Mėnesio archyvas: gegužės 2017

Žeimelyje – Vienybės renginių pynė

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo jubiliejų, Žeimelyje kiekvieną metų ketvirtį, vyksta renginių ciklas „Vienybės tiltai šimtmečiui“, skirtas čia gyvenusioms keturioms religinėms bendruomenėms. Gegužės 6 d. buvo paminėtos Reformacijos 500-osios metinės ir pagerbta evangelikų liuteronų bendruomenė.
Renginių organizavimu rūpinosi Žeimelio daugiafunkcio centro „Ąžuoliukas“ l. e. p. direktorė Laima Karpavičiūtė, darnus darbuotojų kolektyvas, renginių organizatorė Daiva Gasėnienė, meno vadovas Stanislovas Zuokas, Pakruojo krašto muziejus „Žiemgala“, Žeimelio seniūnija.


Pirmoji dalis – seminaras – „Liuteroniškai Reformacijai – 500 metų“ prasidėjo daugiafunkcio centro „Ąžuoliukas“ salėje. Pagrindinis seminaro globėjas Biržų – Žeimelio – Alkiškių kunigas Juozas Mišeikis, pasveikino visus su Reformacijos 500-osims metinėms, kurios ne kartą šiemet bus paminėtos Žeimelyje.
Pasveikinti atvyko seimo narys Arūnas Gumuliauskas, Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narys Alvydas Žuvininkas, Žeimelio seniūnė Vitalija Dobrovolskienė.
Pranešimą, „Liuteroniškoji reformacija – istorija, teologija ir liturgija“, skaitė kun. habil. dr. Darius Petkūnas. Lektorius pasakojo apie Reformacijos atsiradimą Europoje ir Lietuvoje. Reformacijos pradžia laikomi 1517 metai, kai Martynas Liuteris Vitenberge paskelbė savo garsiąsias 95 tezės, prikalęs jas prie bažnyčios durų.
Kunigas Remigijus Šemeklis pristatė, svarbiausių liuteronų tikėjimo išpažinimo raštų rinkinį, istorinį įvadą į santarvės knygą (1517 – 1580). „Santarvė“ reiškia tikrą ir visišką sutarimą tame mokyme, kurį liuteronai stengiasi su Dievo pagalba išlaikyti ir išsaugoti savo širdyse.
Seminaro metu buvo supažindinta su Martyno Liuterio biografija, liuteronų ir katalikų liturgijos skirtumais.
Po skanių ir sočių daugiafunkcio centro darbuotojų paruoštų pietų, skubėjome į meninę dalį muziejuje.
Pakeliui buvo aplankyta viena seniausių evangelikų liuteronų bažnyčių Lietuvoje. Laukdamos svečių, religinės bendruomenės narės, papuošė maldos namus savo išaugintomis gėlėmis.
Į antrąją renginio dalį atvyko seimo narys Vitalijus Gailius ir jo padėjėjas Gintaras Šurna. O Daiva Skrupskelytė visas renginyje dalyvavusias mamas pasitiko su glėbiu gėlių, įpindama dar vieną gražią šventę į vykusių renginių pynę.
Žeimelio daugiafunkcio centro „Ąžuoliukas“ fotografijos būrelio „Blykstė“ moksleiviai ir jų vadovė Larisa Kazakevičienė keletą savaičių lankė gyventojus, juos fotografavo ir parengė nuotraukų parodą „Žeimelio liuteronai šiandien“.
Muziejuje buvo eksponuojami Žeimelio gimnazijos kraštotyros būrelio moksleivių parengti darbai apie evangelikų liuteronų bendruomenės gyvenimą.
Parodų galerijoje vyko kauniečio Eugenijaus Nalevaikos akvarelės darbų parodos, „Be personažo“ atidarymas. Kalbėjo dailininkas Voldemaras Barakauskas, menotyrininkė Jovita Jociuvienė ir darbų autorius. Menininko darbai saviti, leidžiantys pačiam lankytojui giliau pažvelgti į kūrinį ir tapti ne tik stebėtoju, bet ir mąstytoju.
Parodos atidarymo metu dainomis džiugino Žeimelio gimnazijos 2 g. klasės moksleivis Deimantas Dovidonis.
Šventinį koncertą, skirtą Motinos dienai, dovanojo Šiaulių dramos teatro aktorė Nomeda Bėčiūtė.

Regina Noreikienė

Žeimelio gimnazijoje – tarptautinė kraštotyros konferencija

Balandžio 27 d. Žeimelio gimnazijoje vyko tarptautinė konferencija „Žiemgalos krašto mokinių tiriamoji – kūrybinė veikala“, skirta kraštotyros būrelio veikos dešimtmečiui paminėti.
Konferencijoje dalyvavo septynių žiemgalos krašto mokyklų mokiniai ir mokytojai, Pakruojo r. savivaldybės meras Saulius Gegieckas, administracijos direktorė Erika Kižienė, Pakruojo J. Paukštelio viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė kraštotyrininkė Genė Juodytė, buvusi Žeimelio vidurinės mokyklos moksleivė, Kauno VDU etnologijos doktorantė Auksė Noreikaitė, Lietuvos žurnalistė, „Pasaulio lietuvio“ žurnalo redaktorė, knygų autorė – Audronė Škiudaitė Girininkienė, Lietuvos archeologas, Klaipėdos universiteto habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius – Algirdas Girininkas, Žeimelio seniūnė Vitalija Dobrovolskienė, muziejaus „Žiemgala“ vedėja Daiva Skrupskelytė.


Svečius keturiomis kalbomis: lietuvių, latvių, rusų ir anglų pasveikino renginio vedantieji Evelina Vyšniauskiatė ir Justas Kazakevičius.
Konferencijos atidarymą paskelbė Žeimelio gimnazijos direktorė Vilma Kaminskienė.
Dainomis renginį nuspalvino muzikos mokytojos Irminos Nogobodienės paruošti kraštotyrininkai: Vakarė Vaičekonytė ir Oskaras Navickas.
Kraštotyros istorija prasidėjo 1959 m., kai anglų kalbos mokytojas Juozas Šliavas buvo paskirtas Žeimelio vidurinės mokyklos kraštotyros būrelio vadovu ir įkūrė mokykloje muziejų. Į veiklą aktyviai įjungė moksleivius, kurie rinko medžiagą, eksponatus, juos aprašydavo. Jo surinkta medžiaga sudaro 18 tomų, kurių bendra apimtis 4400 mašinraščio puslapių. J. Šliavas pirmasis iš lietuvių kraštotyrininkų taip plačiai tyrinėjo žiemgalių etninę kultūrą
1979 m. birželio 9 dieną, mirus J. Šliavui, mokykloje nustojo gyvuoti kraštotyros būrelis.
Po 27 metų pertraukos, 2006 09 01 Žeimelio vidurinėje mokykloje, buvo atkurta popamokinė kraštotyros veikla. Per 10 metų esame parengę apie 50 darbų, dalyvavę respublikiniuose, tarptautiniuose ir rajoniniuose konkrsuose, projektuose, konferencijose.
Po pateiktos Žeimelio gimnazijos kraštotyros būrelio dešimtmečio veiklos ataskaitos, vyko mokinių darbų pristatymai, o jie visi buvo įdomūs ir skirtingi.
Mūsų gimnazijos moksleiviai Olivija Usonytė ir Oskaras Navickas pristatė Žeimelyje gyvuojančią evangelikų liuteronų bendruomenę, kuriai jie abu priklauso. Aleksas Pašuškevičius visus sužavėjo savo režisuotu filmuku, apie kraštietį, pasaulio čempioną, imtynininką Karolį Požėlą kilusį iš Steigvilių kaimo.
Gabija Linkaitė ir Indrė Klungytė iš Pasvalio r. Saločių A. Poškos pagrindinė mokyklos pristatė žymų kraštietį, keliautoją Antaną Poškų, moksleives paruošė mokytoja Roma Jakubonienė.
Joniškio rajono Kriukų pagrindinės mokyklos moksleiviai Evelina Užkuraitytė ir Žilvinas Trinka, pasakojo apie savo mokytojų Ligitos Eitkevičienės ir Danutės Rupulevičienės organizuojamus istorinius turistinius žygius.
Pasvalio rajono Vaškų gimnazijos moksleiviai įamžino visus seniūnijoje pastatytus kryžius, aparašė jų istoriją, o pristatymą pagyvino tautiniais drabužiais pasipuošusios kanklininkės. Moksleivius Ligitą Gurklytę, Ernestą Grigelionį, Auksę Bajoriūnaitę, Rugilę Aniūnaitę ir Monika Trinskytę paruošė mokytojai Arvydas Vaitiekūnas, Asta Grigeliūnienė ir Ingrida Beinorienė. Paulina Rimkevičiūtė ir Karolina Vaitkevičiūtė pristatė 10 metų vaškiečių vykdomą projektą “Jaunųjų gidų mokykla”, jie pagal iš anksto sudarytą žemėlapį su vadovu A. Vaitiekūnu yra aplankę didžiulę dalį Lietuvos ir Latvijos žymių vietovių.
Kaimyninės Latvijos Bauskės r. Pilsrundalės vidurinės mokyklos moksleiviai Adriāna Frišmane, Mārtiņš Čerļenoks Patrīcija Šostakoviča, Linda Krūmiņa atliko įdomų tyrimą apie Rundalės pilies istoriją ir folklorą, jie pristatė filmuotą medžiagą. Moksleiviams vadovavo latvių kalbos mokytoja Līga Feldmane.

Išsamiai darbą apie Žagarės dvaro architektūrą parengė ir pateikė Joniškio r. Žagarės gimnazijos moksleivės Estera Pranciulytė, Dovainė Sičiovaitė, Monika Griciūtė, Erika Zibertaitė, merginas konsultavo dailės mokytoja Aušra Petrauskienė.
Apie mokyklinės kraštotyros reikšmę ir tęstinumą kalbėjo buvusi Žeimelio vidurinės mokyklos moksleivė, Kauno VDU etnologijos doktorantė Auksė Noreikaitė.
Kraštietė G. Juodytė džiaugėsi turėdama galimybę grįšti į savo gimtą miestelį, buvusią mokyklą, kurioje mokiniai tesę mokytojo Juozo Šliavo pradėtą veiklą.
Pasisemti patirties ir pasveikinti mūsų atvyko Pasvalio P. Vileišio gimnazijos istorijos mokytojas Marius Skardžius ir grupė moksleivių.
Džiaugiuosi savo jaunaisiais kraštotyrininkais jų veikla ir įvykusia tarptautine konferencija, kuri labai tikimės, taps daugystės tiltu jungiančiu Lietuvos Latvijos pasienio mokyklas.

Regina Noreikienė,
Žeimelio gimnazijos
neformaliojo švietimo
kraštotyros mokytoja

Žeimelyje prisiminta ir paminėta sentikių bendruomenė

Kovo 25 d. Pakruojo krašto muziejuje „Žiemgala“ vyko tarptautinė konferencija „Žeimelio sentikiai: praeitis – dabartis – ateitis“, į kurią atvyko svečiai iš visų trijų Baltijos šalių.
Prieš konferenciją, Žeimelio moterų ansamblis visiems susirinkusiems dovanojo rusišką romansą. Muziejaus vedėja Daiva Skrupskelytė papasakojo apie renginių ciklą, skirtą Lietuvos nepriklausomybės 100- čiui. Miestelyje, kuriame gražiai sugyveno 4 tautos: lietuviai , latviai, rusai ir žydai, visus metus bus prisimenama jų istoriją, kultūra, tradicijos. Pirmasis metų ketvirtis skirtas sentikių bendruomenei. Su romansų atlikėja Liuba Nazarenko linksmai buvo atšvęsti Seni Nauji metai, ragaujami nacionaliniai patiekalai, gaminamos namus serginčios lėlytės.


Konferencijos atidarymą paskelbė Dvasios tėvas iš Panevėžio, Nikolajus Vladimirovas. Jis kalbėjo apie sentikių bendruomenę, ką ji prarado bėgant laikui ir ką dar galima padaryti dėl tikėjimo.
Sveikinimo žodį tarė Pakruojo savivaldybės vicemeras Jonas Juozapaitis.
Pranešimą, „Šiaurės Lietuvos sentikių istorija, žmonės ir kultūros paveldas“, skaitė Vilniaus universiteto mokslinis darbuotojas Grigorijus Potašenko. Svečias pasakojo apie sentikių bendruomenių atsiradimą ir gyvavimą Lietuvoje. Istorikui teko dalyvauti ir mūsų krašto ekspedicijose, jo surinkta medžiaga apie Vileišių sentikių bendruomenę išspausdinta Žeimelio monografijoje.
Žeimelio gimnazijos 3 g klasės gimnazistė Viktorija Leimontaitė, trumpai papasakojo apie sentikius, pasidalino savo močiutės Marijos Gedminienės, gyvenančios Žeimelyje prisiminimais.
Vilniaus universiteto mokslinė darbuotoja Nadiežda Morozova, supažindino su sentikių knygų kultūrą, rankraščių rašymu jų ornamentais ir puošyba.
Mokslinė tyrėja ir knygų autorė, estė Mari – Liss Paaver atvykusi iš Vilniaus, pasakojo apie sentikių ikonų paveldą XX-XXI a. pradžioje ir garsiuosius ikonų tapytojus Ivaną Michailovą ir Georgijų Jakovlevą.
Iš kaimyninės Latvijos atvykęs Dmitrijus Ščegolevas, dažnas mūsų svečias ir renginių dalyvis, skaitė pranešimą „Sentikiai Kuršių ir Žiemgalos – praeitis ir dabartis“.
Mokyklinių laikų prisiminimais apie Žeimelyje gyvenusias tautas, klasės draugą Leontijų Čičiškiną, pasidalino kraštietis Aloyzas Bėčius.
Muziejuje buvo parengta fotografijų paroda „Sentikiai Lietuvos ir Žeimelio: žmonės, papročiai, paveldas“. Parodoje buvo eksponuojamos nuotraukos iš privačių kolekcijų A. Petrašiūno, G. Potašenko, D. Ščegolevo.

Po svečių sveikinimų, visi konferencijos dalyviai buvo pakviesti į Pavelo Varunino parodos „Šiuolaikinis sentikių Lubokas“ atidarymą. Lankytojams buvo pristatyti įvairios tematikos Rusų liaudies grafikos darbai.
Po parodos atidarymo, Žeimelio Didžiojoje karčemoje laukė rėmėjų lėšomis paruoštos vaišės ir menininko Pavelo Varunino edukacinis užsiėmimas. Tuo pat metu iš įvairių miestų suvažiavę sentikiai, turėjo galimybę sugrįžti prie savo protėvių ištakų, buvo organizuota ekskursija po senąsias Žeimelio apylinkės sentikių vietas.
Šventinę dieną vainikavo nuotaikingas Rusų folklorinis ansamblis Arinuška.

Regina Noreikienė