Žymų Archyvai: minėjimas

Žeimeliečių pažintis su skulptoriais ir jų darbais

Žeimelio seniūnijos gyventojai jau įprato sekti informaciją internetinėje erdvėje ir skaityti skelbimus apie muziejuje vyksiančius renginius.
Kovo 5 – osios vidurdienį, nemažas būrys žeimeliečių ir svečių iš aplinkinių rajonų, susirinko į „Žiemgalos“ muziejų. Čia vyko renginys skirtas liaudies skulptoriaus Antano Nesavo 120 – osioms gimimo metinėms, bei šiuolaikinio menininko Martyno Gaubo skulptūrų ir tapybos darbų parodos atidarymas.


Muziejuje buvo eksponuojamos Antano Nesavo šeimos ir jo darbų nuotraukos, dokumentai. Į paminėjimą iš Kaišiadorių atvyko skulptoriaus sūnus Laimutis ir marti Vlada.
Antanas Nesavas mūsų krašte žinomas, kaip garsių skulptūrų „Vytauto Didžiojo“ Bardiškių kaime, kunigaikštienės „Birutės“ – Lauksodyje ir dviejų angelų Žeimelio katalikų kapinėse autorius.
Antanas Nesavas mokytojavo Mikoliškio kaimo ir Žeimelio latvių pradžios mokyklose, rašė eilėraščius, pjeses vaikams, grojo smukeliu, buvo nuoširdus, jautrus, atsidavęs kūrybai, darbui, dėl kurio nukentėjo šeimyninė laimė.
Išsamų pranešimą, „Skulptorius iš Lietuvos ir Latvijos paribio Antanas Nesavas“, iliustruotą skaidrėmis, pristatė kraštietė, Kauno VDU etnologijos doktorantė Auksė Noreikaitė. Auksė dar besimokydama Žeimelio vidurinėje mokykloje parengė kraštotyros darbą apie liaudies skulptorių. Pradėjusi studijuoti VDU etnologiją, toliau savarankiškai gilinosi į kraštiečio biografiją ir veiklą. Pažintis su Antano Nesavo dukterėčiomis, vėliau su sūnumi, praturtino renkamą medžiagą atsiminimais, šeimos nuotraukomis, autoriaus literatūrine kūryba.
Skulptoriaus jubiliejinių metų paminėjime kalbėjo kraštietis, Pakruojo savivaldybės vicemeras Gediminas Grybė, gyvenantis netoli tų vietų, kur stovi Antano Nesavo sukurti paminklai. Savivaldybės atstovas pasidžiaugė Daivos Skrupskelytės entuziazmu organizuojant renginius.
Muziejininkė nuoširdžiai padėkojo Bardiškių kaimo gyventojai Onai Sapijanienei, kurios šeima nuolat prižiūrinti Vytauto Didžiojo paminklo aplinką.
Į jaunojo menininko parodos atidarymą galerijoje, saksofonų garsais kvietė Šiaulių S. Sondeckio menų gimnazijos moksleivis Mindaugas Avižienis ir Žeimelio gimnazijos moksleivis Augustinas Gurskis.
Savo skulptūrų ir tapybos darbų parodą pristatė buvęs šiaulietis, Prienų miesto gyventojas Martynas Gaubas. Menininkas kuria skulptūras iš medžio, akmens, bronzos, ledo, yra surengęs daugybę parodų, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Apie šiuolaikinį menininką, jo įdomius darbus, surengtas parodas mintimis pasidalino šiaulietis Voldemaras Barakauskas. Sveikinimo žodį tarė vicemeras Gediminas Grybė, už žeimeliečiams atvežtą parodą, darbų autoriui dėkojo seniūnė Vitalija Dobrovolskienė. Kalbėjo nesenai savo knygomis žeimeliečius pradžiuginusi žurnalistė Vita Morkūnienė, profesorius Vaidotas Janulis, skulptorius Kazimieras Bimba.
Iš renginio kiekvienas išsinešėme skirtingus įspūdžius: prisiminėme, naujai sužinojome, pažinome, pamatėme, palyginome, bet svarbiausia šiltai pabendravome ir visi kartu parašėme dar vieną savo karšto ir „Žiemgalos“ muziejaus istorijos puslapį.

Regina Noreikienė

„Žiemgalos“ muziejuje prisimintas Pranas Razgus

Nenusakomai greitai pro mūsų akis bėga gyvenimas. Vasario 24 d. sukako metai, kai Žeimelio žemės ūkio mokyklos bendruomenė ir visas Žiemgalos kraštas atsisveikino su istorijos mokytoju, „Žiemgalos“ muziejaus vadovu Pranu Razgumi.
Jis išėjo į ten, kur niekas nesugrįžta. Liko nebaigti darbai, neįgyvendintos svajonės, artimųjų ir kolegų liūdesys ir mieli, šilti prisiminimai.

Prano Razgaus gyvenimas ir veikla, lyg vandeninga upė nuvilnijo per visą Lietuvą. Išbraidęs rasotas žemaitijos pievas, paragavęs studentiško sostinės gyvenimo, suradęs sėslų ramybės uostą Žeimelyje, paskutine gyvenimo stotele pasirinko Vilnių.
Visus šiuos metus mylimas vyras, tėvelis, senelis, mintimis dar buvo taip arti savųjų. Surinkę šeimos, darbo, laisvalaikio nuotraukas, artimieji mirties metinių proga sukūrė filmą, „Praną Razgų prisimenant 1950 – 2015“.
Maldomis ir gėlių žiedais pagerbę šviesų velionio atminimą ir amžiną poilsio vietą esančią už 300 kilometrų nuo Žeimelio, artimieji subrandino gražią mintį, paminėti Prano Razgaus pirmąsias mirties metines ir “Žemgalos“ muziejuje.
Sekmadienį, po Šv. mišių Žeimelio Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčioje, visi pasukome į muziejų. Iš didžiulio ekrano žvelgė ramus, santūrus žvilgsnis. Pro mūsų akis prabėgo visas Prano gyvenimas, su vaikystės skaudžia netektimi, studentiškomis akimirkomis, amžina priesaika žmonai Pranciškai, šiltai apglėbtos dukrelės, jų mokykliniai metai, šeima pasikildžiusi žentais ir net 7 anūkėmis, laisvalaikis, kelionės, darbas žemės ūkio mokykloje ir muziejuje, kuriam atidavė pačius darbingiausius savo gyvenimo metus.
Po filmo, artimųjų prašymu pasidalinome prisiminimais. Vidos Paliliūnienės šeimai Pranas buvo nuoširdus ir puikus kaimynas, kaip ir visa jo šeima, Algirdui Dobrovolskiui draugiškas kolega, kraštietei VDU doktorantei Auksei Noreikaitei pirmosios praktikos vadovas, kraštotyrinių ekspedicijų dalyvis. Daug nuoširdžių žodžių išsakė seniūnė Vitalija Dobrovolskienė. Pačiais šilčiausiais žodžiais apie istorijos mokytoją, kolegą, žmogų, kalbėjo Žeimelio žemės ūkio mokyklos administracijos atstovės: Svetlana Lacienė ir Albina Kavaliauskienė. Praną, kaip aistringą krepšinio mėgėją, prisiminė Žeimelio gimnazijos mokytojas Saulius Zapalskis.
Man likimas leido šį žmogų pažinti tris dešimtmečius, mačiau rūpestingą trijų dukrelių tėvelį, muziejaus vadovą, ne kartą teko dalyvauti bendruose Žiemgalos krašto renginiuose. Žeimelio vidurinėje ir žemės ūkio mokyklose buvome kolegos.
Mylėjo Pranas ne tik savo šeimą, mylėjo visus žmones, buvo taikus, ramus, kuklus, mažai reklamuodavo savo nuveiktus darbus, tačiau jie liko ir daug didesni negu mes galvojame.
Mūsų visų pareiga pagal galimybes prisidėti prie Prano Razgaus vardo išsaugojimo ir įamžinimo Žeimelyje.

Regina Noreikienė

Žeimelyje paminėta Laisvės gynėjų diena

Nuo pat ankstaus ryto ugdymo įstaigų languose degė žvakutės, vyko istorijos ir pilietiškumo pamokos, filmų peržiūros.
Po pietų, pakviesti „Žiemgalos“ muziejaus vedėjos Daivos Skrupskelytės ir Žeimelio daugiafunkcio centro darbuotojų, žeimeliečiai rinkosi prie Vienybės ąžuolo. Renginyje dalyvavo seniūnė Vitalija Dobrovolskienė, daugiafunkcio centro „Ąžuoliukas“ darbuotojai, gimnazijos ir žemės ūkio mokyklos moksleiviai, mokytojai, kraštotyrininkai, jaunieji fotografai.
Muziejuje buvo parengta šiauliečio menininko Rolando Parafinavičiaus nuotraukų paroda, skirta 1991 sausio įvykiams atminti.

Likus valandai iki renginio ėmė varstytis muziejaus durys, vienas po kito rinkos muziejininkės pagalbininkai, Žeimelio gimnazijos moksleiviai. Su glėbiais žvakučių jie skubėjo prie Vienybės ąžuolo. Netrukus ant sausio sniego suliepsnojo raudonų švieselių mozaika – „Laisvė 25“.
Jauniausioji šventės dalyvė, Žeimelio gimnazijos 1 klasės moksleivė Rugilė Gasėnaitė, su meile rikiavusi žvakutes, pirmoji stojo prie mikrofono. Rugilės žodžiai Lietuvai, Laisvei ir daina „Sapnas“, buvo skirti tiems, kurie tą sausio naktį stojo prieš tankus.
Daugybė žmonių buvo sužeista, bet tragiškiausi likimai ištiko 14 Lietuvos patriotų. Gimnazistės Agnė Bulytė ir Austėja Švereikaitė, priminė žuvusių vardus, pavardes, jų amžių.
Muziejaus vadovė Daiva Skrupskelytė kalbėdama apie sausio įvykius, pasidalino savo asmeniniais išgyvenimais. Tą tragišką naktį ji buvo čia, Žeimelyje. Myli Daiva savo gimtąjį miestelį, stengiasi jį atgaivinti kultūriniais renginiais, suburti žmones, pritraukti jaunimą.
Graži buvo renginio organizatorių mintis į dangų paleisti 3 žibintus: už Laisvę, Taiką ir Žeimelį.
Nors šaltukas nemaloniai žnaibė veidus ir rankas, kiekvienas paskendome savuose apmąstymuose. Vienaip ar kitaip šis istorinis įvykis palietė mus visus ir mūsų pareiga apie tai kalbėti. Mano eilėraščiai „Sidabrinė Laisvės ugnis“ ir „Dėkingi liksim amžiams“, priminė kruvinus įvykius, bėgantį laiką ir mūsų dėkingumą taikiems kovotojams.
Kaip ir tomis sausio naktimis prieš 25 metus, žmones vienijo šilta arbata, taip ir tą kart Daiva pakvietė visus į muziejų sušilti.
Fotomenininko Rolando Parafinavičiaus nuotraukos, dar kartą sugražino į praeitį.
Muziejaus vadovė padėkojo susirinkusiems ir įteikė atminimo dovanėles savo pagalbininkams.
Tą vakarą jaukioje muziejaus parodų salėje, žeimeliečių sužvarbusias rankas šildė kvapnios arbatos stiklinės, o širdis vienijo prisiminimai ir nuoširdus bendravimas.

Regina Noreikienė

Latvijos nepriklausomybės dienos paminėjimai Žeimelyje

Jau treti metai iš eilės žeimeliečiai mini Latvijos nepriklausomybės dieną. Šiais metais ji buvo paminėta net dvejose vietose.

Lapkričio 18 d., nesenai pradėjusi dirbti Žiemgalos muziejaus vedėja Daiva Skrupskelytė, žeimeliečius pakvietė į muziejų. Renginyje dalyvavo seniūnė Vitalija Dobrovolskienė, latvių bendruomenės ir daugafunkcio centro atstovės. Buvo parengta paroda, prisiminta Latvijos nepriklausomybė. Didžiulio susidomėjimo sulaukė Martos Usonienės atsineštos senos nuotraukos iš mūsų krašto istorijos puslapių. Larisos Kazakevičienės technologinių galimybių pagalba, mes su Daiva panorome jas perkelti į šiandieninį gyvenimą.

Lapkričio 19 d. visi rinkomės į daugiafunkcį centrą, čia vyko popietė „Lietuvos ir Latvijos Žiemgalos gyventojų bendradarbiavimo ypatumai“, skirta Latvijos nepriklausomybės dienai paminėti.

Šventinę popietę pradėjo renginių organizatorė Daiva Gasėnienė. Seniūnė Vitalija Dobrovolskienė pasveikino susirinkusius su švente, pasidžiaugė daugiafunkcio centro aktyvia veikla, gražiu lietuvių ir latvių žmonių ir tautų bendravimu.

Mielai nuteikė darželinukų ir jų auklėtojų paruoštas latviškų dainelių koncertas ir su didžiule meile pagaminti atvirukai.

Pagrindinį pranešimą skaitė kraštietė, Kauno VDU kultūrų studijų ir etnologijos katedros doktorantė Auksė Noreikaitė. Etnologė apžvelgė lietuvių ir latvių, gyvenančių įvairiose pasienio vietovėse, kultūrinius, socialinius ir žmonių tarpusavio santykius, kuriuos tyrinėjo ekspedicijų metu.

Žeimelio gimnazijos kraštotyros būrelis palaiko glaudžius ryšius su Žeimelio latvių bendruomene. Užrašinėjame žmonių pasakojimus, ruošiame kraštotyros darbus, dalyvaujame religinėse ir valstybinėse šventėse. Į renginį atsinešėme 7 savo paruoštus darbus, susijusius su latvių kultūra ir religija, kurie sulaukė didžiulio bendruomenės narių susidomėjimo. Iš rankų į rankas keliavo segtuvai. Pateikėjos skaitė savo pateiktą informaciją, žiūrinėjo ir komentavo nuotraukas, dalinosi prisiminimais.

1 g. kl. gimnazistės Olivija Usonytė ir Vaineta Stremilaitė, pristatė savo paruoštą darbą „Žeimelio apylinkių latviai senose fotografijose“.

Dažnai esu kviečiama į renginius paskaityti savo kūrybos, šį kartą eilės buvo skirtos Žiemgalos kraštui, lietuvių ir latvių kultūroms. Penktokė Deimantė Guževičiūtė, šventėms dalyviams perskaitė mano sukurtą eilėraštį „Vaikystė“.

Renginio metu klausėmės senjorių atliekamų dainų, bandėme joms pritarti, kalbėjome, diskutavome ir šiltai bendravome.

Jaunosios kraštotyrininkės buvo maloniai nustebintos, kad pakvipus arbatai ir saldumynams, latvių bendruomenės atstovės panoro dar kartą peržvelgti kraštotyros darbus.

Tai buvo pačios maloniausios ir nuoširdžiausios mūsų darbų įvertinimo akimirkos, įkvepiančios naujiems darbams.

Žeimelio gimnazijos kraštotyros būrelio vadovė Regina Noreikienė

Paminėta pedagogo, kraštotyrininko, literato Juozo Šliavo gimimo sukaktis

Visa savaitė prieš Sekmines, Žeimelio gimnazijoje buvo skirta kraštotyrininko Juozo Šliavo 85 – osioms gimimo metinėms paminėti. Baigiamąjį renginį „Sekminių ragelis“, skyrėme ir etnografinių regionų metams.

Šventėje dalyvavo LR Seimo narys Vitalijus Gailius, jo patarėjas Gintaras Šurna, Pakruojo savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Irena Mažulienė, Žeimelio seniūnė Vitalija Dobravolskienė, būrys Žeimelio lopšelio darželio „Ąžuoliukas“ programos dalyvių, mokyklos bendruomenė, moksleivių tėveliai, mūsų krašto amatininkai.

Juozas Šliavas gimė 1930 02 08 Rimkūnų kaime, Pakruojo rajone. Pedagogas 30 gražiausių ir brandžiausių gyvenimo metų atidavė Žeimelio vidurinei mokyklai ir Žiemgalos krašto tyrinėjimams. Jo tyrinėtos sritys: archeologija, etnografija, istorija, kalbotyra, mitologija, tautosaka. Žeimelyje įkūrė „Žiemgalos“ muziejų, surinko apie 4000 eksponatų, parašė 18 tomų mokslo darbų. Įdėjo daug pastangų, kad būtų restauruotos Žeimelio karčemos, prisidėjo prie kultūros paminklų išsaugojimų. Į savo veiklą sugebėjo įtraukti, ne tik mokinius, bet visus mūsų apylinkių gyventojus.

1979 m. nutrūko J. Šliavo gyvenimo styga, tačiau liko darbai, prisiminimai, po mirties išleistos knygos. Buvę mokiniai šiandiena tęsia jo darbus, o gimnazijos administracija, mokytojai ir jaunieji kraštotyrininkai stengiasi, kad Žiemgalos krašto šviesuolio vardas būtų gyvas mūsų širdyse.

J. Šliavo jubiliejinės gimimo sukaktys mokykloje pažymimos įvairiomis renginių formomis. Šiais metais nutarėme surengti Sekminių šventę, pagal šiaurės Lietuvos senovines tradicijas.

Buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo direktorės pavaduotoja Raimonda Gasperavičienė. Etnografine programos dalimi daugiausiai rūpinosi šventės iniciatorė, muzikos mokytoja Irmina Nogobodienė.

Visą savaitę skyrėme mokytojo šviesuolio atminimui. Kraštotyros būrelio mokiniai ir vadovė atnaujino mokykloje esantį stendą, bibliotekoje parengė knygų ir moksleivių kraštotyros darbų parodą, moksleiviams buvo priminta J. Šliavo biografija. 2 g. kl. gimnazistas Aleksas Pašuškevičius pasakojo apie Žiemgalos kraštą, aplankėme kraštotyrininko kapą. Moksleiviai mokėsi liaudiškų šokių ir dainų.

Baigiamąją dieną, „Sekminių ragelis“ sukvietė visus į šventiškai papuoštą mokyklos kiemelį. Sveikinimo žodį tarė LR seimo narys Vitalijus Gailius, jis pasidžiaugė, kad Žeimelio gimnazija turi savo tradicijas, jas išlaiko, prisimena žymius žmones, o ir mokslo srityje siekia vis geresnių rezultatų.

Sėkminių „gaspadinė“ gimnazijos direktorė Vilma Kaminskienė, su vaišėmis pasitiko būrį piemenėlių atvedusių vainikuoti ožkytę.

Kiekviena moksleivių klasė ir mokytojai demonstravo senuosius amatus: pynė juostas, sekminių vainikėlius, gamino žilvičių švilpynes, rišo vantas. Šventės viešnia Modesta Plačakienė demonstravo pintinių pynimą, kvepėjo Janinos Vareikienės naminė duona, pyragai, gruzdeliai (žagarėliai). Ilgametis mokyklos darbuotojas Vytautas Pakalnis grojo lūpine armonikėle.

Klasių programoje skambėjo nuotaikingos liaudiškos dainos, muzika, šokiai, žaidimai į kuriuos buvo įjungti visi šventės dalyviai.

Viso renginio metu linksmino Žeimelio daugiafuncio centro kaimo kapela, vadovaujama Stanislovo Zuoko.

Moksleiviai ir svečiai vaišinosi mūsų krašto tradiciniais valgiais, gėrimais, moksleivių mamyčių Reginos Grunskienės ir Lenos Liepienės žiemgališkais „virtieniais“.

Visos gimnazijos bendruomenės pastangomis, minint J. Šliavo 85 – ąsias gimimo metines, pabandėme gyvai atversti vieną jo knygos puslapis – Sekmines.

Regina Noreikienė

Žeimelio gimnazijos kraštotyros būrelio vadovė