Žeimelyje paminėta Laisvės gynėjų diena

Nuo pat ankstaus ryto ugdymo įstaigų languose degė žvakutės, vyko istorijos ir pilietiškumo pamokos, filmų peržiūros.
Po pietų, pakviesti „Žiemgalos“ muziejaus vedėjos Daivos Skrupskelytės ir Žeimelio daugiafunkcio centro darbuotojų, žeimeliečiai rinkosi prie Vienybės ąžuolo. Renginyje dalyvavo seniūnė Vitalija Dobrovolskienė, daugiafunkcio centro „Ąžuoliukas“ darbuotojai, gimnazijos ir žemės ūkio mokyklos moksleiviai, mokytojai, kraštotyrininkai, jaunieji fotografai.
Muziejuje buvo parengta šiauliečio menininko Rolando Parafinavičiaus nuotraukų paroda, skirta 1991 sausio įvykiams atminti.

Likus valandai iki renginio ėmė varstytis muziejaus durys, vienas po kito rinkos muziejininkės pagalbininkai, Žeimelio gimnazijos moksleiviai. Su glėbiais žvakučių jie skubėjo prie Vienybės ąžuolo. Netrukus ant sausio sniego suliepsnojo raudonų švieselių mozaika – „Laisvė 25“.
Jauniausioji šventės dalyvė, Žeimelio gimnazijos 1 klasės moksleivė Rugilė Gasėnaitė, su meile rikiavusi žvakutes, pirmoji stojo prie mikrofono. Rugilės žodžiai Lietuvai, Laisvei ir daina „Sapnas“, buvo skirti tiems, kurie tą sausio naktį stojo prieš tankus.
Daugybė žmonių buvo sužeista, bet tragiškiausi likimai ištiko 14 Lietuvos patriotų. Gimnazistės Agnė Bulytė ir Austėja Švereikaitė, priminė žuvusių vardus, pavardes, jų amžių.
Muziejaus vadovė Daiva Skrupskelytė kalbėdama apie sausio įvykius, pasidalino savo asmeniniais išgyvenimais. Tą tragišką naktį ji buvo čia, Žeimelyje. Myli Daiva savo gimtąjį miestelį, stengiasi jį atgaivinti kultūriniais renginiais, suburti žmones, pritraukti jaunimą.
Graži buvo renginio organizatorių mintis į dangų paleisti 3 žibintus: už Laisvę, Taiką ir Žeimelį.
Nors šaltukas nemaloniai žnaibė veidus ir rankas, kiekvienas paskendome savuose apmąstymuose. Vienaip ar kitaip šis istorinis įvykis palietė mus visus ir mūsų pareiga apie tai kalbėti. Mano eilėraščiai „Sidabrinė Laisvės ugnis“ ir „Dėkingi liksim amžiams“, priminė kruvinus įvykius, bėgantį laiką ir mūsų dėkingumą taikiems kovotojams.
Kaip ir tomis sausio naktimis prieš 25 metus, žmones vienijo šilta arbata, taip ir tą kart Daiva pakvietė visus į muziejų sušilti.
Fotomenininko Rolando Parafinavičiaus nuotraukos, dar kartą sugražino į praeitį.
Muziejaus vadovė padėkojo susirinkusiems ir įteikė atminimo dovanėles savo pagalbininkams.
Tą vakarą jaukioje muziejaus parodų salėje, žeimeliečių sužvarbusias rankas šildė kvapnios arbatos stiklinės, o širdis vienijo prisiminimai ir nuoširdus bendravimas.

Regina Noreikienė

Parašykite komentarą