Nenusakomai greitai pro mūsų akis bėga gyvenimas. Vasario 24 d. sukako metai, kai Žeimelio žemės ūkio mokyklos bendruomenė ir visas Žiemgalos kraštas atsisveikino su istorijos mokytoju, „Žiemgalos“ muziejaus vadovu Pranu Razgumi.
Jis išėjo į ten, kur niekas nesugrįžta. Liko nebaigti darbai, neįgyvendintos svajonės, artimųjų ir kolegų liūdesys ir mieli, šilti prisiminimai.

Prano Razgaus gyvenimas ir veikla, lyg vandeninga upė nuvilnijo per visą Lietuvą. Išbraidęs rasotas žemaitijos pievas, paragavęs studentiško sostinės gyvenimo, suradęs sėslų ramybės uostą Žeimelyje, paskutine gyvenimo stotele pasirinko Vilnių.
Visus šiuos metus mylimas vyras, tėvelis, senelis, mintimis dar buvo taip arti savųjų. Surinkę šeimos, darbo, laisvalaikio nuotraukas, artimieji mirties metinių proga sukūrė filmą, „Praną Razgų prisimenant 1950 – 2015“.
Maldomis ir gėlių žiedais pagerbę šviesų velionio atminimą ir amžiną poilsio vietą esančią už 300 kilometrų nuo Žeimelio, artimieji subrandino gražią mintį, paminėti Prano Razgaus pirmąsias mirties metines ir “Žemgalos“ muziejuje.
Sekmadienį, po Šv. mišių Žeimelio Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčioje, visi pasukome į muziejų. Iš didžiulio ekrano žvelgė ramus, santūrus žvilgsnis. Pro mūsų akis prabėgo visas Prano gyvenimas, su vaikystės skaudžia netektimi, studentiškomis akimirkomis, amžina priesaika žmonai Pranciškai, šiltai apglėbtos dukrelės, jų mokykliniai metai, šeima pasikildžiusi žentais ir net 7 anūkėmis, laisvalaikis, kelionės, darbas žemės ūkio mokykloje ir muziejuje, kuriam atidavė pačius darbingiausius savo gyvenimo metus.
Po filmo, artimųjų prašymu pasidalinome prisiminimais. Vidos Paliliūnienės šeimai Pranas buvo nuoširdus ir puikus kaimynas, kaip ir visa jo šeima, Algirdui Dobrovolskiui draugiškas kolega, kraštietei VDU doktorantei Auksei Noreikaitei pirmosios praktikos vadovas, kraštotyrinių ekspedicijų dalyvis. Daug nuoširdžių žodžių išsakė seniūnė Vitalija Dobrovolskienė. Pačiais šilčiausiais žodžiais apie istorijos mokytoją, kolegą, žmogų, kalbėjo Žeimelio žemės ūkio mokyklos administracijos atstovės: Svetlana Lacienė ir Albina Kavaliauskienė. Praną, kaip aistringą krepšinio mėgėją, prisiminė Žeimelio gimnazijos mokytojas Saulius Zapalskis.
Man likimas leido šį žmogų pažinti tris dešimtmečius, mačiau rūpestingą trijų dukrelių tėvelį, muziejaus vadovą, ne kartą teko dalyvauti bendruose Žiemgalos krašto renginiuose. Žeimelio vidurinėje ir žemės ūkio mokyklose buvome kolegos.
Mylėjo Pranas ne tik savo šeimą, mylėjo visus žmones, buvo taikus, ramus, kuklus, mažai reklamuodavo savo nuveiktus darbus, tačiau jie liko ir daug didesni negu mes galvojame.
Mūsų visų pareiga pagal galimybes prisidėti prie Prano Razgaus vardo išsaugojimo ir įamžinimo Žeimelyje.

Regina Noreikienė