Žymų Archyvai: muziejus

Žeimeliečių pažintis su skulptoriais ir jų darbais

Žeimelio seniūnijos gyventojai jau įprato sekti informaciją internetinėje erdvėje ir skaityti skelbimus apie muziejuje vyksiančius renginius.
Kovo 5 – osios vidurdienį, nemažas būrys žeimeliečių ir svečių iš aplinkinių rajonų, susirinko į „Žiemgalos“ muziejų. Čia vyko renginys skirtas liaudies skulptoriaus Antano Nesavo 120 – osioms gimimo metinėms, bei šiuolaikinio menininko Martyno Gaubo skulptūrų ir tapybos darbų parodos atidarymas.


Muziejuje buvo eksponuojamos Antano Nesavo šeimos ir jo darbų nuotraukos, dokumentai. Į paminėjimą iš Kaišiadorių atvyko skulptoriaus sūnus Laimutis ir marti Vlada.
Antanas Nesavas mūsų krašte žinomas, kaip garsių skulptūrų „Vytauto Didžiojo“ Bardiškių kaime, kunigaikštienės „Birutės“ – Lauksodyje ir dviejų angelų Žeimelio katalikų kapinėse autorius.
Antanas Nesavas mokytojavo Mikoliškio kaimo ir Žeimelio latvių pradžios mokyklose, rašė eilėraščius, pjeses vaikams, grojo smukeliu, buvo nuoširdus, jautrus, atsidavęs kūrybai, darbui, dėl kurio nukentėjo šeimyninė laimė.
Išsamų pranešimą, „Skulptorius iš Lietuvos ir Latvijos paribio Antanas Nesavas“, iliustruotą skaidrėmis, pristatė kraštietė, Kauno VDU etnologijos doktorantė Auksė Noreikaitė. Auksė dar besimokydama Žeimelio vidurinėje mokykloje parengė kraštotyros darbą apie liaudies skulptorių. Pradėjusi studijuoti VDU etnologiją, toliau savarankiškai gilinosi į kraštiečio biografiją ir veiklą. Pažintis su Antano Nesavo dukterėčiomis, vėliau su sūnumi, praturtino renkamą medžiagą atsiminimais, šeimos nuotraukomis, autoriaus literatūrine kūryba.
Skulptoriaus jubiliejinių metų paminėjime kalbėjo kraštietis, Pakruojo savivaldybės vicemeras Gediminas Grybė, gyvenantis netoli tų vietų, kur stovi Antano Nesavo sukurti paminklai. Savivaldybės atstovas pasidžiaugė Daivos Skrupskelytės entuziazmu organizuojant renginius.
Muziejininkė nuoširdžiai padėkojo Bardiškių kaimo gyventojai Onai Sapijanienei, kurios šeima nuolat prižiūrinti Vytauto Didžiojo paminklo aplinką.
Į jaunojo menininko parodos atidarymą galerijoje, saksofonų garsais kvietė Šiaulių S. Sondeckio menų gimnazijos moksleivis Mindaugas Avižienis ir Žeimelio gimnazijos moksleivis Augustinas Gurskis.
Savo skulptūrų ir tapybos darbų parodą pristatė buvęs šiaulietis, Prienų miesto gyventojas Martynas Gaubas. Menininkas kuria skulptūras iš medžio, akmens, bronzos, ledo, yra surengęs daugybę parodų, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Apie šiuolaikinį menininką, jo įdomius darbus, surengtas parodas mintimis pasidalino šiaulietis Voldemaras Barakauskas. Sveikinimo žodį tarė vicemeras Gediminas Grybė, už žeimeliečiams atvežtą parodą, darbų autoriui dėkojo seniūnė Vitalija Dobrovolskienė. Kalbėjo nesenai savo knygomis žeimeliečius pradžiuginusi žurnalistė Vita Morkūnienė, profesorius Vaidotas Janulis, skulptorius Kazimieras Bimba.
Iš renginio kiekvienas išsinešėme skirtingus įspūdžius: prisiminėme, naujai sužinojome, pažinome, pamatėme, palyginome, bet svarbiausia šiltai pabendravome ir visi kartu parašėme dar vieną savo karšto ir „Žiemgalos“ muziejaus istorijos puslapį.

Regina Noreikienė

„Žiemgalos“ muziejuje prisimintas Pranas Razgus

Nenusakomai greitai pro mūsų akis bėga gyvenimas. Vasario 24 d. sukako metai, kai Žeimelio žemės ūkio mokyklos bendruomenė ir visas Žiemgalos kraštas atsisveikino su istorijos mokytoju, „Žiemgalos“ muziejaus vadovu Pranu Razgumi.
Jis išėjo į ten, kur niekas nesugrįžta. Liko nebaigti darbai, neįgyvendintos svajonės, artimųjų ir kolegų liūdesys ir mieli, šilti prisiminimai.

Prano Razgaus gyvenimas ir veikla, lyg vandeninga upė nuvilnijo per visą Lietuvą. Išbraidęs rasotas žemaitijos pievas, paragavęs studentiško sostinės gyvenimo, suradęs sėslų ramybės uostą Žeimelyje, paskutine gyvenimo stotele pasirinko Vilnių.
Visus šiuos metus mylimas vyras, tėvelis, senelis, mintimis dar buvo taip arti savųjų. Surinkę šeimos, darbo, laisvalaikio nuotraukas, artimieji mirties metinių proga sukūrė filmą, „Praną Razgų prisimenant 1950 – 2015“.
Maldomis ir gėlių žiedais pagerbę šviesų velionio atminimą ir amžiną poilsio vietą esančią už 300 kilometrų nuo Žeimelio, artimieji subrandino gražią mintį, paminėti Prano Razgaus pirmąsias mirties metines ir “Žemgalos“ muziejuje.
Sekmadienį, po Šv. mišių Žeimelio Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčioje, visi pasukome į muziejų. Iš didžiulio ekrano žvelgė ramus, santūrus žvilgsnis. Pro mūsų akis prabėgo visas Prano gyvenimas, su vaikystės skaudžia netektimi, studentiškomis akimirkomis, amžina priesaika žmonai Pranciškai, šiltai apglėbtos dukrelės, jų mokykliniai metai, šeima pasikildžiusi žentais ir net 7 anūkėmis, laisvalaikis, kelionės, darbas žemės ūkio mokykloje ir muziejuje, kuriam atidavė pačius darbingiausius savo gyvenimo metus.
Po filmo, artimųjų prašymu pasidalinome prisiminimais. Vidos Paliliūnienės šeimai Pranas buvo nuoširdus ir puikus kaimynas, kaip ir visa jo šeima, Algirdui Dobrovolskiui draugiškas kolega, kraštietei VDU doktorantei Auksei Noreikaitei pirmosios praktikos vadovas, kraštotyrinių ekspedicijų dalyvis. Daug nuoširdžių žodžių išsakė seniūnė Vitalija Dobrovolskienė. Pačiais šilčiausiais žodžiais apie istorijos mokytoją, kolegą, žmogų, kalbėjo Žeimelio žemės ūkio mokyklos administracijos atstovės: Svetlana Lacienė ir Albina Kavaliauskienė. Praną, kaip aistringą krepšinio mėgėją, prisiminė Žeimelio gimnazijos mokytojas Saulius Zapalskis.
Man likimas leido šį žmogų pažinti tris dešimtmečius, mačiau rūpestingą trijų dukrelių tėvelį, muziejaus vadovą, ne kartą teko dalyvauti bendruose Žiemgalos krašto renginiuose. Žeimelio vidurinėje ir žemės ūkio mokyklose buvome kolegos.
Mylėjo Pranas ne tik savo šeimą, mylėjo visus žmones, buvo taikus, ramus, kuklus, mažai reklamuodavo savo nuveiktus darbus, tačiau jie liko ir daug didesni negu mes galvojame.
Mūsų visų pareiga pagal galimybes prisidėti prie Prano Razgaus vardo išsaugojimo ir įamžinimo Žeimelyje.

Regina Noreikienė

Žeimelyje – Rositos Eidintienės tapybos darbų paroda

Sausio 23 d. Pakruojo krašto Žeimelio muziejuje „Žiemgala“, buvo atidaryta šiaulietės Rositos Eidintienės tapybos darbų paroda „Žaidimai“. Parodą organizavo muziejaus vedėja Daiva Skrupskelytė ir dailininkas Voldemaras Barakauskas.


Atidarymo šventėje dalyvavo šiaulietė dailininkė Izolda Žagrakalienė, seniūnė Vitalija Dobrovolskienė, žemės ūkio mokyklos direktorius Antanas Indriulis, daugifunkcio centro „Ąžuoliukas“ direktorė ir darbuotojai, ugdymo įstaigų mokytojai, žeimeliečiai ir jų atžalos grįžę aplankyti gimtinės.
Muziejininkė Daiva visais įmanomais būdais kvietė žeimeliečius, rašė skelbimus, platino internete, kalbino žmones. Pastangos davė vaisių, susirinko apie pusšimtį lankytojų.
Menas nušviečia žmogaus sielą spalvomis, tačiau dar ryškiau viskas nušvinta suskambus muzikos garsams. Šiaulių S. Sondeckio menų gimnazijos moklseivis, žeimelietis Mindaugas Avižienis, pritardamas gitara svečiams dovanojo nuotaikingas dainas.
Negailėdamas pagyrimo žodžių, Voldemaras pristatė savo buvusią dailės studijos mokinę. Gabi buvo Rosita, stebėjausi, kad nelankiusi dailės mokyklos iš karto viską gerai atlikdavo. Jos kūriniai savito stiliaus, elegantiški, subtilūs, įdomūs siužetai, vyrauja šviesios spalvos, tokia ir pati dailininkė švelni, moteriška. Voldemarui uždavus klausimą, kokia galėtų būti Rositos profesija, daugelis atsakė medikė, modelis arba mokytoja, tačiau klydome visi. Giliai paslėptų minčių darbų autorė – ekonomistė.
Dailininkė pristatydama parodą nekalbėjo apie atskirus paveikslus. Ji neišsakė savo minčių sudėtų į tapybos darbus ir paliko tai interpretuoti patiems lankytojams. Darbų temos labai įvairios, paslėptos gilios emocijos, betarpiškos jungtys triptikuose. Nesinorėjo darbų lyginti vieno su kitu, tiesiog norėjosi kiekvieną atskirai paliesti mintimis, pajausti širdimi.
Menininkė Izolda pasigėrėjo gamtos suteiktu žiemos grožiu, tyrumu, sniego baltumu. Rositos parodos spalvinė gama, tarsi kelionės iš Šiaulių metu matytų vaizdų tęsinys. Menininkė palinkėjo ir toliau eiti savo surastu keliu, žaisti balta spalva ir jos atspalviais.
Apglėbtos Daivos rankų, į paveikslus ir kalbančius menininkus, smalsiai žvelgė trys poros mažų akučių, tai daugiafunkcio centro, neformaliojo švietimo būrelio vadovaujamo Voldemaro Barakausko auklėtinės: Gabija, Evelina ir Samanta. Išsakyti savo mintis buvo leista ir jaunosioms dailininkėms.
Žeimelio gimnazijos dailės ir technologijų mokytojas Saulius Zapalskis prisipažino, kad jam artimas Rositos darbų stilius, jis – realistas, tačiau jo mintis nėra tiek giliai paslėpta, daugiausiai tapo tai ką mato. Žeimeliečiai žino, kad mokytojo Saulius rankoms paklūsta ne tik švelnus teptukas, bet kietas medis ir net akmuo. Su nekantrumu laukiame savo krašto dailininko parodos muziejuje.
Žeimelio žemės ūkio mokyklos direktorius, Pakruojo savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto komiteto narys Antanas Indriulis, neturėjo tiek daug meniškų žodžių, tačiau jis pažadėjo prisidėti prie meninių projektų įgyvendinimo ir plenero organizavimo Žeimelyje.
Mūsų miestelio žmonės dar tik pratinasi prie naujos muziejaus veiklos ir labai džiaugiasi, kad miestiečių menininkų darbai pasiekia atokų paribio kampelį.
Neskubėdami skirstėsi lankytojai, buvo gera, šilta, jautru.
Rositos Eidintienės sielos atspindžiais mus džiugins iki vasario 20 d., kviečiame aplankyti.

Regina Noreikienė

Tikėkime Lietuva

Tarp daugybės neeilinių dienų yra itin didžios dienos.

Žeimelio vidurinės mokyklos mokiniai ir mokytojai, Žeimelio seniūnijos ir kultūros namų darbuotojai, miestelio gyventojai renovuotame ,,Žiemgalos‘‘ muziejuje susirinko prisiminti ir širdimi pajusti mūsų tautos kroniką, pamąstyti, ką visiems reiškia Kovo 11 – oji – Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo diena.

This SimpleViewer gallery requires Macromedia Flash. Please open this post in your browser or get Macromedia Flash here.
This is a WPSimpleViewerGallery

Sugiedojus Lietuvos Respublikos himną, istorinę šios dienos reikšmę susirinkusiems priminė ,,Žiemgalos‘‘ muziejaus direktorius P. Razgus. Eilėmis Tėvynę šlovino minėjimo vedantieji 9 klasės mokiniai M.Ovaldaitė ir D.Lisauskas. Skambėjo muzikinių kolektyvų, kuriems vadovauja P.Razgienė ir I.Nogobodienė dainos, kurios kvietė didžiuotis ir tikėti Lietuva, jausti dėkingumą Dangui, Motinai, Tėvynei.

Žeimelio vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Raimonda Gasperavičienė.