Temos Archyvai: Įvykę renginiai

Žiemgalos muziejuje – „Rožės pražydėjimo tamsoj“ vakaras

Gegužės 21 d. visoje Lietuvoje vyko Muziejų naktis. Šių metų skelbta tema buvo „Rožės pražydėjimas tamsoj“, pagal rašytojo Romualdo Granausko parašytos pjesės pavadinimą.
Ta proga, pirmą kartą Žiemgalos muziejuje, buvo surengtas paslapčių ir stebuklų vakaras, Žeimelio gimnazijos moksleiviams.


Muziejaus vadovė Daiva Skrupskelytė supažindino su renginio programa. Aš atsinešiau legendomis apipintą dykumų gėlę (Jericho rožę), papasakojau apie jos kilmę, ištvermę, stebuklingą gyvybingumą. Vaikai klausėsi pasakojimo, apžiūrinėjos miegančią rožę, galvojo norus, merkė į vandenį ir laukė pražydėjimo.
Kad laukimas neprailgtų, muziejaus vadovė vaikams išdalino priemones ir paprašė nupiešti savo svajonių gėlę. Kai piešiniai buvo baigti, atėjo metas ekskursijai. Muziejuje moksleiviai dažni svečiai, tačiau yra ir dar nematytų, paslaptingų vietų. Pakilome į antrą aukštą, vieniems buvo linksma, kitiems įdomu, o kai kam ir šiek tiek baugu.
Gerai apžiūrėjus abu aukštus, vaikai žaidė slėpynių. Nesurastų „slapukų“ laukė vertingi prizai. Jie atiteko Laura Kupčiūnaitei ir Olivijai Usonytei.
Po apdovanojimų, patraukėme prie Vienybės ąžuolo. Kol vieni degė žibintus, kiti džiaugėsi pučiamais muilo burbulais. Paleidę vaikų svajones į dangų, grįžome į muziejų, o ten visų laukė – pražydėjusi rožė.
Vaikams reikia svajonių, nesvarbu jos kyla, skrenda ar pražysta, jų širdelėse išlieka tos vietos, kur svajonės gimsta.

Regina Noreikienė

Žeimelio gimnazijos kraštotyros būrelio vadovė

Žeimeliečių pažintis su skulptoriais ir jų darbais

Žeimelio seniūnijos gyventojai jau įprato sekti informaciją internetinėje erdvėje ir skaityti skelbimus apie muziejuje vyksiančius renginius.
Kovo 5 – osios vidurdienį, nemažas būrys žeimeliečių ir svečių iš aplinkinių rajonų, susirinko į „Žiemgalos“ muziejų. Čia vyko renginys skirtas liaudies skulptoriaus Antano Nesavo 120 – osioms gimimo metinėms, bei šiuolaikinio menininko Martyno Gaubo skulptūrų ir tapybos darbų parodos atidarymas.


Muziejuje buvo eksponuojamos Antano Nesavo šeimos ir jo darbų nuotraukos, dokumentai. Į paminėjimą iš Kaišiadorių atvyko skulptoriaus sūnus Laimutis ir marti Vlada.
Antanas Nesavas mūsų krašte žinomas, kaip garsių skulptūrų „Vytauto Didžiojo“ Bardiškių kaime, kunigaikštienės „Birutės“ – Lauksodyje ir dviejų angelų Žeimelio katalikų kapinėse autorius.
Antanas Nesavas mokytojavo Mikoliškio kaimo ir Žeimelio latvių pradžios mokyklose, rašė eilėraščius, pjeses vaikams, grojo smukeliu, buvo nuoširdus, jautrus, atsidavęs kūrybai, darbui, dėl kurio nukentėjo šeimyninė laimė.
Išsamų pranešimą, „Skulptorius iš Lietuvos ir Latvijos paribio Antanas Nesavas“, iliustruotą skaidrėmis, pristatė kraštietė, Kauno VDU etnologijos doktorantė Auksė Noreikaitė. Auksė dar besimokydama Žeimelio vidurinėje mokykloje parengė kraštotyros darbą apie liaudies skulptorių. Pradėjusi studijuoti VDU etnologiją, toliau savarankiškai gilinosi į kraštiečio biografiją ir veiklą. Pažintis su Antano Nesavo dukterėčiomis, vėliau su sūnumi, praturtino renkamą medžiagą atsiminimais, šeimos nuotraukomis, autoriaus literatūrine kūryba.
Skulptoriaus jubiliejinių metų paminėjime kalbėjo kraštietis, Pakruojo savivaldybės vicemeras Gediminas Grybė, gyvenantis netoli tų vietų, kur stovi Antano Nesavo sukurti paminklai. Savivaldybės atstovas pasidžiaugė Daivos Skrupskelytės entuziazmu organizuojant renginius.
Muziejininkė nuoširdžiai padėkojo Bardiškių kaimo gyventojai Onai Sapijanienei, kurios šeima nuolat prižiūrinti Vytauto Didžiojo paminklo aplinką.
Į jaunojo menininko parodos atidarymą galerijoje, saksofonų garsais kvietė Šiaulių S. Sondeckio menų gimnazijos moksleivis Mindaugas Avižienis ir Žeimelio gimnazijos moksleivis Augustinas Gurskis.
Savo skulptūrų ir tapybos darbų parodą pristatė buvęs šiaulietis, Prienų miesto gyventojas Martynas Gaubas. Menininkas kuria skulptūras iš medžio, akmens, bronzos, ledo, yra surengęs daugybę parodų, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Apie šiuolaikinį menininką, jo įdomius darbus, surengtas parodas mintimis pasidalino šiaulietis Voldemaras Barakauskas. Sveikinimo žodį tarė vicemeras Gediminas Grybė, už žeimeliečiams atvežtą parodą, darbų autoriui dėkojo seniūnė Vitalija Dobrovolskienė. Kalbėjo nesenai savo knygomis žeimeliečius pradžiuginusi žurnalistė Vita Morkūnienė, profesorius Vaidotas Janulis, skulptorius Kazimieras Bimba.
Iš renginio kiekvienas išsinešėme skirtingus įspūdžius: prisiminėme, naujai sužinojome, pažinome, pamatėme, palyginome, bet svarbiausia šiltai pabendravome ir visi kartu parašėme dar vieną savo karšto ir „Žiemgalos“ muziejaus istorijos puslapį.

Regina Noreikienė

„Žiemgalos“ muziejuje prisimintas Pranas Razgus

Nenusakomai greitai pro mūsų akis bėga gyvenimas. Vasario 24 d. sukako metai, kai Žeimelio žemės ūkio mokyklos bendruomenė ir visas Žiemgalos kraštas atsisveikino su istorijos mokytoju, „Žiemgalos“ muziejaus vadovu Pranu Razgumi.
Jis išėjo į ten, kur niekas nesugrįžta. Liko nebaigti darbai, neįgyvendintos svajonės, artimųjų ir kolegų liūdesys ir mieli, šilti prisiminimai.

Prano Razgaus gyvenimas ir veikla, lyg vandeninga upė nuvilnijo per visą Lietuvą. Išbraidęs rasotas žemaitijos pievas, paragavęs studentiško sostinės gyvenimo, suradęs sėslų ramybės uostą Žeimelyje, paskutine gyvenimo stotele pasirinko Vilnių.
Visus šiuos metus mylimas vyras, tėvelis, senelis, mintimis dar buvo taip arti savųjų. Surinkę šeimos, darbo, laisvalaikio nuotraukas, artimieji mirties metinių proga sukūrė filmą, „Praną Razgų prisimenant 1950 – 2015“.
Maldomis ir gėlių žiedais pagerbę šviesų velionio atminimą ir amžiną poilsio vietą esančią už 300 kilometrų nuo Žeimelio, artimieji subrandino gražią mintį, paminėti Prano Razgaus pirmąsias mirties metines ir “Žemgalos“ muziejuje.
Sekmadienį, po Šv. mišių Žeimelio Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčioje, visi pasukome į muziejų. Iš didžiulio ekrano žvelgė ramus, santūrus žvilgsnis. Pro mūsų akis prabėgo visas Prano gyvenimas, su vaikystės skaudžia netektimi, studentiškomis akimirkomis, amžina priesaika žmonai Pranciškai, šiltai apglėbtos dukrelės, jų mokykliniai metai, šeima pasikildžiusi žentais ir net 7 anūkėmis, laisvalaikis, kelionės, darbas žemės ūkio mokykloje ir muziejuje, kuriam atidavė pačius darbingiausius savo gyvenimo metus.
Po filmo, artimųjų prašymu pasidalinome prisiminimais. Vidos Paliliūnienės šeimai Pranas buvo nuoširdus ir puikus kaimynas, kaip ir visa jo šeima, Algirdui Dobrovolskiui draugiškas kolega, kraštietei VDU doktorantei Auksei Noreikaitei pirmosios praktikos vadovas, kraštotyrinių ekspedicijų dalyvis. Daug nuoširdžių žodžių išsakė seniūnė Vitalija Dobrovolskienė. Pačiais šilčiausiais žodžiais apie istorijos mokytoją, kolegą, žmogų, kalbėjo Žeimelio žemės ūkio mokyklos administracijos atstovės: Svetlana Lacienė ir Albina Kavaliauskienė. Praną, kaip aistringą krepšinio mėgėją, prisiminė Žeimelio gimnazijos mokytojas Saulius Zapalskis.
Man likimas leido šį žmogų pažinti tris dešimtmečius, mačiau rūpestingą trijų dukrelių tėvelį, muziejaus vadovą, ne kartą teko dalyvauti bendruose Žiemgalos krašto renginiuose. Žeimelio vidurinėje ir žemės ūkio mokyklose buvome kolegos.
Mylėjo Pranas ne tik savo šeimą, mylėjo visus žmones, buvo taikus, ramus, kuklus, mažai reklamuodavo savo nuveiktus darbus, tačiau jie liko ir daug didesni negu mes galvojame.
Mūsų visų pareiga pagal galimybes prisidėti prie Prano Razgaus vardo išsaugojimo ir įamžinimo Žeimelyje.

Regina Noreikienė

Žeimelyje – šiaulietės, Vitos Morkūnienės knygos pristatymas

Vasario 19 d. Žeimelio daugiafukncio centro salėje, vyko šiaulietės, žurnalistės, rašytojos Vitos Morkūnienės ketvirtosios knygos „Obuolėtas. Įsižiūrėjimai iš arti“ pristatymas.
Įžanginėje popietės dalyje, kūrinį „Strangers in the Night“, trimitu atliko Pakruojo J. Pakalnio muzikos mokyklos moksleivis Erikas Magee, o jo broliukas – Benedict, smuiku pagriežė J. S. Bacho maršą.
Viešnią pristatė muziejaus „Žiemgala“ vadovė Daiva Skrupskelytė, kuri ją ir pakvietė atvykti į Žeimelį.


Rajono moksleivių raiškiojo skaitymo konkursų nugalėtojas, Žeimelio gimnazijos 3g. klasės moksleivis Justas Kazakevičius, perskaitė keletą pasirinktų tekstų iš pristatomos knygos.
Knygų autorės paprastumas, nuoširdumas, jautrumas, nuo pirmų susitikimo akimirkų prikaustė klausytojus.
Myli ponia Vita gyvenima, moka džiaugtis ir džiuginti kitus, gražiai vadina savo knygas „nameliai kuriuose gyvena mano mintys“. Dažnai sulaukianti skaitytojų klausimo sau ar kitiems rašo knygas, moteris turi atsakymą „niekada nerašau tik sau ir niekada nerašau tik skaitytojui“. Visos knygos: esė, publicistiniai straipsniai, poetinės ir filosofinės miniatiūros, autorei brangios.
Knygoje „Obuolėtas. Įsižiūrėjimai iš arti“ – asmeniški atsivėrimai, įsižiūrėjimai į save ir kitus, gamtos, kasdienybės, gyvenimo prasmės pajautimai. Rašytojos požiūriu knyga – laiškas rašomas į ateitį. Puslapiuose palikta daug tuščios vietos skaitytojo apmąstymams. Ketvirtoji knyga, kaip ir trys pirmosios, ilustruotos pačios autorės fotografuotomis nuotraukomis.
Vitos Morkūnienės gimtinė Kėdainių rajone, ji dėkinga likimui, už suteiktą galimybę pažinti Paberžės kleboną, Tėvą Stanislovą. Po nuoširdžių jų bendravimo akimirkų, šviesuolio biografija, prasmingos mintys, dangiški ir žmogiški patarimai, sugulė į pirmąją knygą „Pokalbiai Tėvo Stanislovo celėje“.
Nuoširdžiai džiaugiasi žmonos parašytomis knygomis vyras Donatas Morkūnas, turėjome galimybę paklausyti ir jo skaitomų kūrinėlių.
Antroje knygoje „Su savimi ir tavimi“, autorė neįprastai kalba apie paprastą mūsų gyvenimą, atkreipia mintis į vertybes, kurios bėgant metams keičiasi, amžinybę, būties akimirkos trapumą, egzistenciją. Kalbasi pati su savimi ir kartu su skaitytoju.
Pamilo ponia Vita mūsų lygumų karšto žmones, daug jų aplankė ir aprašė, dirbdama laikraščio „Šiaulių kraštas“ žurnaliste. Visi jos sutikti herojai su nepakartojamomis gyvenimo istorijomis, pomėgiais, keistenybėmis. Žurnalistei labai norėjosi juos visus kažkur pakviesti, pabūti kartu su jais. Sumanymą savitai pavyko įgyvendinti – jie vis susitiko publicistės trečioje knygoje „Dangaus eiliniai vieversiai“.
Klausytojams laikas neprailgo, neskubėjome skirstytis, buvome pakylėti, žodžiai palietė jautrias klausytojų sielos gelmes.
Aistringa keliautoja ir fotografė surengė ir nuotraukų parodą, kuri žeimeliečius džiugins iki Šv. Velykų. Knygų autorės teigimu, nuotraukose įamžinti Tėvo Stanislovo buitiniai ir liturginiai daiktai – įvadas į penktąją, mintyse brandinamą knygą.
Šiltą ir jaukią literatūrinę – meninę popietę surengė, vaikų darželio „Ąžuoliukas“ direktorė Laima Karpavičiūtė ir daugiafunkcio centro renginių organizatorės Daiva Gasėnienė ir Dovilė Radavičienė.

Regina Noreikienė

Žeimelietės – rašinių konkurso nugalėtojos

Praėjusių metų pabaigoje, Žeimelio gimnazijos kraštotyrininkės, Olivija Usonytė ir Alina Aleksonytė, dalyvavo Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto skelbtame rašinių konkurse „Ką mes žinome apie mūsų gyvenvietės senąsias kapines“.
1g. klasės moksleivės Olivijos Usonytės rašinys – „Petronėlių ir Nakrošiūnų kapinės – liuteroniško paveldo dalis“, laimėjo 1 vietą.
3g. klasės moksleivės Alinos Aleksonytės rašto darbas – „Staškaviečių kaimo kapinės“, buvo įvertintas 2 vieta.


Konkurso nugalėtojos ir jų konsultantės: istorijos mokytoja Lina Ulinienė, bei kraštotyros būrelio vadovė Regina Noreikienė, apdovanotos Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto diplomais, pažymėjimais ir atminimo dovanėlėmis.
Apdovanojimus Vasario 16 minėjimo metu iškilmingai įteikė Žeimelio gimnazijos direktorė Vilma Kaminskienė.

Regina Noreikienė
Žeimelio gimnazijos kraštotyros būrelio vadovė