Dienos archyvas: 2011 1 balandžio

Žeimelio senjorus suviliojo dekupažas

Tą pirmą kartą, kai Žeimelio bendruomenės „Senjorų klubas“ organizavo dekupažo mokymą, labai pergyvenau, kad negalėsiu jame dalyvauti. Dar labiau parūpo, kai po užsiėmimo dalyvės papasakojo, kad buvo labai įdomu ir naudinga. Kas tas dekupažas ir kaip tai yra daroma, parūpo ne tik man, bet ir daugeliui žeimeliečių. Kad tas brangus užsiėmimas užima daug laiko, jau žinojome, taip pat žinojome, kad kai kas Žeimelyje su tuo sunkiu ir kruopščiu darbu jau susipažinęs. Tad smalsumas nugalėjo. Mes paprašėme Genutės Virbalinės ( Žeimelio seniūnijos socialinės darbuotojos) kad nupirktų reikiamų mokymo priemonių ir  dar kartą  paaukotų savo brangaus laiko dekupažo mokymams.

[svgallery name=”2011 03 Zeimelio dekupazas”]

Kovo 18 dieną, nuo pat ankstyvo penktadienio ryto Žeimelio „blusų turgelyje“ senjorų klubo narės kilnojo ir rinkosi sendaikčius, kuriuos, įsigijus už vieną litą, būtų galima restauruoti  ir paversti širdžiai mielu daikteliu. Vakarop, po darbo, pasisemti žinių  į Žeimelio seniūniją susirinko 15 žmonių. Kadangi salė buvo užimta, Žeimelio seniūnijos seniūnė Vitalija Dobrovolskienė užleido didesnį kabinetą.  Vizma Uozuolienė ir Aina Feldmanienė  atskubėjo jau į antrą užsiėmimą, tad jos  jau iš namų turėjo pasiruošusios ruošinukus. Buvo įdomu žiūrėti, kaip Audrutė Jarašiūnienė susikaupusi gražina savo užrašų knygelę, kaip Jūratė Lukošiūnienė  ant medinės rudos lėkštutės tupdo gelsvą katiną… Savu darbu ne labai džiaugiaus, tačiau su kokiu baltu pavydu  žiūrėjau, kaip Emilijos Bumblienės nusipirkti seni apšiurę padėklai tapo gražiais suvenyrais. Moteris džiaugėsi, kad jos gelsvos saulėgrąžos ant dangaus spalvos padėkliuko  bus dovana  ypatingai progai. Bendruomenės fotografė Larisa Kazakevičiene su dukryte Beata karpė drugelius ir dėliojo ant mažos skrynutės. Drugeliai saugos Beatos „brangenybes“. Vizma Uozuolienė savo beąsiam uzbonui skyrė daugiausiai laiko. Jis iš rudo ir pasenusio tapo šviesiai mėlynu, pasipuošęs didžiulėmis rožėmis. Manau, kad toks uzbonas papuoštų kiekvieno namus. Pūpsotų sau kampe, o į jį įmerktos pirmos pavasario gėlės… Tokią puošmeną norėčiau turėti namuose ir aš.

Tą dieną visi karpėm, dažėm, lipdėm. Klijai ir lakas ėjo iš rankų į rankas… Tik kartais paklausdavom Genutės Virbalinės patarimo, kaip elgtis su viena ar kita medžiaga. Kai mūsų darbai ėjo į pabaigą, atsipūtėme ir tyliai uždainavome… Taip buvo gera širdžiai. Mūsų darbai buvo nupiešti, tačiau dvelkė artumu ir pavasario šiluma.

Kai Larisa Kazakevičienė pasiūlė nufotografuoti mūsų „suvenyrus“, ir aš pastačiau savo vazelę, kuri primins man apie tos dienos nepaprastus išgyvenimus, įspūdžius, spinduliuojančius paprastą šilumą ir jaukumą.

Žeimelio bendruomenės centro tarybos narė Zita Čeponienė.