Sausio 23 d. Pakruojo krašto Žeimelio muziejuje „Žiemgala“, buvo atidaryta šiaulietės Rositos Eidintienės tapybos darbų paroda „Žaidimai“. Parodą organizavo muziejaus vedėja Daiva Skrupskelytė ir dailininkas Voldemaras Barakauskas.
Atidarymo šventėje dalyvavo šiaulietė dailininkė Izolda Žagrakalienė, seniūnė Vitalija Dobrovolskienė, žemės ūkio mokyklos direktorius Antanas Indriulis, daugifunkcio centro „Ąžuoliukas“ direktorė ir darbuotojai, ugdymo įstaigų mokytojai, žeimeliečiai ir jų atžalos grįžę aplankyti gimtinės.
Muziejininkė Daiva visais įmanomais būdais kvietė žeimeliečius, rašė skelbimus, platino internete, kalbino žmones. Pastangos davė vaisių, susirinko apie pusšimtį lankytojų.
Menas nušviečia žmogaus sielą spalvomis, tačiau dar ryškiau viskas nušvinta suskambus muzikos garsams. Šiaulių S. Sondeckio menų gimnazijos moklseivis, žeimelietis Mindaugas Avižienis, pritardamas gitara svečiams dovanojo nuotaikingas dainas.
Negailėdamas pagyrimo žodžių, Voldemaras pristatė savo buvusią dailės studijos mokinę. Gabi buvo Rosita, stebėjausi, kad nelankiusi dailės mokyklos iš karto viską gerai atlikdavo. Jos kūriniai savito stiliaus, elegantiški, subtilūs, įdomūs siužetai, vyrauja šviesios spalvos, tokia ir pati dailininkė švelni, moteriška. Voldemarui uždavus klausimą, kokia galėtų būti Rositos profesija, daugelis atsakė medikė, modelis arba mokytoja, tačiau klydome visi. Giliai paslėptų minčių darbų autorė – ekonomistė.
Dailininkė pristatydama parodą nekalbėjo apie atskirus paveikslus. Ji neišsakė savo minčių sudėtų į tapybos darbus ir paliko tai interpretuoti patiems lankytojams. Darbų temos labai įvairios, paslėptos gilios emocijos, betarpiškos jungtys triptikuose. Nesinorėjo darbų lyginti vieno su kitu, tiesiog norėjosi kiekvieną atskirai paliesti mintimis, pajausti širdimi.
Menininkė Izolda pasigėrėjo gamtos suteiktu žiemos grožiu, tyrumu, sniego baltumu. Rositos parodos spalvinė gama, tarsi kelionės iš Šiaulių metu matytų vaizdų tęsinys. Menininkė palinkėjo ir toliau eiti savo surastu keliu, žaisti balta spalva ir jos atspalviais.
Apglėbtos Daivos rankų, į paveikslus ir kalbančius menininkus, smalsiai žvelgė trys poros mažų akučių, tai daugiafunkcio centro, neformaliojo švietimo būrelio vadovaujamo Voldemaro Barakausko auklėtinės: Gabija, Evelina ir Samanta. Išsakyti savo mintis buvo leista ir jaunosioms dailininkėms.
Žeimelio gimnazijos dailės ir technologijų mokytojas Saulius Zapalskis prisipažino, kad jam artimas Rositos darbų stilius, jis – realistas, tačiau jo mintis nėra tiek giliai paslėpta, daugiausiai tapo tai ką mato. Žeimeliečiai žino, kad mokytojo Saulius rankoms paklūsta ne tik švelnus teptukas, bet kietas medis ir net akmuo. Su nekantrumu laukiame savo krašto dailininko parodos muziejuje.
Žeimelio žemės ūkio mokyklos direktorius, Pakruojo savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto komiteto narys Antanas Indriulis, neturėjo tiek daug meniškų žodžių, tačiau jis pažadėjo prisidėti prie meninių projektų įgyvendinimo ir plenero organizavimo Žeimelyje.
Mūsų miestelio žmonės dar tik pratinasi prie naujos muziejaus veiklos ir labai džiaugiasi, kad miestiečių menininkų darbai pasiekia atokų paribio kampelį.
Neskubėdami skirstėsi lankytojai, buvo gera, šilta, jautru.
Rositos Eidintienės sielos atspindžiais mus džiugins iki vasario 20 d., kviečiame aplankyti.
Regina Noreikienė
