Temos Archyvai: Miestelio renginiai

Žeimelyje – Rositos Eidintienės tapybos darbų paroda

Miestelio renginiai, Muziejaus renginiai, Naujienos, Renginiai, Skelbimai, Susitikimai, , , ,

Sausio 23 d. Pakruojo krašto Žeimelio muziejuje „Žiemgala“, buvo atidaryta šiaulietės Rositos Eidintienės tapybos darbų paroda „Žaidimai“. Parodą organizavo muziejaus vedėja Daiva Skrupskelytė ir dailininkas Voldemaras Barakauskas.

Rodyti miniatiūras

Atidarymo šventėje dalyvavo šiaulietė dailininkė Izolda Žagrakalienė, seniūnė Vitalija Dobrovolskienė, žemės ūkio mokyklos direktorius Antanas Indriulis, daugifunkcio centro „Ąžuoliukas“ direktorė ir darbuotojai, ugdymo įstaigų mokytojai, žeimeliečiai ir jų atžalos grįžę aplankyti gimtinės.
Muziejininkė Daiva visais įmanomais būdais kvietė žeimeliečius, rašė skelbimus, platino internete, kalbino žmones. Pastangos davė vaisių, susirinko apie pusšimtį lankytojų.
Menas nušviečia žmogaus sielą spalvomis, tačiau dar ryškiau viskas nušvinta suskambus muzikos garsams. Šiaulių S. Sondeckio menų gimnazijos moklseivis, žeimelietis Mindaugas Avižienis, pritardamas gitara svečiams dovanojo nuotaikingas dainas.
Negailėdamas pagyrimo žodžių, Voldemaras pristatė savo buvusią dailės studijos mokinę. Gabi buvo Rosita, stebėjausi, kad nelankiusi dailės mokyklos iš karto viską gerai atlikdavo. Jos kūriniai savito stiliaus, elegantiški, subtilūs, įdomūs siužetai, vyrauja šviesios spalvos, tokia ir pati dailininkė švelni, moteriška. Voldemarui uždavus klausimą, kokia galėtų būti Rositos profesija, daugelis atsakė medikė, modelis arba mokytoja, tačiau klydome visi. Giliai paslėptų minčių darbų autorė – ekonomistė.
Dailininkė pristatydama parodą nekalbėjo apie atskirus paveikslus. Ji neišsakė savo minčių sudėtų į tapybos darbus ir paliko tai interpretuoti patiems lankytojams. Darbų temos labai įvairios, paslėptos gilios emocijos, betarpiškos jungtys triptikuose. Nesinorėjo darbų lyginti vieno su kitu, tiesiog norėjosi kiekvieną atskirai paliesti mintimis, pajausti širdimi.
Menininkė Izolda pasigėrėjo gamtos suteiktu žiemos grožiu, tyrumu, sniego baltumu. Rositos parodos spalvinė gama, tarsi kelionės iš Šiaulių metu matytų vaizdų tęsinys. Menininkė palinkėjo ir toliau eiti savo surastu keliu, žaisti balta spalva ir jos atspalviais.
Apglėbtos Daivos rankų, į paveikslus ir kalbančius menininkus, smalsiai žvelgė trys poros mažų akučių, tai daugiafunkcio centro, neformaliojo švietimo būrelio vadovaujamo Voldemaro Barakausko auklėtinės: Gabija, Evelina ir Samanta. Išsakyti savo mintis buvo leista ir jaunosioms dailininkėms.
Žeimelio gimnazijos dailės ir technologijų mokytojas Saulius Zapalskis prisipažino, kad jam artimas Rositos darbų stilius, jis – realistas, tačiau jo mintis nėra tiek giliai paslėpta, daugiausiai tapo tai ką mato. Žeimeliečiai žino, kad mokytojo Saulius rankoms paklūsta ne tik švelnus teptukas, bet kietas medis ir net akmuo. Su nekantrumu laukiame savo krašto dailininko parodos muziejuje.
Žeimelio žemės ūkio mokyklos direktorius, Pakruojo savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto komiteto narys Antanas Indriulis, neturėjo tiek daug meniškų žodžių, tačiau jis pažadėjo prisidėti prie meninių projektų įgyvendinimo ir plenero organizavimo Žeimelyje.
Mūsų miestelio žmonės dar tik pratinasi prie naujos muziejaus veiklos ir labai džiaugiasi, kad miestiečių menininkų darbai pasiekia atokų paribio kampelį.
Neskubėdami skirstėsi lankytojai, buvo gera, šilta, jautru.
Rositos Eidintienės sielos atspindžiais mus džiugins iki vasario 20 d., kviečiame aplankyti.

Regina Noreikienė

Žeimelyje paminėta Laisvės gynėjų diena

Bendruomenės renginiai, Įvykę renginiai, Miestelio renginiai, Naujienos, Renginiai, ,

Nuo pat ankstaus ryto ugdymo įstaigų languose degė žvakutės, vyko istorijos ir pilietiškumo pamokos, filmų peržiūros.
Po pietų, pakviesti „Žiemgalos“ muziejaus vedėjos Daivos Skrupskelytės ir Žeimelio daugiafunkcio centro darbuotojų, žeimeliečiai rinkosi prie Vienybės ąžuolo. Renginyje dalyvavo seniūnė Vitalija Dobrovolskienė, daugiafunkcio centro „Ąžuoliukas“ darbuotojai, gimnazijos ir žemės ūkio mokyklos moksleiviai, mokytojai, kraštotyrininkai, jaunieji fotografai.
Muziejuje buvo parengta šiauliečio menininko Rolando Parafinavičiaus nuotraukų paroda, skirta 1991 sausio įvykiams atminti.

Rodyti miniatiūras

Likus valandai iki renginio ėmė varstytis muziejaus durys, vienas po kito rinkos muziejininkės pagalbininkai, Žeimelio gimnazijos moksleiviai. Su glėbiais žvakučių jie skubėjo prie Vienybės ąžuolo. Netrukus ant sausio sniego suliepsnojo raudonų švieselių mozaika – „Laisvė 25“.
Jauniausioji šventės dalyvė, Žeimelio gimnazijos 1 klasės moksleivė Rugilė Gasėnaitė, su meile rikiavusi žvakutes, pirmoji stojo prie mikrofono. Rugilės žodžiai Lietuvai, Laisvei ir daina „Sapnas“, buvo skirti tiems, kurie tą sausio naktį stojo prieš tankus.
Daugybė žmonių buvo sužeista, bet tragiškiausi likimai ištiko 14 Lietuvos patriotų. Gimnazistės Agnė Bulytė ir Austėja Švereikaitė, priminė žuvusių vardus, pavardes, jų amžių.
Muziejaus vadovė Daiva Skrupskelytė kalbėdama apie sausio įvykius, pasidalino savo asmeniniais išgyvenimais. Tą tragišką naktį ji buvo čia, Žeimelyje. Myli Daiva savo gimtąjį miestelį, stengiasi jį atgaivinti kultūriniais renginiais, suburti žmones, pritraukti jaunimą.
Graži buvo renginio organizatorių mintis į dangų paleisti 3 žibintus: už Laisvę, Taiką ir Žeimelį.
Nors šaltukas nemaloniai žnaibė veidus ir rankas, kiekvienas paskendome savuose apmąstymuose. Vienaip ar kitaip šis istorinis įvykis palietė mus visus ir mūsų pareiga apie tai kalbėti. Mano eilėraščiai „Sidabrinė Laisvės ugnis“ ir „Dėkingi liksim amžiams“, priminė kruvinus įvykius, bėgantį laiką ir mūsų dėkingumą taikiems kovotojams.
Kaip ir tomis sausio naktimis prieš 25 metus, žmones vienijo šilta arbata, taip ir tą kart Daiva pakvietė visus į muziejų sušilti.
Fotomenininko Rolando Parafinavičiaus nuotraukos, dar kartą sugražino į praeitį.
Muziejaus vadovė padėkojo susirinkusiems ir įteikė atminimo dovanėles savo pagalbininkams.
Tą vakarą jaukioje muziejaus parodų salėje, žeimeliečių sužvarbusias rankas šildė kvapnios arbatos stiklinės, o širdis vienijo prisiminimai ir nuoširdus bendravimas.

Regina Noreikienė

Latvijos nepriklausomybės dienos paminėjimai Žeimelyje

Bendruomenės renginiai, Įvykę renginiai, Įvykiai, Miestelio renginiai, Renginiai, , , , ,

Jau treti metai iš eilės žeimeliečiai mini Latvijos nepriklausomybės dieną. Šiais metais ji buvo paminėta net dvejose vietose.

Lapkričio 18 d., nesenai pradėjusi dirbti Žiemgalos muziejaus vedėja Daiva Skrupskelytė, žeimeliečius pakvietė į muziejų. Renginyje dalyvavo seniūnė Vitalija Dobrovolskienė, latvių bendruomenės ir daugafunkcio centro atstovės. Buvo parengta paroda, prisiminta Latvijos nepriklausomybė. Didžiulio susidomėjimo sulaukė Martos Usonienės atsineštos senos nuotraukos iš mūsų krašto istorijos puslapių. Larisos Kazakevičienės technologinių galimybių pagalba, mes su Daiva panorome jas perkelti į šiandieninį gyvenimą.

Rodyti miniatiūras

Lapkričio 19 d. visi rinkomės į daugiafunkcį centrą, čia vyko popietė „Lietuvos ir Latvijos Žiemgalos gyventojų bendradarbiavimo ypatumai“, skirta Latvijos nepriklausomybės dienai paminėti.

Šventinę popietę pradėjo renginių organizatorė Daiva Gasėnienė. Seniūnė Vitalija Dobrovolskienė pasveikino susirinkusius su švente, pasidžiaugė daugiafunkcio centro aktyvia veikla, gražiu lietuvių ir latvių žmonių ir tautų bendravimu.

Mielai nuteikė darželinukų ir jų auklėtojų paruoštas latviškų dainelių koncertas ir su didžiule meile pagaminti atvirukai.

Pagrindinį pranešimą skaitė kraštietė, Kauno VDU kultūrų studijų ir etnologijos katedros doktorantė Auksė Noreikaitė. Etnologė apžvelgė lietuvių ir latvių, gyvenančių įvairiose pasienio vietovėse, kultūrinius, socialinius ir žmonių tarpusavio santykius, kuriuos tyrinėjo ekspedicijų metu.

Žeimelio gimnazijos kraštotyros būrelis palaiko glaudžius ryšius su Žeimelio latvių bendruomene. Užrašinėjame žmonių pasakojimus, ruošiame kraštotyros darbus, dalyvaujame religinėse ir valstybinėse šventėse. Į renginį atsinešėme 7 savo paruoštus darbus, susijusius su latvių kultūra ir religija, kurie sulaukė didžiulio bendruomenės narių susidomėjimo. Iš rankų į rankas keliavo segtuvai. Pateikėjos skaitė savo pateiktą informaciją, žiūrinėjo ir komentavo nuotraukas, dalinosi prisiminimais.

1 g. kl. gimnazistės Olivija Usonytė ir Vaineta Stremilaitė, pristatė savo paruoštą darbą „Žeimelio apylinkių latviai senose fotografijose“.

Dažnai esu kviečiama į renginius paskaityti savo kūrybos, šį kartą eilės buvo skirtos Žiemgalos kraštui, lietuvių ir latvių kultūroms. Penktokė Deimantė Guževičiūtė, šventėms dalyviams perskaitė mano sukurtą eilėraštį „Vaikystė“.

Renginio metu klausėmės senjorių atliekamų dainų, bandėme joms pritarti, kalbėjome, diskutavome ir šiltai bendravome.

Jaunosios kraštotyrininkės buvo maloniai nustebintos, kad pakvipus arbatai ir saldumynams, latvių bendruomenės atstovės panoro dar kartą peržvelgti kraštotyros darbus.

Tai buvo pačios maloniausios ir nuoširdžiausios mūsų darbų įvertinimo akimirkos, įkvepiančios naujiems darbams.

Žeimelio gimnazijos kraštotyros būrelio vadovė Regina Noreikienė

Paribio miestelyje – prasminga šventė

Bendruomenės renginiai, Įvykę renginiai, Įvykiai, Miestelio renginiai, Renginiai, , ,

Liepos 4 d. Žeimelyje vykusi vasaros šventė „Po Tėviškės beržais“, buvo skirta Žiemgalos krašto tyrinėtojo, pedagogo, kraštotyrininko, literato Juozo Šliavo 85–osioms gimimo metinėms.

J. Šliavo atminimo įamžinimo šventės dalyje dalyvavo Žiemgalos draugijos prezidentas doc. Dr. Stasys Tumėnas, J. Šliavo sūnėnas Gintautas Šliavas su dukra.

Į šventės atidarymą atvyko seimo narys Vitalijus Gailius, jo patarėjas Gintaras Šurna, Pakruojo savivaldybės vicemeras Gediminas Grybė.

Rodyti miniatiūras

Prieš pietus sporto programos dalyviai rinkosi į Vienybės aikštę, o žeimeliečiai ir svečiai į šv. Petro ir šv. Povilo katalikų bažnyčią. Po šv. Mišių, koncertą bažnyčioje surengė Bardiškių filialo folkloro ansamblis „Beržulėlis“.

Iš bažnyčios eisena pasuko lik evangelikų liuteronų pastorato. Čia esančiame parkelyje Žeimelio seniūnė Vitalija Dobrovolskienė ir J. Šliavo sūnėnas Gintautas Šlevas pasodino atminimo berželį. Berželio sodinimo metu, mūsų krašto senolių dainas dainavo moterų etnografinis ansamblis „Beržutėlis“. Buvo priminta Žiemgalos krašto šviesuolio veikla, aplankytas kapas, miestelio centre parengtas proginis stendas, išleisti lankstinukai ir šventiniai ženkliukai.

Evangelikų liuteronų bažnyčioje šventinių pamaldų metu birbyne grojo svečias, Akmenės muzikos mokyklos mokytojas, Valdas Bogavičius.

Po pamaldų, miestelio centre, šalia Vienybės ąžuolo Žeimelio daugiafunkcio centro renginių organizatorės: Daiva Gasėnienė ir Dovilė Radavičienė pradėjo šventę.

Seniūnė Vitalija Dobrovolskienė tarė sveikinimo žodį ir išreiškė padėką šventės rėmėjams. Į susirinkusius kreipėsi seimo narys Vitalijus Gailius. Rajono atstovas, kraštietis Gediminas Grybė prisiminė mokytoją, kraštotyrininką J. Šliavą ir jo nuveiktus darbus. Vicemeras įteikė rajono savivaldybės padėka seniūnei, „Už krašto istorijos ir tradicijų puoselėjimą, jų perteikimą jaunąją kartai, bendruomenės telkimą naujiems darbams“.

Šventinio koncerto metu skambėjo konkurso “Tramtatulis“ laureatės Emilijos Pukevičiūtės, dainos, pasakojimai ir nuotaikingi pučiamųjų orkestrų pasirodymai.

Buvo apdovanoti sporto varžybų nugalėtojai.

Muziejuje „Žiemgala“ veikė tekstilinių etiudų paroda „Tekstilės spalvos laiko perspektyvoje“ ir Žeimelio žemės ūkio mokyklos meninės fotografijos būrelio moksleivių nuotraukų paroda „Mūsų Žiemgala“.

Svečiai iš Rundalės (Latvija) atvyko su šokių kolektyvais.

Vakaro programoje džiugino pop muzikos grupė „DAR“, šventiniais saliutai ir diskoteka.

Žeimelio seniūnės Vitalijos Dobrovolskienės iniciatyva, kas metai gražėja ne tik miestelis, bet keičiasi ir renginiai. Švenčių metu ne tik skamba muzika, aidi dainos, vyksta sportinės varžybos, bet ir abejose bažnyčiose vyksta šv. mišios ir pamaldos, atsigręžiama į krašto, baltų kultūros istoriją, prisimenami ir įamžinami čia gyvenę ir dirbę žymūs žmonės.

Regina Noreikienė

Paminėtas pasaulinio garso mokslininkas

Bendruomenės renginiai, Įvykę renginiai, Įvykiai, Miestelio renginiai, Naujienos, Renginiai, Vidurinės mokyklos renginiai, , , , ,

Ne kiekviena vietovė gali didžiuotis turinti pasaulinio garso mokslininką. Mūsų kraštui likimas buvo dosnus.
Teodoras Grotusas gimė 1785 sausio 20 d. Leipcige, tačiau po metų mirus tėvui berniukas su motina atvyko gyventi į Gedučių dvarą. Čia prabėgo jo vaikystė, paauglystė, atsiskleidė pirmieji talentai menui ir mokslui. Jis pirmasis pasauliui įrodė vandens ir tirpalų elektrolizės teoriją, atrado pagrindinį fotochemijos dėsnį ir daug kitų išradimų. Tai vienintelis Lietuvos mokslininkas, kurio vardą randame įrašyta fizikos ir chemijos vadovėliuose.
Tragiška ir ankstyva T. Grotuso mirtis 1822 03 26 d. buvo didžiulė netektis visam mokslo pasauliui.

Rodyti miniatiūras

Sausio 21 d. Žeimelio gimnazijoje buvo prisimintas ir paminėtas žiemgalos žemės sūnus, pasaulinio garso mokslininkas Kristianas Johanas Ditrichas fon Grothusas, kurį mes įpratę vadinti Teodoru Grotusu.
230 – ųjų gimimo metinių paminėjimą „..Nieko nėra tamsiau už šviesą“, organizavo seniūnija, daugiafunkcis centras, gimnazija ir žemės ūkio mokykla.
Renginyje dalyvavo Guostagalio seniūnas Jonas Jocys ir buvęs Žeimelio gimnazistas, Šiaulių universiteto studentas Deivydas Katlauskas.
Meno vadovo Stanislovo Zuoko birbyne atliekamas kūrinys „Kur bakūžė samanota“, mintimis nukėlė į buvusį Gedučių dvarą, kuriame užaugo garsus mokslininkas. Šiandiena iš visos dvarvietės belikęs vienas pastatas, paminklinis akmuo prie buvusios sodybos, nenaudėlių nuniokotas šimtametis ąžuolas ir buvusi kapavietė, (vėliau palaikai buvo perkelti kitur, jų tiksli buvimo vieta dar aiškinama iki šiol).
Vaizdingais žodžiais apie T. Grotuso gimtinę ir asmenybę prabilo vedančioji, daugiafunkcio centro renginių organizatorė Daiva Gasėnienė.
Žeimelio žemės ūkio mokyklos fizikos mokytojas Vytoldas Šimaitis, demonstravo skaidres kurias parengė kartu su moksleiviu Mindaugu Usoniu. Išsamiai buvo pateikta T. Grotuso biografija, prisiminti studijų metai ir didžiuliai moksliniai darbai. T. Grotusas, būdamas tik dvidešimtmetis jaunuolis, išspausdino straipsnį „Apie vandens ir jame ištirpusių medžiagų skaidymą galvanine elektra“, kuris sukėlė susidomėjimą Europoje ir pelnė mokslininkui pasaulinį pripažinimą.

Į mokytojo pasakojimą buvo įpinti įdomūs faktai iš T. Grotuso gyvenimo, asmenybės, paminėtas atminimo vardo įamžinimas. Grotusų giminaitė Vilniuje gyvenanti Marija Čiurlienė, yra įsteigusi T. Grotuso vardo fondą, kurio tikslas tirti žymiojo mokslininko palikimą, remti gabius studentus ir jaunus mokslininkus, ypač chemikus, rūpintis jų stažuotėmis geriausiuose pasaulio universitetuose.
Reikia paminėti, kad T. Grotuso pėdsakus tyrinėjo žymus mūsų kraštotyrininkas Juozas Šliavas.
Įvairiomis renginių formomis yra pažymimi T. Grotuso jubiliejai Žeimelyje. Ne kartą vyko respublikinės ir tarptautinės konferencijos, dalyvavo žymūs mokslininkai, jo giminaičiai.
Daugiausiai prie visų paminėjimų yra prisidėjęs Žeimelio fizikos mokytojas Saulius Žilinskas, kuris ir šio renginio metu buvo sutiktas didžiulėmis ovacijomis.
Mokytojas kalbėjo apie pirmąją laboratoriją Gedučiuose, kurioje buvo įvairių optikos įtaisų, vaistinės reagentų ir stiklinių indų, kuriuos vietoje pats pasigamindavo pūtimo būdu.
Priminė daug pasauliui svarbių atradimų, gimusių pačiame šiaurės Lietuvos kampelyje.
T. Grotusas atlikdamas sudėtingus vandens elektrolizės tyrimus parašė bioliuminescencijos procesą pagrindžiančią teoriją. Pirmasis tyrė grandinines reakcijas, suformulavo fosforescencijos dėsnį. Tyrinėjo Likėnų, Smardonės mineralinius šaltinius, nustatė jų vandens sudėtį. Mokslininkas suformulavo fotochemijos dėsnį, kurio dėka buvo išvystyta fotografija, atrado elektrolizės reiškinį, sukūrė pirmąjį fotometrą. Tarp T. Grotuso mokslinių atradimų reikšmingiausią vietą užima šuoliuojančių sąveikos aktų grandinės idėja, kuri paaiškino to meto dar neaiškius galvanizmo procesus. Ši idėja – pirmosios pasaulyje elektrolizės teorijos ašis.
Jo atlikti bandymai, kad dujų mišiniai užsiliepsnoja tik esant tam tikram slėgiui, sukūrė prielaidas sukonstruoti saugią, nesukeliančią sprogimo šachtininkų lempą.
Apie ją išsamiai papasakojo gimnazijos mokytojas, o bandymą pademonstravo buvęs jo mokinys, Šiaulių universiteto studentas Deivydas Katlauskas.
T. Grotuso darbai buvo neišmatuojamai dideli, tačiau ne visada buvo pripažinti ir įvertinti, tai mokslininką skaudino. Jo nepripažinimas, vienatvė ir progresuojanti nepagydoma liga paskatino ankstyvą tragišką mirtį.
Mokytojas S. Žilinskas ragino nepamiršti šio žmogaus nuopelnų, jo vardo ir gimtinės, kuriai šiandiena reikia nemažos pagalbos.

Guostagalio seniūnas Jonas Jocius kalbėjo, kad šis mokslininkas vienija tris seniūnijas. Guostagalio seniūnijos teritorijoje randasi paminklinis akmuo ir apleista buvusi Grotusų sodyba. Šiandieninis sodybos savininkas gyvena Joniškio rajone, jis minėjimą neatvyko, bet seniūnas tikisi su juo susitikti ir aptarti tolimesnę veiklą.
Šimtametis T. Grotuso vardu pavadintas ąžuolas ir buvusi kapavietė priklauso jau Vaškų seniūnijai.
Žeimelyje Grotaus vardu pavadinta gatvė, o „Žiemgalos“ muziejuje kraštiečio skulptoriaus Kęstučio Balčiūno sukurta mokslininko skulptūra.
Lapkričio mėnesį Gedučių miške buvęs padegtas ąžuolas, bendromis Guostagalio ir Vaškų seniūnijų pastangomis šiandiena išgelbėtas.
Žeimelio seniūnė Vitalija Dobravolskienė padėkojo visiems dalyviams ir įteikė atminimo dovanėles.
Minėjimo pabaigoje nuskambėjo dar vienas S. Zuoko birbyne atliekamas kūrinys.
Latvių mokslininkas Janis Stradinis rašė: Gedučiai – tai vieta, kur Grothusas žmonijai paaiškino, kaip veikia elektra ir kaip veikia šviesa“.
Todėl mūsų visų pareiga, kad T. Grotuso vardo įamžinimo ugnelė nuolat degtų žiemgalos krašto žmonių širdyse, būtų saugomos istorinės jį menančios vietos, o jubiliejiniai metai nušvistų dėkingumo, pagarbos ir atminimo šviesa.

Regina Noreikienė
Žeimelio žemės ūkio mokyklos
bibliotekininkė