Žeimelio gimnazijos kraštotyrininkai viešėjo Vilniuje

Išvykos, Ivairūs, Įvykiai, , ,

Kovo mėnesį Žeimelio Gimnazijos gimnazistai užsiregistravo į respublikinį kūrybinių darbų konkursą „Aš čia gyvenu“, skirtą gimtajam kraštui pažinti ir populiarinti, pristatant vietoves ir objektus, atskleidžiančius miesto, miestelio, kaimo unikalumą.
Balandžio mėnesį konkursui pateikėme du darbus: 1 g. klasė gimnazistė Olivija Usonytė paruošė reportažą apie Žeimelio Vienybės ąžuolą, 3g. kl. gimnazistas Aleksas Pašuškevičius išsamiai aprašė Steigvilių kaimo vėjinio malūno istoriją. Moksleivių darbai buvo patalpinti į internetinę svetainę www.manokrastas.lt, vyko balsavimas.

Rodyti miniatiūras

Gegužės 24 d baigiamasis renginys įvyko Vilniuje, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos konferencijų salėje. Kai kurių moksleivių darbai buvo įvertinti specialiais prizais. Mūsų gimnazistei Olivijai Usonytei atiteko, Valstybinio turizmo departamento prie ūkio ministerijos padėka ir dovanėlės. Visiems dalyvavusiems buvo įteiktos konkurso globėjos, švietimo viceministrės Genoveitos Krasauskienės ir organizatorės Genovaitės Paulikaitės padėkos, dovanotas nacionalinės ekspozicijos lankymas Valstybės saugomų teritorijų tarnyboje, ekskursijos po Vilniaus senamiesčio kalbančių skulptūrų parką, bei LDK valdovų rūmus.
Džiaugiamės turėję galimybė susipažinti su istorinėmis Vilniaus vietomis. Olivija ir Aleksas pagilino Lietuvos istorijos žinias, kurių prireiks ateityje.

Žiemgalos muziejuje – „Rožės pražydėjimo tamsoj“ vakaras

Įvykę renginiai, Įvykiai, Muziejaus renginiai, Renginiai, , , , , ,

Gegužės 21 d. visoje Lietuvoje vyko Muziejų naktis. Šių metų skelbta tema buvo „Rožės pražydėjimas tamsoj“, pagal rašytojo Romualdo Granausko parašytos pjesės pavadinimą.
Ta proga, pirmą kartą Žiemgalos muziejuje, buvo surengtas paslapčių ir stebuklų vakaras, Žeimelio gimnazijos moksleiviams.

Rodyti miniatiūras

Muziejaus vadovė Daiva Skrupskelytė supažindino su renginio programa. Aš atsinešiau legendomis apipintą dykumų gėlę (Jericho rožę), papasakojau apie jos kilmę, ištvermę, stebuklingą gyvybingumą. Vaikai klausėsi pasakojimo, apžiūrinėjos miegančią rožę, galvojo norus, merkė į vandenį ir laukė pražydėjimo.
Kad laukimas neprailgtų, muziejaus vadovė vaikams išdalino priemones ir paprašė nupiešti savo svajonių gėlę. Kai piešiniai buvo baigti, atėjo metas ekskursijai. Muziejuje moksleiviai dažni svečiai, tačiau yra ir dar nematytų, paslaptingų vietų. Pakilome į antrą aukštą, vieniems buvo linksma, kitiems įdomu, o kai kam ir šiek tiek baugu.
Gerai apžiūrėjus abu aukštus, vaikai žaidė slėpynių. Nesurastų „slapukų“ laukė vertingi prizai. Jie atiteko Laura Kupčiūnaitei ir Olivijai Usonytei.
Po apdovanojimų, patraukėme prie Vienybės ąžuolo. Kol vieni degė žibintus, kiti džiaugėsi pučiamais muilo burbulais. Paleidę vaikų svajones į dangų, grįžome į muziejų, o ten visų laukė – pražydėjusi rožė.
Vaikams reikia svajonių, nesvarbu jos kyla, skrenda ar pražysta, jų širdelėse išlieka tos vietos, kur svajonės gimsta.

Regina Noreikienė

Žeimelio gimnazijos kraštotyros būrelio vadovė

Žiemgalos krašto sakmės sujungė tautas

Daugiafunkcinio centro renginiai, Įvykiai, Naujienos, Susitikimai, , ,

Tarptautinis projektas „Įmintais žiemgalių pėdsakais“, jau įsibėgėjo. Balandžio mėnesį grupė Pakruojo rajono kultūros ir švietimo darbuotojų, vyko į tarptautinį seminarą ir viešnagę Latvijoje.
Gegužės 20 d., pakviestos projekto koordinatorės Laimos Karpavičiūtės, į Žeimelį iš kaimyninės šalies atvyko viešnios. Jas supažindinome su mūsų seniūnijos bibliotekomis, kartu pakeliavome įmintais žiemgalių takais, klausėmės moksleivių skaitomų sakmių, dalyvavome vykusiame dailės plenere.

Rodyti miniatiūras

Ar kas galėjo pagalvoti, kad Žiemgalos krašto tyrinėtojo Juozo Šliavo, 6 – 8 XX a. dešimtmetyje kartu su moksleiviais užrašytos sakmės, XXI a. pradžioje išaugs į tarptautinį projektą, kuris apjungs daugybę Žiemgalos ir Zemgalės regiono meno, kultūros, mokslo žmonių, įtrauks moksleivius ir jaunimą.
Projekte dalyvaujanti žeimelietė, VDU etnologijos 1 kurso doktorantė, Auksė Noreikaitė, tą dieną buvo mūsų jungtinės grupės latvių kalbos vertėja.
Po mielų susitikimo akimirkų ir priešpiečių daugiafunkciame centre, aplankėme tame pačiame pastate įsikūrusį, Pakruojo J. Paukštelio viešosios bibliotekos padalinį. Vyr. bibliotekininkė Virginija Balčiūnienė papasakojo apie vykdomus projektus, pristatė parengtas parodas.
Sekantis apžvalgos objektas – Žiemgalos muziejus. Jo vadovė Daiva Skrupskelytė papasakojo apie Juozą Šliavą, Žiemgalos kraštą, parodų galerijoje apžvelgėme ruošiamą Bauskės savivaldybės mero Raičio Abelnieko fotografijų parodą.
Žeimelio gimnazijoje viešnias pasitiko mokyklos direktorė Vilma Kaminskienė ir bibliotekininkė Virgutė Gribienė. Po bibliotekos pristatymo, pasigėrėjome moksleivio Mariaus Balčiūno dailės egzamino darbu, nuotraukų paroda, paveikslais iš netradicinių medžiagų, moksleivių pieštomis perskaitytų knygų iliustracijomis.
Žemės ūkio mokykloje apžiūrėjome moksleivių fotografijų parodą, bibliotekoje eksponuojamus gimnazijos moksleivių kraštotyros darbus. Supažindinau su savo veikla, mokykloje ruošiamomis profesijomis, pristačiau parengtą moksleivių ir būrelio vadovės Ingos Račkauskienės parodą „Beržo vytelės + darbščios rankelės“.
Rūpėjo pažiūrėti, kaip gyvuoja mūsų kaimų bibliotekos. Pakruojo viešosios bibliotekos padalinio Bardiškių kaimo bibliotekininkė Gitana Norgailienė, ne tik aprodė savo valdas, pavaišino kava ir saldumynais, bet pakvietė prie kaimo pasididžiavimo, Vytauto Didžiojo paminklo ir leido užeitį į praeitimi alsuojančią Poželų sodybą.
Toliau įminti žiemgalių pėdsakai mus nuvedė į Laimos Skopienės ūkį, Petronių kaime. Atokioje etnografinėje sodyboje: kryžiai, tvenkinys, gausybė gyvūlėlių, paukščių ir nuostabiai šilta, miela, meniškos sielos šeimininkė. Buvome sužavėtos ir maloniai nustebintos.
Viešnioms parodėme dar vieną žemišką rojaus kampelį, Gedimino Ališausko sodybą Striukų kaime. Čia puikiai dera praeitis ir dabartis, šventieji ir nelabieji, medis ir akmuo, mandalos, zodiakai, įspūdingi tvenkiniai, gėlynai, kuriami žmogaus – žmonėms.
Grįžtant dar spėjome aplankyti Pakruojo viešosios bibliotekos Grikpėdžių padalinį. Uždarius mokyklą ši biblioteka – vienintelis šviesulys. Kaimo žmonės darbštūs ir kūrybingi, o bibliotekininkė Stanislava Martinaitienė rengia jų darbų parodas, rūpinasi kaimo vaikų užimtumu.
Daug dar ko nespėjome apžiūrėti, nes turėjome skubėti į dailės plenero atidarymą. Šalia daugaifunkcio centro esančiame parkelyje jau mūsų laukė jaunieji dailininkai. Sakmes skaitė legendų herojės, plenero atidaryme kalbėjo Laima Karpavičiūtė, šiauliečiai dailininkai Izolda Žagrakalienė ir Voldemaras Barakauskas. Ramybe ir mistika dvelkiančiame sodelyje ant molbertų atgijo iš sakmių išnirę vaiduokliai, narės, velniai, aitvarai ir kiti personažai. Mitologinių piešinių parodos keliaus po Žiemgalos ir Zemgalės kraštą. Pagal pasirinktą sakmę planuojama statyti spektaklį.
Prie gardžios vakarienės stalo, kurį paruošė daugiafunkcio centro darželio „Ąžuoliukas“ darbuotojos, aptarėme tolimesnį bendradarbiavimą. Po turiningai ir įdomiai praleistos dienos, užsimezgęs draugiškas ryšys viešnagės Latvijoje metu, dar labiau sustiprėjo.
Keista pagalvojus, kad tokie paprasti dalykai, kaip mūsų senolių papasakotos sakmės, gali suartinti ne tik žmones, bet ir tautas.

Regina Noreikienė
Žeimelio žemės ūkio mokyklos bibliotekininkė.

Žeimeliečių pažintis su skulptoriais ir jų darbais

Įvykę renginiai, Įvykiai, Minėjimai, Religiniai renginiai, Renginiai, , , , , ,

Žeimelio seniūnijos gyventojai jau įprato sekti informaciją internetinėje erdvėje ir skaityti skelbimus apie muziejuje vyksiančius renginius.
Kovo 5 – osios vidurdienį, nemažas būrys žeimeliečių ir svečių iš aplinkinių rajonų, susirinko į „Žiemgalos“ muziejų. Čia vyko renginys skirtas liaudies skulptoriaus Antano Nesavo 120 – osioms gimimo metinėms, bei šiuolaikinio menininko Martyno Gaubo skulptūrų ir tapybos darbų parodos atidarymas.

Rodyti miniatiūras

Muziejuje buvo eksponuojamos Antano Nesavo šeimos ir jo darbų nuotraukos, dokumentai. Į paminėjimą iš Kaišiadorių atvyko skulptoriaus sūnus Laimutis ir marti Vlada.
Antanas Nesavas mūsų krašte žinomas, kaip garsių skulptūrų „Vytauto Didžiojo“ Bardiškių kaime, kunigaikštienės „Birutės“ – Lauksodyje ir dviejų angelų Žeimelio katalikų kapinėse autorius.
Antanas Nesavas mokytojavo Mikoliškio kaimo ir Žeimelio latvių pradžios mokyklose, rašė eilėraščius, pjeses vaikams, grojo smukeliu, buvo nuoširdus, jautrus, atsidavęs kūrybai, darbui, dėl kurio nukentėjo šeimyninė laimė.
Išsamų pranešimą, „Skulptorius iš Lietuvos ir Latvijos paribio Antanas Nesavas“, iliustruotą skaidrėmis, pristatė kraštietė, Kauno VDU etnologijos doktorantė Auksė Noreikaitė. Auksė dar besimokydama Žeimelio vidurinėje mokykloje parengė kraštotyros darbą apie liaudies skulptorių. Pradėjusi studijuoti VDU etnologiją, toliau savarankiškai gilinosi į kraštiečio biografiją ir veiklą. Pažintis su Antano Nesavo dukterėčiomis, vėliau su sūnumi, praturtino renkamą medžiagą atsiminimais, šeimos nuotraukomis, autoriaus literatūrine kūryba.
Skulptoriaus jubiliejinių metų paminėjime kalbėjo kraštietis, Pakruojo savivaldybės vicemeras Gediminas Grybė, gyvenantis netoli tų vietų, kur stovi Antano Nesavo sukurti paminklai. Savivaldybės atstovas pasidžiaugė Daivos Skrupskelytės entuziazmu organizuojant renginius.
Muziejininkė nuoširdžiai padėkojo Bardiškių kaimo gyventojai Onai Sapijanienei, kurios šeima nuolat prižiūrinti Vytauto Didžiojo paminklo aplinką.
Į jaunojo menininko parodos atidarymą galerijoje, saksofonų garsais kvietė Šiaulių S. Sondeckio menų gimnazijos moksleivis Mindaugas Avižienis ir Žeimelio gimnazijos moksleivis Augustinas Gurskis.
Savo skulptūrų ir tapybos darbų parodą pristatė buvęs šiaulietis, Prienų miesto gyventojas Martynas Gaubas. Menininkas kuria skulptūras iš medžio, akmens, bronzos, ledo, yra surengęs daugybę parodų, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Apie šiuolaikinį menininką, jo įdomius darbus, surengtas parodas mintimis pasidalino šiaulietis Voldemaras Barakauskas. Sveikinimo žodį tarė vicemeras Gediminas Grybė, už žeimeliečiams atvežtą parodą, darbų autoriui dėkojo seniūnė Vitalija Dobrovolskienė. Kalbėjo nesenai savo knygomis žeimeliečius pradžiuginusi žurnalistė Vita Morkūnienė, profesorius Vaidotas Janulis, skulptorius Kazimieras Bimba.
Iš renginio kiekvienas išsinešėme skirtingus įspūdžius: prisiminėme, naujai sužinojome, pažinome, pamatėme, palyginome, bet svarbiausia šiltai pabendravome ir visi kartu parašėme dar vieną savo karšto ir „Žiemgalos“ muziejaus istorijos puslapį.

Regina Noreikienė

„Žiemgalos“ muziejuje prisimintas Pranas Razgus

Įvykę renginiai, Įvykiai, Minėjimai, Muziejaus renginiai, , ,

Nenusakomai greitai pro mūsų akis bėga gyvenimas. Vasario 24 d. sukako metai, kai Žeimelio žemės ūkio mokyklos bendruomenė ir visas Žiemgalos kraštas atsisveikino su istorijos mokytoju, „Žiemgalos“ muziejaus vadovu Pranu Razgumi.
Jis išėjo į ten, kur niekas nesugrįžta. Liko nebaigti darbai, neįgyvendintos svajonės, artimųjų ir kolegų liūdesys ir mieli, šilti prisiminimai.

Rodyti miniatiūras

Prano Razgaus gyvenimas ir veikla, lyg vandeninga upė nuvilnijo per visą Lietuvą. Išbraidęs rasotas žemaitijos pievas, paragavęs studentiško sostinės gyvenimo, suradęs sėslų ramybės uostą Žeimelyje, paskutine gyvenimo stotele pasirinko Vilnių.
Visus šiuos metus mylimas vyras, tėvelis, senelis, mintimis dar buvo taip arti savųjų. Surinkę šeimos, darbo, laisvalaikio nuotraukas, artimieji mirties metinių proga sukūrė filmą, „Praną Razgų prisimenant 1950 – 2015“.
Maldomis ir gėlių žiedais pagerbę šviesų velionio atminimą ir amžiną poilsio vietą esančią už 300 kilometrų nuo Žeimelio, artimieji subrandino gražią mintį, paminėti Prano Razgaus pirmąsias mirties metines ir “Žemgalos“ muziejuje.
Sekmadienį, po Šv. mišių Žeimelio Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčioje, visi pasukome į muziejų. Iš didžiulio ekrano žvelgė ramus, santūrus žvilgsnis. Pro mūsų akis prabėgo visas Prano gyvenimas, su vaikystės skaudžia netektimi, studentiškomis akimirkomis, amžina priesaika žmonai Pranciškai, šiltai apglėbtos dukrelės, jų mokykliniai metai, šeima pasikildžiusi žentais ir net 7 anūkėmis, laisvalaikis, kelionės, darbas žemės ūkio mokykloje ir muziejuje, kuriam atidavė pačius darbingiausius savo gyvenimo metus.
Po filmo, artimųjų prašymu pasidalinome prisiminimais. Vidos Paliliūnienės šeimai Pranas buvo nuoširdus ir puikus kaimynas, kaip ir visa jo šeima, Algirdui Dobrovolskiui draugiškas kolega, kraštietei VDU doktorantei Auksei Noreikaitei pirmosios praktikos vadovas, kraštotyrinių ekspedicijų dalyvis. Daug nuoširdžių žodžių išsakė seniūnė Vitalija Dobrovolskienė. Pačiais šilčiausiais žodžiais apie istorijos mokytoją, kolegą, žmogų, kalbėjo Žeimelio žemės ūkio mokyklos administracijos atstovės: Svetlana Lacienė ir Albina Kavaliauskienė. Praną, kaip aistringą krepšinio mėgėją, prisiminė Žeimelio gimnazijos mokytojas Saulius Zapalskis.
Man likimas leido šį žmogų pažinti tris dešimtmečius, mačiau rūpestingą trijų dukrelių tėvelį, muziejaus vadovą, ne kartą teko dalyvauti bendruose Žiemgalos krašto renginiuose. Žeimelio vidurinėje ir žemės ūkio mokyklose buvome kolegos.
Mylėjo Pranas ne tik savo šeimą, mylėjo visus žmones, buvo taikus, ramus, kuklus, mažai reklamuodavo savo nuveiktus darbus, tačiau jie liko ir daug didesni negu mes galvojame.
Mūsų visų pareiga pagal galimybes prisidėti prie Prano Razgaus vardo išsaugojimo ir įamžinimo Žeimelyje.

Regina Noreikienė