Žymų Archyvai: istorija

Žeimelyje prisiminta ir paminėta sentikių bendruomenė

Kovo 25 d. Pakruojo krašto muziejuje „Žiemgala“ vyko tarptautinė konferencija „Žeimelio sentikiai: praeitis – dabartis – ateitis“, į kurią atvyko svečiai iš visų trijų Baltijos šalių.
Prieš konferenciją, Žeimelio moterų ansamblis visiems susirinkusiems dovanojo rusišką romansą. Muziejaus vedėja Daiva Skrupskelytė papasakojo apie renginių ciklą, skirtą Lietuvos nepriklausomybės 100- čiui. Miestelyje, kuriame gražiai sugyveno 4 tautos: lietuviai , latviai, rusai ir žydai, visus metus bus prisimenama jų istoriją, kultūra, tradicijos. Pirmasis metų ketvirtis skirtas sentikių bendruomenei. Su romansų atlikėja Liuba Nazarenko linksmai buvo atšvęsti Seni Nauji metai, ragaujami nacionaliniai patiekalai, gaminamos namus serginčios lėlytės.


Konferencijos atidarymą paskelbė Dvasios tėvas iš Panevėžio, Nikolajus Vladimirovas. Jis kalbėjo apie sentikių bendruomenę, ką ji prarado bėgant laikui ir ką dar galima padaryti dėl tikėjimo.
Sveikinimo žodį tarė Pakruojo savivaldybės vicemeras Jonas Juozapaitis.
Pranešimą, „Šiaurės Lietuvos sentikių istorija, žmonės ir kultūros paveldas“, skaitė Vilniaus universiteto mokslinis darbuotojas Grigorijus Potašenko. Svečias pasakojo apie sentikių bendruomenių atsiradimą ir gyvavimą Lietuvoje. Istorikui teko dalyvauti ir mūsų krašto ekspedicijose, jo surinkta medžiaga apie Vileišių sentikių bendruomenę išspausdinta Žeimelio monografijoje.
Žeimelio gimnazijos 3 g klasės gimnazistė Viktorija Leimontaitė, trumpai papasakojo apie sentikius, pasidalino savo močiutės Marijos Gedminienės, gyvenančios Žeimelyje prisiminimais.
Vilniaus universiteto mokslinė darbuotoja Nadiežda Morozova, supažindino su sentikių knygų kultūrą, rankraščių rašymu jų ornamentais ir puošyba.
Mokslinė tyrėja ir knygų autorė, estė Mari – Liss Paaver atvykusi iš Vilniaus, pasakojo apie sentikių ikonų paveldą XX-XXI a. pradžioje ir garsiuosius ikonų tapytojus Ivaną Michailovą ir Georgijų Jakovlevą.
Iš kaimyninės Latvijos atvykęs Dmitrijus Ščegolevas, dažnas mūsų svečias ir renginių dalyvis, skaitė pranešimą „Sentikiai Kuršių ir Žiemgalos – praeitis ir dabartis“.
Mokyklinių laikų prisiminimais apie Žeimelyje gyvenusias tautas, klasės draugą Leontijų Čičiškiną, pasidalino kraštietis Aloyzas Bėčius.
Muziejuje buvo parengta fotografijų paroda „Sentikiai Lietuvos ir Žeimelio: žmonės, papročiai, paveldas“. Parodoje buvo eksponuojamos nuotraukos iš privačių kolekcijų A. Petrašiūno, G. Potašenko, D. Ščegolevo.

Po svečių sveikinimų, visi konferencijos dalyviai buvo pakviesti į Pavelo Varunino parodos „Šiuolaikinis sentikių Lubokas“ atidarymą. Lankytojams buvo pristatyti įvairios tematikos Rusų liaudies grafikos darbai.
Po parodos atidarymo, Žeimelio Didžiojoje karčemoje laukė rėmėjų lėšomis paruoštos vaišės ir menininko Pavelo Varunino edukacinis užsiėmimas. Tuo pat metu iš įvairių miestų suvažiavę sentikiai, turėjo galimybę sugrįžti prie savo protėvių ištakų, buvo organizuota ekskursija po senąsias Žeimelio apylinkės sentikių vietas.
Šventinę dieną vainikavo nuotaikingas Rusų folklorinis ansamblis Arinuška.

Regina Noreikienė

Vilties angelai priminė istoriją

Pasitinkant Lietuvos okupacijos 75 – ąsias metines, birželio 8 – 14 dienomis, kartu su socialine pedagoge Rima Dargužiene, istorijos mokytoja Lina Uliniene ir dailės mokytoja Gitana Kokmaniene, mokykloje organizavome pilietinės iniciatyvos akciją „Vilties angelai primena istoriją“, kurios metu bibliotekoje buvo parengta paroda, vyko pokalbiai su mokiniais apie tremtį, iš popieriaus karpėme angelų figūras.


Birželio 14 d. mokyklos bendruomenės narius ir svečius, mūsų mokyklos bendrabutyje įsikūrusius dailės plenero „Žiemgalos paveldas dailininkų kūryboje“ dalyvius, pakvietėme į renginį.
Istorijos mokytoja Lina Ulinienė papasakojo apie okupacijos laikotarpį, trėmimus, gyvenimą tremtyje, Gedulo ir Vilties dienos prasmę ir reikšmę.
Išklausę istorijos mokytojos pranešimo, nešini angelais išėjome į mokyklos kiemą.
Po Lietuvos okupacijos 75- osioms metinėms skirto eilėraščio, simboliniai angelai, suteikę lietuviams stiprybės, jėgų ir vilties tremtyje, baltais sparnais supleveno ant laiptų turėklų ir kiemo žibintų.
Renginio pabaigoje visi norintys galėjo pažiūrėti filmą ‚Ekskursantė“.

Regina Noreikienė

Žeimelietės – rašinių konkurso nugalėtojos

Praėjusių metų pabaigoje, Žeimelio gimnazijos kraštotyrininkės, Olivija Usonytė ir Alina Aleksonytė, dalyvavo Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto skelbtame rašinių konkurse „Ką mes žinome apie mūsų gyvenvietės senąsias kapines“.
1g. klasės moksleivės Olivijos Usonytės rašinys – „Petronėlių ir Nakrošiūnų kapinės – liuteroniško paveldo dalis“, laimėjo 1 vietą.
3g. klasės moksleivės Alinos Aleksonytės rašto darbas – „Staškaviečių kaimo kapinės“, buvo įvertintas 2 vieta.


Konkurso nugalėtojos ir jų konsultantės: istorijos mokytoja Lina Ulinienė, bei kraštotyros būrelio vadovė Regina Noreikienė, apdovanotos Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto diplomais, pažymėjimais ir atminimo dovanėlėmis.
Apdovanojimus Vasario 16 minėjimo metu iškilmingai įteikė Žeimelio gimnazijos direktorė Vilma Kaminskienė.

Regina Noreikienė
Žeimelio gimnazijos kraštotyros būrelio vadovė

Kaireliuose eksperimentinė ekspedicija

Baigiantis ištuštėti, buvęs antras pagal dydį Žeimelio valsčiaus kaimas, keletui dienų atgijo. Čia ekspediciją surengė archeologas, Klaipėdos universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas, profesorius, habl. dr. Algirdas Girininkas. Eksperimentus atliko doktorantai: Gvidas Slah, Tomas Rimkus, bei bakalauro studijų studentai, Vilius Memgaudis ir Marius Mačiulaitis. Vyko akmens amžiaus įrankių gamybą, susitikimas su apylinkių gyventojais, grupei Žeimelio gimnazijos 3g. kl, gimnazistų, lankančių dailės užsiėmimus ir kraštotyros būrelį, buvo pravesta pamoka netradicinėje aplinkoje.

Kairelių kaimo istoriją Žeimelio valsčiaus monografijoje išsamiai aprašė kraštietė, žurnalistė, redaktorė Audronė Škiudaitė – Girininkienė. Nuo seno Škiudų namai buvo laikomi savotišku kaimo kultūros centru: vykdavo arklių lenktynės, futbolo ir krepšinio ir kitų sporto šakų varžybos, grodavo orkestras.
Gyvendama Vilniuje kraštietė visą laiką jautė didžiulę trauką senelių sodybai. Mieli vaikystės prisiminimai, kvapnus obuolių skonis nuolat parvesdavo į šį kaimą. Praėjusiais metais įsigytoje sodyboje vasarą vyko garsios giminės susitikimas.
Atokų, ramų kampelį, ne tik pamilo jos vyras archeologas, Klaipėdos universiteto prof. habl. dr. Algirdas Girininkas, bet čia pasikvietė ir savo studentus.
Susitikimų su gyventojais ir moksleiviais tarpininke tapo Audronės mokslo draugė, Raimonda Gasperavičienė.
Vieną vakarą joniškietis, Klaipėdos universiteto doktorantas, Gvidas Slah pasakojo apie kelionę į savo tėvo gimtinę, esančią pietų Afrikoje, netoli Alžyro. Įdomiai ir išraiškingai Gvidas pateikė istoriją, kalbėjo apie berberų gentį, žmonių buitį, papročius, tardicijas, pasakojimą pagyvino fotografuotomis nuotraukomis.
Smagu, kad ne tik išklausėme įdomios paskaitos, pabendravome, atsigėrėme arbatos, bet ir gavome pakvietimą atvykti su grupe mokinių.
Dailės ir technologijų mokytoja Inga Strižigauskienė atsivežė 3g. kl. gimnazistus lankančius dailės pamokas, o aš – tos pačios klasės kraštotyrininkus.
Acheologai mūsų atvykimui ruošėsi iš anksto, sode ant stalelio išvydome daugybę daiktų, matytų tik muziejuose ir knygose. Tai jų pačių pagaminti akmens amžių menantys gaminiai iš titnago, kaulo, rago: gremžtukai, peiliai, kirvukai, žvejybos ir medžioklės reikmenys.
Doktorantas Gvidas pasakojo apie eksperimentinę archeologiją, supažindino su įrankių gamyba ir jų paskirtimi.
Tomas kalbėjo apie titnago paruošiamą skaldymui ir siuntė per rankas ką tik atskeltus gabalėlius.
Vilius ruošia bakalaurinį darbą apie molio dirbinių masės struktūrą. Jis demonstravo savo lipdinius ir pasakojo apie jų gamybos technologijas.
Profesorius Algirdas Girininkas supažindino su archeologo profesija, pasakojo su kokiais mokymo dalykais ji siejasi, kvietė pasirinkti šias studijas. Akmens amžiaus žinovas parodė iškastą duobę, kurioje iš beržo tošies lydo dervą, kaitina titnagą ir dega molio dirbinius.
Už sodybos driekiasi ką tik suarti laukai, pietų pusėje matosi kalvelė, tai buvusi seniausia Kairelių kaimo gyvenvietė, kurios liekanų dar ir šiandiena randama laukuose.
Moksleiviams didžiulį įspūdį paliko susitikimas su archeologais. Kiekvienas dalyvis turėjo galimybę rankoje palaikyti akmens amžių menančius įrankius, norintys bandė įskelti ugnį, įtempti lanką. Visi stebėjome Gvido pagamintos strėlės skrydį per sodą, klausėmės įdomių pasakojimų, ragavome sodybos šeimininkės vaišių.

Regina Noreikienė
Žeimelio gimnazijos, kraštotyros būrelio vadovė