo paminklo aplinką.
Į jaunojo menininko parodos atidarymą galerijoje, saksofonų garsais kvietė Šiaulių S. Sondeckio menų gimnazijos moksleivis Mindaugas Avižienis ir Žeimelio gimnazijos moksleivis Augustinas Gurskis.
Savo skulptūrų ir tapybos darbų parodą pristatė buvęs šiaulietis, Prienų miesto gyventojas Martynas Gaubas. Menininkas kuria skulptūras iš medžio, akmens, bronzos, ledo, yra surengęs daugybę parodų, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Apie šiuolaikinį menininką, jo įdomius darbus, surengtas parodas mintimis pasidalino šiaulietis Voldemaras Barakauskas. Sveikinimo žodį tarė vicemeras Gediminas Grybė, už žeimeliečiams atvežtą parodą, darbų autoriui dėkojo seniūnė Vitalija Dobrovolskienė. Kalbėjo nesenai savo knygomis žeimeliečius pradžiuginusi žurnalistė Vita Morkūnienė, profesorius Vaidotas Janulis, skulptorius Kazimieras Bimba.
Iš renginio kiekvienas išsinešėme skirtingus įspūdžius: prisiminėme, naujai sužinojome, pažinome, pamatėme, palyginome, bet svarbiausia šiltai pabendravome ir visi kartu parašėme dar vieną savo karšto ir „Žiemgalos“ muziejaus istorijos puslapį.

Regina Noreikienė

„Žiemgalos“ muziejuje prisimintas Pranas Razgus

Nenusakomai greitai pro mūsų akis bėga gyvenimas. Vasario 24 d. sukako metai, kai Žeimelio žemės ūkio mokyklos bendruomenė ir visas Žiemgalos kraštas atsisveikino su istorijos mokytoju, „Žiemgalos“ muziejaus vadovu Pranu Razgumi.
Jis išėjo į ten, kur niekas nesugrįžta. Liko nebaigti darbai, neįgyvendintos svajonės, artimųjų ir kolegų liūdesys ir mieli, šilti prisiminimai.

Prano Razgaus gyvenimas ir veikla, lyg vandeninga upė nuvilnijo per visą Lietuvą. Išbraidęs rasotas žemaitijos pievas, paragavęs studentiško sostinės gyvenimo, suradęs sėslų ramybės uostą Žeimelyje, paskutine gyvenimo stotele pasirinko Vilnių.
Visus šiuos metus mylimas vyras, tėvelis, senelis, mintimis dar buvo taip arti savųjų. Surinkę šeimos, darbo, laisvalaikio nuotraukas, artimieji mirties metinių proga sukūrė filmą, „Praną Razgų prisimenant 1950 – 2015“.
Maldomis ir gėlių žiedais pagerbę šviesų velionio atminimą ir amžiną poilsio vietą esančią už 300 kilometrų nuo Žeimelio, artimieji subrandino gražią mintį, paminėti Prano Razgaus pirmąsias mirties metines ir “Žemgalos“ muziejuje.
Sekmadienį, po Šv. mišių Žeimelio Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčioje, visi pasukome į muziejų. Iš didžiulio ekrano žvelgė ramus, santūrus žvilgsnis. Pro mūsų akis prabėgo visas Prano gyvenimas, su vaikystės skaudžia netektimi, studentiškomis akimirkomis, amžina priesaika žmonai Pranciškai, šiltai apglėbtos dukrelės, jų mokykliniai metai, šeima pasikildžiusi žentais ir net 7 anūkėmis, laisvalaikis, kelionės, darbas žemės ūkio mokykloje ir muziejuje, kuriam atidavė pačius darbingiausius savo gyvenimo metus.
Po filmo, artimųjų prašymu pasidalinome prisiminimais. Vidos Paliliūnienės šeimai Pranas buvo nuoširdus ir puikus kaimynas, kaip ir visa jo šeima, Algirdui Dobrovolskiui draugiškas kolega, kraštietei VDU doktorantei Auksei Noreikaitei pirmosios praktikos vadovas, kraštotyrinių ekspedicijų dalyvis. Daug nuoširdžių žodžių išsakė seniūnė Vitalija Dobrovolskienė. Pačiais šilčiausiais žodžiais apie istorijos mokytoją, kolegą, žmogų, kalbėjo Žeimelio žemės ūkio mokyklos administracijos atstovės: Svetlana Lacienė ir Albina Kavaliauskienė. Praną, kaip aistringą krepšinio mėgėją, prisiminė Žeimelio gimnazijos mokytojas Saulius Zapalskis.
Man likimas leido šį žmogų pažinti tris dešimtmečius, mačiau rūpestingą trijų dukrelių tėvelį, muziejaus vadovą, ne kartą teko dalyvauti bendruose Žiemgalos krašto renginiuose. Žeimelio vidurinėje ir žemės ūkio mokyklose buvome kolegos.
Mylėjo Pranas ne tik savo šeimą, mylėjo visus žmones, buvo taikus, ramus, kuklus, mažai reklamuodavo savo nuveiktus darbus, tačiau jie liko ir daug didesni negu mes galvojame.
Mūsų visų pareiga pagal galimybes prisidėti prie Prano Razgaus vardo išsaugojimo ir įamžinimo Žeimelyje.

Regina Noreikienė